Kernavėje - amatininkų mugė ir linksmybės
Bene didžiausią šventę kasmet rengė Širvintų rajono savivaldybės kultūros centras Kernavėje. Čia vyko senosios vasaros saulėgrįžos apeigos, buvo rengiama tradicinė kalendorinė trumpiausios nakties – vasaros saulėgrįžos šventė.
Šeštadienį čia nuo pusiaudienio amatininkų mugėje būriavosi minios žmonių, neišsigandusių nedidelio lietaus. Vakare, nuo 20 valandos, linksmybės vyko ant Kernavės Pilies, Aukuro bei Mindaugo sosto piliakalnių.
Pasirodymus rengė folkloro ansambliai ir tradicinės kapelos: Širvintų „Medgrinda“, „Savingė“, „Vingiorykštė“ ir „Gojus“, „Pajauta bei „Kukalis“ iš Panevėžio, „Šakija“ iš Šakių, Vilkaviškio „Laukuva“, Vilniaus kolektyvai: „Vilnelė“, apeigų folkloro grupė „Kūlgrinda“, liaudies dainų klubas „Raskila“, tautiška kapelija „Sutaras“, „Bičiuliai“.
Kernavėje 1967 m. Romuvos ir universiteto žygeivių klubas pirmą kartą Kernavės piliakalniuose įkūrė šventą Aukuro ugnį. Jau 50 metų šį ugnis dega pasakodama apie šlovingą senovės lietuvių praeitį, pagarbą protėviams, garbinamus dievus, papročius ir tradicijas.
Kaune - šeimų susibūrimas išvijo lietų
Kaune gausus būrys pramogautojų susirinko į Kauno pilies lomą, kurioje galėjo mėgautis muzika, Joninių laužu ir pinti vainikus.
Kaip jau įprasta – Joninės ir šiais metais nedžiugino gerais orais. Tačiau net debesuotas dangus, šiek tiek žvarbesnis oras ir lietus neatbaidė švęsti susirinkusių kauniečių. Nemokamas Kauno miesto savivaldybės ir Kauno kultūros centro „Tautos namai“ organizuotas renginys prasidėjo 20 val. Rodos, nusišypsojo fortūna – prieš pat renginio pradžią dvi valandas trukęs lietus pasibaigė. Išsisklaidžius debesims, gausėjo ir pramogauti pasiruošusių kauniečių gretos.
Kaip prasidėjus renginiui sakė jo vedėjas – istorinėje vietoje, Kauno pilies lomoje, Joninių šventė rengiama pirmą kartą. Pastaruosius tris metus Kaune ši šventė vyko prie Nemuno.
Renginyje rinkosi šeimos, jaunuoliai bei garbaus amžiaus piliečiai. Kai kurie dalyviai į šventę atvyko ir su savo keturkojais draugais.
Vienos iš susirinkusių dalyvių – moteris ir mergaitė, pasipuošusios vainikais.
„Aš Janina, mergaitės krikšto vardas – toks pats. Man užtenka ir šio vainiko, tačiau mergaitė galbūt norės pabandyti nupinti dar vieną“, – pasakojo kaunietė.
Į koncertą užsuko ir kitas kaunietis – Jonas. Vyras atviravo, kad renginys – smagus, bet galbūt labiau tinkantis jaunimui, mat jam pačiam tokio stiliaus muzika ne prie širdies.
„Toks čia ir lietus, aš užsigrūdinęs“, – pasakojo Jonas, paklaustas, ar vykdamas į koncertą po atviru dangumi neišsigando prastų orų.
Renginio metu koncertavo grupės „Ūkanose“, „Baltos Varnos“ ir „Rebelheart“. Šventės metu buvo įteikiami vainikai Jonams ir Janinoms, užkurtas Joninių laužas, aplink kurį būrėsi pramogautojai, žmonės rinkosi prie scenos šokiams.
Šventojoje - laužo kaitra ir jūros ošimas
Lietuvišką pajūrį taip pat nutvieskė Joninių laužai. Magišką naktį poilsiautojai ir vietiniai gyventojai pasitiko Šventojoje.
Ilgiausią metų dieną ir trumpiausią naktį šventės dalyviai kaip ir visur pažymėjo ieškodami paparčio žiedo. Vakarėjant čia prasidėjo tradiciškas pasiruošimas Rasų šventei – kupoliavimas (žoliavimas). Klausantis lietuvių liaudies muzikos šventės dalyviai pynė vainikus, vyko vaistažolių kermošius.
Nedarbo diena paskelbta prieš 15 metų
Joninės nedarbo diena Lietuvoje paskelbtos jau prieš 15 metų, 2003-ųjų birželio 26-ą dieną. Tąkart Seimo nariai kalbėjo apie tai, jog kaimyninės šalys turi daugiau laisvų šventinių dienų, o Lietuviai tik dešimt. Seimo sprendimui Jonines paskelbti ne darbo diena tuomet pritarė 75 proc. apklaustųjų vyrų ir 68 proc. moterų.
Kasmet apie birželio 22 – 24 d. Lietuva sulaukia ilgiausios dienos ir trumpiausios nakties. Trumpiausia naktis nuo seno turi simbolinę, mistinę reikšmę, manoma kad ji stebuklinga. Lietuviai nuo seno šią naktį švenčia Rasų šventę, o vėliau, į Lietuvą atėjus krikščionybei, šventė virto šventojo Jono vardo diena.
Stebuklingi papročiai
Joninių išvakarėse moterys nuo seno rinkdavo įvairiausias gydančias žoleles, nes tikėta, kad šios dienos vakarą surinktos žolelės įgyja ypatingų gydymo galių. Vėliau iš žolelių būdavo verdama arbata, jomis apkaišomos palubės, įmetama į tvartus, kad gyvuliai būtų sveiki. Šis moterų veiksmas vadintas kupoliavimu.
Kupoliavimui skirtų švenčių Lietuvoje taip pat nestinga. Šiemet tokia suorganizuota ir Šiaulių rajone, Žaliūkių malūnininko sodyboje. Apie gydomąsias žolynų galias čia pasakojo Šiaulių universiteto Botanikos sodo specialistai. Burtų valandą šventės dalyviai sužinojo, kokią ateitį pranašauja jų surinktos žolynų puokštės. Burtų būta ir prie Kupolės medžio – mėtydamos vainikus merginos skaičiavo po kelių metų reikės ruoštis vestuvėms.
Netekėjusios merginos trumpiausią metų naktį apsivilkdavo baltais lino drabužiais ir dainuodamos eidavo į pievas pinti vainikų. Vainiką jos pindavo iš devynių arba dvylikos skirtingų žydinčių žolynų. Nusipintais vainikais merginos pasipuošdavo galvas, o vėliau iš jų spėdavo ateitį.
Šią naktį buvo garbinama saulė. Jai dėkojama už šilumą, šviesą, prašoma jos kuo daugiau šviesti. Naktį ant aukštos kalvos buvo sukuriamas didelis laužas. Buvo manoma, kad kuo toliau apšvies laukus, tuo didesnis bus rudenį derlius.
Manyta, kad šią naktį stebuklinga ir rasa. Jos surinkus reikia duoti karvėms, kad būtų pieningos, pabarstyti į daržus, kad būtų derlingi, kad neželtų piktžolės. Buvo tikima, kad ūkininkas sulauks gero derliaus, jei šią naktį apibėgs savo laukus ir nuogas pasivolios rasoje.
Lydėjo ir policija
Raseinių krašte turtingiausia ir turiningiausia Joninių šventė vyko Molavėnų piliakalnių papėdėje (Nemakščių sen.). Joninių apeigos buvo apipintos senovės papročiais ir autentiškomis tradicijomis, apie kurias žmonėms pasakojo ir vedėja etnologė dr. Daiva Šeškauskaitė.
Raseiniškius linksmino rajono kultūros centro folkloro ansamblis „Degulė“.
Koncertavo Raseinių r. kultūros centro meno kolektyvai: kaimiškos muzikos kapela „Dubysa” (vadovas Gintautas Grigalis), tautinių šokių kolektyvas „Raskila” (vad. Milda Urniežienė ir Rimantas Turčinskas), folkloro ansamblis „Degulė” (vad. Asta Nikžentaitienė. Pasirodė ir Raseinių Šaltinio progimnazijos jaunių tautinių šokių kolektyvas „Versmė” (vad. Rimantas Turčinskas). Dainavo Raseinių multimedų projekto „Raseinių balsai“ solistė Emilija Bagdonaitė.
Keletą tūkstančių šventės dalyvių linksmino ypač gausus Nemakščių saviveiklininkų būrys: vyrų vokalinis-instrumentinis ansamblis (vad. Juozapas Juščius), moterų tautinių šokių kolektyvas (vad. Lina Andrulienė ir Živilė Lembutienė), kaimo bendruomenių jungtinis mišrus vokalinis ansamblis (vad., Nemakščių seniūnas Remigijus Laugalis).
Širdis virpino dainininkas Romas Dambrauskas, linksmino grupė „Daumantų muzikantai“, solistas Deividas Bastys.
Visą vakarą vyko foto konkursas „Kaip aš tapau Janina arba Jonu“. Vaikų ir jaunimo pramogų erdvėje mažiesiems buvo skirti įvairūs žaidimai, atrakcijos, konkursai, prizai ir edukacinės programos. Gausiam būriui Jonų ir Janinų iš Raseinių r. įteikti specialūs apdovanojimai.
Joninių šventės organizatoriai dar iš anksto palinkėjo visiems linksmų ir, svarbiausia, saugių Joninių. Miškų gaisringumas Raseinių rajone tebėra nemažas – IV klasės. Tad prašyta nemėtyti nuorūkų, neužgesintų degtukų, stiklo šukių, o prieš uždegant Joninių laužą – turėti ir kibirą vandens.
O apie alaus bokalo suvartojimą ir sėdimą prie vairo – jau ir kalbėti nereikėjo, nes stebuklingą Joninių naktį juk nė vienas nesvajoja praleisti areštinėje. Policijos pareigūnai tikrai nešventė Joninių – jie visus akylai saugojo.
Norite pasidalyti savo Joninių laužo nuotraukomis? Siųskite nuotraukas su nuoroda, kuriame Lietuvos kampelyje esate, news@lrytas.lt arba feisbuke.
