Ilgesni mokslo metai atsirūgo ir juos sumaniusiai ministrei J. Petrauskienei

Mokytojų ir mokinių kūrybiškumo išbandymu turėję tapti pailginti mokslo metai virto savotišku egzaminu šį eksperimentą sumaniusiai švietimo ir mokslo ministrei Jurgitai Petrauskienei. 

J.Petrauskienė žaibiškai atsidūrė tarp nepopuliariausių ministrų. <br>T.Bauro nuotr.
J.Petrauskienė žaibiškai atsidūrė tarp nepopuliariausių ministrų. <br>T.Bauro nuotr.
Tirpsta ir visuomenės pasitikėjimas G.Palucku. <br>J.Stacevičiaus nuotr.
Tirpsta ir visuomenės pasitikėjimas G.Palucku. <br>J.Stacevičiaus nuotr.
Partijos gelbėjimo plano politologai skubiai siūlo ieškoti ir Liberalų sąjūdžio vedlui E.Gentvilui. Jo vadovaujami liberalai išgyvena dar neregėtą krizę. <br>J.Stacevičiaus nuotr.
Partijos gelbėjimo plano politologai skubiai siūlo ieškoti ir Liberalų sąjūdžio vedlui E.Gentvilui. Jo vadovaujami liberalai išgyvena dar neregėtą krizę. <br>J.Stacevičiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (3)

Lrytas.lt

Jun 24, 2018, 11:37 AM, atnaujinta Jun 24, 2018, 11:05 PM

Panašu, kad ministrė šio egzamino neišlaikė. Bent jau tą rodo naujausia „Lietuvos ryte“ skelbiama visuomenės nuomonės apklausa. Jos rezultatai ypač nepalankūs J.Petrauskienei. 

Švietimo ir mokslo ministrės populiarumas šį mėnesį žemyn smigo labiausiai tarp gyventojų vertinimui pateikiamų visuomenės veikėjų. 

Praėjusį mėnesį J.Petrauskienę palankiai vertino 19,6 proc. apklaustųjų, o dabar tik 13,1 proc. Išaugo ir ją nepalankiai vertinančių žmonių būrys – nuo 28,3 proc. iki 30,9 proc. 

Politologė Rima Urbonaitė neabejoja, kad ministrei atsirūgo prieštaringai vertinamas sprendimas pailginti mokslo metus. Be to, taip jau sutapo, kad vaikai į mokyklą buvo priversti eiti per alinančius karščius.  „Kiek klasėse kilo temperatūra, tiek smuko ministrės reitingai. Kitaip ir būti negalėjo“, – mano Mykolo Riomerio Viešojo valdymo fakulteto Politikos instituto lektorė. 

Ji pastebėjo, kad sprendimas tęsti mokslo metus visuomenėje nebuvo sutiktas palankiai. „Jis nebuvo nei apgalvotas, nei pažangus. Pats sumanymas gal ir nebuvo blogas, bet jis buvo be turinio. Kilęs chaosas, aišku, atsiliepė ministrės reitingams“, – mano R.Urbonaitė. 

Jos nuomone, toks eksperimentas kitam ministrui kainuotų postą, tačiau J.Petrauskienei ji nemato realaus pavojaus. „Šiandien mokytojai yra pakabinti ore. Jie nežino, kas bus rugsėjį. Bet, akivaizdu, kad dėl kažkokių priežasčių ministrė turi stiprų premjero Sauliaus Skvernelio užnugarį. Panašu, kad rizika ministrei netekti posto kiltų tik tuo atveju, jei savo veiksmais ji imtų griauti ir premjero populiarumą“, – svarstė politologė. 

Politikos ekspertai prie ministrės J.Petrauskienės reitingo nuosmukio priskiria ir šiemet abitūros egzaminus lydėjusius skandalus. Ministerijai priekaištauta, kad kai kurie jų buvo lyg pasityčiojimas iš mokinių ir mokytojų. 

Sunerimti dėl žemyn smunkančių reitingų turėtų ir socialdemokratų lyderis Gintautas Paluckas. Nepaisant pradėtos ypač intensyvios reklamos kampanijos, kairiųjų vedlio populiarumas ne kyla, bet dramatiškai smunka. 

Naujausia apklauso rodo, kad G.Palucką palankiai vertina 13,1 proc. apklaustųjų. Prieš mėnesį Vilniaus vicemerą palankiai vertino 17,1 proc. apklausos dalyvių. 

Anot politologo Lauro Bielinio, socialdemokratų vedlys nesugeba organizuoti partijos. „Jis jaunas, moka veikti viešajame lauke, bet nemoka aplink save mobilizuoti komandos. Net ir iš šalies matyti, kad partija eina sau, G.Paluckas – sau“, – pastebėjo Vytauto Didžiojo universiteto profesorius. 

Anot L.Bielinio, daugelis partijos senbuvių pyksta ant G.Palucko dėl jo agresyvaus ir priešiško požiūrio į buvusią socialdemokratų vadovybę. „Jie mano, kad toks G.Palucko elgesys suskaldė buvusią vieningą partiją. Dabar turime dvi nesusikalbančias partijas ir tai nėra naudinga nei vieniems, nei kitiems. Artimiausiuose rinkimuose partiečiai labai stipriai nubaus G.Palucką“, – mano L.Bielinis. 

Birželio 8–17 dienomis atlikta „Vilmorus“ apklausa beveik nepakeitė partijų populiarumo rikiuotės. Kol kas joje lyderiauja konservatoriai (16,6 proc.), antri –  valstiečiai (14,9 proc.). 

Iš trečios vietos partiją „Tvarka ir teisingumas“ (6,2 proc.) išstūmė Darbo partija, kurios vadeles į savo rankas vėl susigrąžino europarlamentaras Viktoras Uspaskichas. 

Už G.Palucko vadovaujamą Socialdemokratų partiją rinkimuose vis dar pasiryžę balsuoti 5,3 proc. apklaustųjų, o už Gedimino Kirkilo Socialdemokratų darbo partiją 4,8 proc. kairiųjų pažiūrų rinkėjų. 

Toliau partijų rikiuotėje – Centro partija (3,1 proc.), Lenkų rinkimų akcija – Krikščioniškų šeimų sąjunga (2,7 proc.) ir Liberalų sąjūdis (2 proc.).  

Liberalų populiarumas katastrofiškai smuko, kai buvo paviešinta Valstybės saugumo departamento pažyma, kurioje teigiama, kad ši partija buvo visiškai kontroliuojama koncerno „MG Baltic“, o pastarasis esą atitinka organizuotos nusikalstamos grupės požymius. 

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.