Po smarkių politinių mūšių, vykusių net valdančiosios valstiečių frakcijos gretose, Seimas pritarė daliai Vyriausybės siūlomų mokesčių reformų: numatoma įvesti „Sodros“ įmokų „lubas“, bazinės pensijos mokėjimą perkelti į valstybės biudžetą, sujungti didžiąją dalį darbdavio ir darbuotojo mokamo „Sodros“ mokesčio, kurį mokėtų pastarasis.
Tai jau ne kosmetinė, kaip pernykštė, o esminė mokesčių pertvarka, kuriai po svarstymo Seimas pritarė dauguma balsų, nors šios savaitės pradžioje atrodė, kad sunkiai susitars net valdantieji.
Bet politikai įrodė: juos vienijantis valdžios cementas – tvirtesnis už mokesčių reformos atskleistus pažiūrų skirtumus.
Be abejo, atrodė keistai, kai Vyriausybės pateiktą projektą ėmė labiausiai taršyti ne opozicija, o pačių valstiečių atstovai Biudžeto ir finansų (BFK) bei Socialinių reikalų ir darbo (SRDK) komitetuose.
Ypač ryžtingai siekė perrašyti Vyriausybės siūlymus S.Jakeliūno vadovaujamas BFK – atmetė seniai verslui valdžios žadėtą „Sodros“ įmokų „lubų“ įvedimą.
Maža to, dar įsriegė iki 27 proc. padidintą gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifą pajamoms, viršijančioms ribą, nuo kurios jau neturėjo būti mokama „Sodrai“.
Tai galėjo atrodyti ir kaip nesusipratimas, ir kaip pasityčiojimas tiek iš verslo, tiek iš Vyriausybės. Mat, BFK ir SRDK pasipriešinus „Sodros“ „luboms“, kaip kompromisas atsirado siūlymas padidinti GPM nuo 20 proc. iki 25 proc. arba 27 proc. „Sodros“ „lubų“ ribą viršijančioms pajamoms.
„Sodros“ „lubos“ iškart buvo pakylėtos gerokai aukščiau, nei prašė verslas, – iki 120 vidutinių atlyginimų dydžio (VDU), per trejus metus šią ribą nuleidžiant iki 60 VDU. Pagal dabartines algas „Sodros“ įmokos nebūtų skaičiuojamos nuo uždarbio, viršijančio maždaug 9 tūkstančius eurų per mėnesį, o tiek uždirbančių žmonių šalyje labai nedaug.
Vis dėlto „Sodra“ gali per metus netekti apie 10 mln. eurų, nors verslo organizacijos teigia, kad įmokų „lubos“ padidintų Lietuvos investicinį patrauklumą, paskatintų užsienio investuotojus kurti mūsų šalyje didelio atlygio darbo vietas ir tai atsvertų mokesčio praradimus.
Bet Vyriausybė, gelbėdama „Sodros“ „lubas“, sutiko, kad jas viršijančiai pajamų daliai būtų įvestas iš esmės progresinis GPM. Toks kompromisas tenkino SRDK, ir jis palaimino mokesčių reformą, bet BFK nelauktai pritarė tik GPM mokesčio didinimui iki 27 proc. pajamoms, viršijančioms 120 VDU, nors pačias „Sodros“ „lubos“ išbrokavo.
Verslo atstovai paskelbė, kad toks elgesys Lietuvą artina link Venesuelos – šalies, kuri autokratinio socialistinio režimo valdoma patyrė ekonominį krachą.
Net finansų ministras V.Šapoka prabilo, kad BFK siūlymai sukeltų chaosą.
Vis dėlto Seimas balsavo už kiek pakeistą, bet Vyriausybės pritarimo sulaukusį mokesčių pertvarkos variantą. Tarsi ir nieko neįvyko, dėl ko vertėtų verslui piktintis, nors yra ir kita medalio pusė.
„Sodros“ „luboms“ prieštaravę Seimo nariai aiškino, kad jos dar labiau didintų socialinę nelygybę, o tokia retorika kursto priešiškumo verslui nuotaikas, ir taip sustiprėjusias po parlamentinio tyrimo.
Žinoma, „Sodros“ „lubos“ – tik reformos fragmentas, kuris neturės įtakos didžiosios dalies gyventojų kišenėms, bet politikai šiuo ginču pabandė nubrėžti kone ideologinę takoskyrą tarp kairiojo ir liberalaus valstiečių frakcijos sparno.
Neaišku, kuria linkme ateityje kryps valdančiųjų sprendimai.
„Sodros“ „lubos“ – tarsi ir nebloga žinia verslui, bet kartu paskelbti ir privačiai iniciatyvai priešiški, laisvosios rinkos principams prieštaraujantys Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) planai.
Seimui jau pateikta svarstyti gydymo įstaigų reforma užsimojo išstumti iš antro ir trečio lygio medicinos paslaugų rinkos privačias gydyklas.
Ligonių kasos už šio lygio procedūras mokėtų tik valstybinėms ligoninėms ir poliklinikoms, o privačios paslaugas pasirinkę pacientai turėtų iš savo kišenės padengti visą gydymo kainą.
Šitokie planai, ko gero, net gali prieštarauti Konstitucijai, nes riboja piliečių pasirinkimo laisvę ir pažeidžia konkurencijos principus, todėl tikėtina, kad Seimas dar švelnins privačios medicinos sveikatinimo įstaigas diskriminuojančias nuostatas.
Kita vertus, nuolat, ypač iš SAM kabinetų, atsiritančios draudimų, suvaržymų bangos verčia klausti, kur Lietuvą nori nuvesti ši valdžia.
Regis, net patys „valstiečiai“ nelabai žino, kur jie eina, ir siunčia visuomenei itin prieštaringus signalus. Tai parodė ne vien mokesčių reformos svarstymai Seime, bet ir pareiškimai apie buvusio parlamentinio tyrimo pasekmes.
Valstiečių lyderis R.Karbauskis užsimojęs sudaryti naują Seimo komisiją, kuri turėtų nukreipti taikiklį į įtartinus konservatorių ryšius su verslu ir tulpių paštu pavadintą prezidentės D.Grybauskaitės elektroninį susirašinėjimą su teisiamu buvusiu Liberalų sąjūdžio vadovu E.Masiuliu.
Tiesa, tam neskuba pritarti nei premjeras S.Skvernelis, nei kai kurie valstiečių frakcijos nariai. Bet tyrimo idėja nenumarinta.
Vienaip ar kitaip, naivu būtų manyti, kad skirtingomis kryptimis bandomas kreipti valstiečių laivas subyrės – kai kyla pavojus jo keleiviams, įgula susitelkia.
Tai aiškiai parodė ir šią savaitę vykęs balsavimas Seime dėl opozicijos surengtos interpeliacijos aplinkos ministrui K.Navickui.
Nepaisydami net valdančiųjų gretose sklidusio burbėjimo dėl ministro buvusios darbovietės laimėtų nykstančių paukščių apsaugos projektų, jo kompetencijos stygiaus, priekaištų dėl prastos atliekų tvarkymo kontrolės, valstiečiai nesunkiai jį apgynė.
