Po tokios žinios politikas prapuolė – jis nesilankė Seime, nebuvo aktyvus socialiniuose tinkluose, o frakcijos parlamente kolegos nežinojo, kur jis dingo, telefonas buvo išjungtas. Ir štai šeštadienį M.Adomėnas priminė apie save, socialiniame tinkle pasidalindamas įrašu, kuriuo atsisveikino su TS-LKD. Tiesa, nepagailėdamas karčių žodžių buvusiems partijos kolegoms.
„All political careers end in failure“(visos politinės karjeros baigiasi nesėkme – angl. , įžvalgiai sakė Enoch Powell, irgi konservatorius, irgi klasikas. TS-LKD Priežiūros komitetas tikriausiai jo neskaitė, tačiau, jei tikėjosi, kad tai išsipildys jau dabar – klydo. Kelias su Tėvynes Sąjunga baigėsi anksčiau, nei tikėjausi, tačiau politinė veikla dabar suteikia galimybę gyvenime kažką nuveikti.
Buvau konservatoriumi žymiai anksčiau, negu tapau partijos nariu. Turbūt nuo Sąjūdžio laikų niekuo, išskyrus konservatoriumi, nebūčiau galėjęs savęs pavadinti. <...>
Per tuos aštuoniolika metų, manau, daviau Tėvynės Sąjungai daugiau, negu iš jos gavau. Nors gal ir neatsiras mane pažįstančio partiečio, kuris ryšis viešai tai pasakyti – kad neužsitrauktų vadovybės rūsčio.
Žinoma, skaudina tai, kad galima visą tą darbą ir pastangas nurašyti štai šitaip – vienu mostu, net nebandžius įsiklausyti į paaiškinimus ir sveiko proto argumentus. Nenustebsiu, jeigu taip atsitiks ir kitiems.
Skaudina menkumas ir veidmainystė. Priežiūros komiteto pirmininkas Valdas Benkunskas – kurį dažnai palaikiau ir ne kartą, aukodamas savo reputaciją, gyniau nuo politinių oponentų, – nesugebėjo net paskambinti ir kaip vyras asmeniškai pasakyti. Viskas, ką tepajėgė – liepti sekretorei pasiųsti trijų žodžių SMS.
Šleikštoka būti teisiamam konservatorių moraliniu autoritetu per naktį tapusio Andriaus Navicko, kuris iki šiol nėra viešai atsiprašęs už savo vaidmenį stumiant ir stiprinant „Drąsos kelią“.
Daug kas teiraujasi – ir nesupranta – kas įvyko, kaip demokratiškiausia save vadinanti partija gali „nuteisti“ savo narį, tik politiniam vėjui papūtus, „pagal žiniasklaidoje pasirodžiusius faktus“. Naivoka būtų galvoti, kad sprendimas priimtas dėl to, kas formaliai buvo įvardinta. Komitetas, atrodo, tiesiog pasinaudojo pretekstu atsikratyti neparankiu nariu.
Nes to, kas vyko Priežiūros komitete, teisingumu pavadinti neįmanoma. Veikiau jau ten sėdėdamas patyriau, kaip veikia „troikos“ teismas (tik šiuo atveju reikėtų jį pavadinti „šestiorkos“ teismu – tiek narių balsavo už mano pašalinimą).
Jeigu Gabrielius Landsbergis mano, kad Priežiūros komitetas priėmė neadekvatų sprendimą, jis pats turi visas galimybes į Prezidumą kreiptis. Jei ne – bus akivaizdu, kad partijos Priežiūros komitetas tiesiog tiksliai atliepė jo lūkesčius.
Daug kas teiraujasi, ar liksiu TS-LKD frakcijoje. Priežiūros komitetas, pašalindamas iš partijos, davė daugiau nei aiškią užuominą – tokią „užuominą pliauska per galvą“, kaip sako rusiška patarlė. Logiška, kad jeigu esu nepageidaujamas partijoje, tai frakcijoje – tuo labiau. Nebent kas nors iš esmės pasikeistų“, – socialiniame tinkle rašė M.Adomėnas.
Pilną jo įrašą galite skaityti žemiau:
