Mečys Laurinkus. Keisti dalykai vyksta po žmogaus teisių kepure

[[ge:lrytas:lrytas:4520253]][[ge:lrytas:lrytas:5660974]][[ge:lrytas:lrytas:6454615]]

Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

2018-06-23 07:15

JAV ambasadorė JT išvardijo kelias pasitraukimo priežastis, tarp jų
nepasitenkinimą, kad tarybos narės yra Kinija, Kuba, Venesuela, Kongo
Demokratinė Respublika, valstybės, kuriose nuolatos pažeidinėjamos
žmogaus teisės, taip pat priminė tarybos šališkumą Izraelio atžvilgiu.

Bet tikriausiai svarbesni nepasakyti motyvai.  Kokie jie?  Nesu šios JT
veiklos sferos užkulisių žinovas.  JAV ambasadorė JT pareiškė, kad
Žmogaus teisių taryba yra „žmogaus teisių pažeidėjų gynėja ir politinio
šališkumo kloaka“.  Taip pasakė ne „bananų valstybės“, o kovos už
demokratiją pasaulyje flagmano atstovė.

Ataskaitų, tyrimų, rezoliucijų, pareiškimų žmogaus teisių klausimais
prirašyta bibliotekos.  Bet užtenka vieno sakinio, ir iškyla didelis
klaustukas.  O gal JAV pozicija pagrįsta?  Skambios kalbos ir
pagraudenimai dėl žmogaus teisių - viena, o praktika visiškai kitokia.

Ryškiausias pavyzdys - požiūris į Kiniją.  Kai ši šalis pradėjo
pretenduoti į pasaulio ekonomikos lyderes, iškart imta pamiršti ir
nebematoma, kokia žmogaus teisių situacija buvo praeityje ir kas vyksta
iki šių dienų.  Galima ekonominė nauda užgožia bet kokius pažeidimus.

Kadaise, Lietuvos atkurtos nepriklausomybės jaunystės laikais, rašytoja
J.Ivanauskaitė vienintelė protestavo prieš Kinijos delegaciją Vilniaus
oro uoste dėl šios valstybės elgesio Tibete.  Dabar Dalai Lama su
keliais jam ant peties besiguodžiančiais politikais turėjo slankioti
Senamiesčio gatvėmis, valdžios atstovams dėl politinių priežasčių
vengiant susitikti su viena didžiausių pasaulio gyvų legendų.  Susitiksi
- ir nusispjaus Kinija į Klaipėdos uostą.

Maskva nusipelno aštrios kritikos dėl žmogaus teisių pažeidimų, bet
objektyviai Kinijoje prastesnė padėtis nei Rusijoje.

Daug keistų niuansų tenka stebėti, kas vyksta po žmogaus teisių kepure.
Ukrainos rytuose vyksta karas.  Yra karo belaisvių. Įvairiais kanalais,
nebūtinai patikimais, atsklinda informacija, kaip su belaisviais
elgiamasi abiejose „fronto“ pusėse.  Tarptautiniu lygiu dėl žiauraus
elgesio tarkuojami separatistai.  Apie kitą pusę - tyla.  Netikiu, kad
ten yra visiškai kitaip.  Karas yra karas.

Apie dabartinę Sirijos realybę sužinosime maždaug po 10-15 metų.
Nepavydžiu tiems, kurie ten imsis žmogaus teisių tyrimo.  Ir kokias jie
bus priversti teikti išvadas esant jau kitoms politinėms aplinkybėms.

Manau, JAV mąstymas paprastas - jei žmogaus teisių tyrimų išvadose
dominuoja politika ir dvejopi standartai, kokia prasmė tame spektaklyje
dalyvauti?  Amerikietiškai tiesmukiškai taip ir sako - vaidyba.

JAV užmojis išeiti iš JT Žmogaus teisių tarybos man asocijuojasi, nors
ir kitoje plotmėje, su NATO vadovo kalbomis.  Jau kelintą iš eilės kartą
vis dažniau J.Stoltenbergas kartoja vos ne užkeiktą frazę:  nepaisant
nesutarimų, laikysimės bendros pozicijos.

Kas bendro tarp šio kartojimo ir JAV žingsnių Jungtinėse Tautose?  JAV
pasitraukia iš tarptautinių organizacijų vis aukštesniu lygiu.  Už
NATO vadovo žodžių slypi susirūpinimas.

Tris kartus pastuksenęs į stalą nemanau, kad JAV gali pasitraukti ir iš
NATO.  Tačiau dabartinėje vis labiau chaotiškoje politikoje dėl nieko
negali būti garantuotas.

Seniai, kai sovietai jau gulėjo pasliki, o Rusija kiekvienam sutiktam
pasakojo apie demokratinę ateitį, amerikiečiai per NATO Parlamentinę
Asamblėją atvirai samprotavo, ar pasikeitus pasaulinei geopolitinei
situacijai Aljansas dar reikalingas.  Pinigai dideli, o nauda abejotina.

Geopolitinė situacija ėmė greitai keistis, ir abejonių dėl NATO prasmės
nebeteko girdėti.  D.Trumpas nuolat primena tikįs NATO reikalingumu ir
ištikimybę bendros gynybos principams, deja, nerimo šešėlis dėl jo
ateities tvyro.  Jeigu ne Rusijos militaristinis posūkis ir Kinijos
„neiššifruojamas mąstymas“, tas šešėlis būtų dar tamsesnis.

Transatlantinės jungties klestėjimo metais ES politika nebuvo tiesiogiai
siejama su gynybiniais klausimais.  Dabar, bręstant prekybiniams karams
ir tarp sąjungininkų, ekonominės problemos gali turėti įtakos ir
gynybinei politikai.  J.Stoltenbergas būtent jas, o ne kokias nors
karines ar technines, ir mini.

Artėjančiame NATO susitikime gali būti ir staigmenų iš Vašingtono.  Ko
siektų JAV mažindamos, jeigu kada nors tai atsitiks, savo buvimą NATO?
Skirti daugiau lėšų absoliučiam JAV teritorijos nepažeidžiamumui?
Mažiau klausyti moralizavimų, kad kovojant su terorizmu galbūt pažeidžia
žmogaus teises?

Strateginiame bloke, tokiame kaip NATO, turi būti visiškas tarpusavio
pasitikėjimas, bendra vertybių sistema ir jų vienodas supratimas,
bendras klaidų pripažinimas.  Keistai atrodytų bendra kova su priešu,
jei sąjungininkės vertybes interpretuotų skirtingai.

Ko gal ir ne tragiškoje, bet daugeliu aspektų nelengvoje NATO ir ES
perspektyvoje tikėtis Lietuvai?  Vyksta NATO pratybos, keliuose -
karinė technika, tai žmonėms daro teigiamą bendrumo įspūdį.  Kol kas
Lietuva laikosi principo „gyvenkime draugiškai“ ir norėtų, kad ES ir JAV
nesutarimai baigtųsi dialogu.

Bet jeigu ginčai tarp dviejų strateginių žemynų paaštrėtų, Lietuvai
nepavyktų išsėdėti ant dviejų kėdžių.  Tektų rinktis.  Apie tai Lietuvos
žiniasklaidoje jau buvo minėta.

Lietuva nuo pat nepriklausomybės atkūrimo labiau orientavosi į JAV
paramą.  Tai daro ir Lenkija.  Neišsukusi iš pasirinktos strateginės
krypties laimėtų ir Lietuva.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.