Politikai ieško naujų nišų, kaip prisibelsti į rinkėjų širdis ir verslininkų pinigines

Kai neleidžia pro duris, lipa pro langą, kai uždaro langą, lenda pro kaminą. Tokiais gebėjimais pasižymi mūsų politikai. Anksčiau garbės reikalas buvo turėti savo vardo labdaros fondą arba vadovauti asociacijai, visuomeninei organizacijai.

 Lrytas.lt montažas
 Lrytas.lt montažas
R.Juknevičienė anaiptol ne vienintelė, ieškanti užuovėjos pas Dievo tarnus.<br> T.Bauro nuotr.
R.Juknevičienė anaiptol ne vienintelė, ieškanti užuovėjos pas Dievo tarnus.<br> T.Bauro nuotr.
Andriaus Kubiliaus žmona yra fondo „Mes drauge“ steigėja, direktoriauja fondui A.Kubiliaus padėjėja.<br> J.Stacevičiaus nuotr.
Andriaus Kubiliaus žmona yra fondo „Mes drauge“ steigėja, direktoriauja fondui A.Kubiliaus padėjėja.<br> J.Stacevičiaus nuotr.
Kauno mero Visvaldo Matijošaičio vadovaujamo visuomeninio komiteto rinkimuose vardu įregistruota asociacija „Vieningas Kaunas“.<br> M. patašiaus nuotr.
Kauno mero Visvaldo Matijošaičio vadovaujamo visuomeninio komiteto rinkimuose vardu įregistruota asociacija „Vieningas Kaunas“.<br> M. patašiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (4)

Lrytas.lt

Jun 25, 2018, 8:56 AM

Kai tokios parlamentarų galimybės buvo apribotos, o labdaros fondo idėja skandalingoje politinės korupcijos byloje visiškai sukompromituota, politikai ieško naujų būdų, kaip pasiruošti rinkimams, užsitikrinti pinigų arba reklamą.

Todėl neturėtų stebinti, kad artėjant rinkimams rengiami politinių partijų finansavimo įstatymo pakeitimai. O dar mažiau turėtų stebinti tai, kad politikai kaip grybai po lietaus gali pradėti rastis tarybose prie parapijų. Kai įsitaisai savo apygardos klebono dešinėje, reklama iš sakyklų artėjant rinkimams garantuota. Vienas kitas bažnyčios tarno dešinėje jau įsitaisė.

Įprastai varpai kviečia į mišias, tačiau gali būti kad jie pakvies rinkimuose balsuoti už vieną ar kitą kandidatą. Politikai ieško nišų, kaip prisibelsti į rinkėjų širdis.

„Pakvietė mane kaip aktyvų žmogų, kuris sekmadieniais lanko savo parapijos bažnyčią, man tas svarbu“, – „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „24/7” teigė Seimo narė, konservatorė Rasa Juknevičienė.

Panevėžio rajono miestelio klebonas paskyrė Seimo narę Karsakiškio Nukryžiuotojo Jėzaus parapijos Pastoralinės tarybos nare. Kaip tik ten ir jos rinkimų apygarda.

„Aktyvius bendruomenės narius kviečia, kad mes būtume patariamoji institucija, kai klebonui reikia pagalbos ar paramos“, – sakė R.Juknevičienė.

R.Juknevičienė anaiptol ne vienintelė, ieškanti užuovėjos pas Dievo tarnus. Šios kadencijos politikai periodiškai eina aptarti rengiamus įstatymus su bažnyčios hierarchais. Visuomenininkai sako, kad prieš rinkimus ypač atidžiai stebės, ar iš sakyklų nesklinda pamokslai, už ką balsuoti.

„Labai gaila, kad artėjant rinkimams gauname atvejų, kai religija su politika maišoma. O pas mus pagal valstybės santvarką taip neturėtų vykti“, – teigė visuomeninės organizacijos „Baltosios pirštinės“ vadovė Marija Šaraitė.

Užsitikrinti Dievo tarno paramą šiandien kur kas saugiau nei verslininkų. Iki skandalingosios korupcijos bylos geru tonu politikoje laikyta Seimo narių veikla ugdant jaunimą, pilietinę visuomenę arba skleidžiant demokratinės politikos idėjas. Tik paaiškėjo, kad idėjos buvo tik priedanga, per viešąsias įstaigas keliavo verslininkų pinigai. Dabar idėjoms skleisti skirtos organizacijos likviduojamos. Viena jų – Gintaro Steponavičiaus „Laisvės studijų centras“.

„Liberalų sąjūdis prieš 2 metus, įvykus dramatiškiems įvykiams su buvusiu lyderiu nusprendė, kad pareigūnai negali būti valdymo organuose. Tiek aš, tiek kiti kolegos pasitraukėme iš dalininkų. Man nežinoma, kodėl norima nutraukti tokios organizacijos veiklą“, – teigė politinės korupcijos byloje kaltinamas Seimo narys Gintaras Steponavičius.

Gero tono ženklu laikyto fondo atsisako ir buvęs premjeras Algirdas Butkevičius. Skelbiama, kad jo vardo fondas likviduojamas.

Liberalų sąjūdis už verslininkų skirtus pinigus per visuomenines organizacijas augino jaunąją liberalų kartą. Be to, per organizacijas tekėjo parama partijai, kurią įstatymai draudžia.

„Labdaros ir paramos fondai, jeigu jie susiję su politikais, gali veikti ne tik kaip visuomeninės organizacijos, bet tuo pačiu per jas gali būti daromas poveikis politikams, netiesiogiai remiama partijų veikla arba net plaunami pinigai. Tų fondų buvo daugiau nei 10 ir jie veikia neskaidriai. Mes nežinome, kokiais principais jie vadovaujasi, ką konkrečiai daro ir kaip veikia“, – sakė „Transparency International“ Lietuvos skyriaus projektų vadovė Rugilė Trumpytė.

Liberalų sąjūdžio narių valdytų fondų ir organizacijų mįsles politinės korupcijos byloje turėtų įminti teismas. Tačiau kuo užsiima kitų politikų fondai, nežinia. Andriaus Kubiliaus žmona yra fondo „Mes drauge“ steigėja, direktoriauja fondui A.Kubiliaus padėjėja.

„Parodykit man popierius, tada aš kalbėsiu. Jūs kažkokį grybą pjaunat, gaunat netikslią informaciją ir klausinėjat, trukdot dirbti“, – apie fondo veiklą kalbėti atsisakė A.Kubiliaus padėjėja-sekretorė Vaida Jauniškienė.

Parodyti popierių nėra kaip, nes fondas jau ilgiau kaip metus nedeklaruoja, iš ko paramą gauna ir kam ją skiria.

A.Kubiliaus žmona fondą įkūrė su to meto ministrienėmis. Vyrai užsiėmė politika, žmonos labdara. Bet labdara baigėsi kartu su vyrų aukštais postais politikoje.

„Nė vieno vyro kaip steigėjo nėra. Susibūrė draugės, įkūrė fondą 2004 metais. Daug draugių, tai visiškai nesusiję“, – teigė V.Jauniškienė.

Seimo nario Valentino Bukausko padėjėja irgi yra visuomeninės organizacijos vadovė, vadovauja politiko vardo fondui.

„Ji dirba visuomeniniais pagrindais, negauna atlygio už šitas funkcijas. Dar yra taryba, platesnis ratas, todėl plačiau išanalizuojama situacija, tai ne vienasmenis sprendimas“, – teigė V.Bukauskas.

Ir nors labdaros paramos fondas Seimo nario, jis neatsakingas, kad visuomenei neprieinama informacija apie fondo rėmėjus. Mums tokių duomenų rasti nepavyko.

„Jeigu nematote, kas remia fondą, jokios naudos nėra. Jeigu nematome, kas remia, fondas gali būti tarpininkas tarp verslo arba kitų interesų grupių įtakai skleisti, o politikas veiktų ne visuomenės naudai, o grupių interesams“, – teigė R.Trumpytė.

Remigijaus Žemaitaičio vardo labdaros fondas įsteigtas lygiai metai iki jam pirmą kartą tampant Seimo nariu. Fondas nėra likviduojamas, bet jokia informacija apie jį neteikiama, nes sako, kad veiklos fondas nevykdo.

Tačiau politikai nebūtų politikais, jeigu neprasimanytų būdų, kaip garsinti savo vardą. Savivaldos rinkimuose dalyvavę pilietiniai komitetai vienas po kito virsta asociacijomis, per jas politikai gali rinkti pinigus. Kaip sakoma, kai užsidaro durys, lipama pro langus.

„Matome, kad rinkimų komitetai pasibaigus rinkimams yra rizikinga terpė, nes žmonės po rinkimų gali steigti kitas organizacijas, veikti asociacijos pagrindu ir nebeveikti pagal tuos pačius principus kaip ir partija. Tai rizika, kad mes paliekame galimybę mažiau skaidriai veikti žmonėms, kurie susivienija į rinkimų komitetą“, – teigė „Transparency International“ atstovė R.Trumpytė.

Kauno mero Visvaldo Matijošaičio vadovaujamo visuomeninio komiteto rinkimuose vardu įregistruota asociacija „Vieningas Kaunas“. Visuomeninės organizacijos pirmininkas pats Kauno meras, valdybos nariai vicemerai ir tarybos nariai. O finansinės ataskaitos visuomenei – jokios.

Visuomenininkai ieško būdų, kaip reikėtų užkamšyti spragas piktnaudžiavimui, kad visuomeninės organizacijos vardas nebūtų naudojamas politinei naudai gauti.

„Mes neturime reguliavimo, kaip prižiūrėti nevyriausybines organizacijas ir jų skaidrumą, nes tie patys asmenys dalyvauja ir vietos politikoje. Galbūt reiktų, bendradarbiaujant su VRK, Registrų centru padaryti, kad nevyriausybinės organizacijos, kurios veikia tais pačiais vardais, negalėtų steigti rinkimų komitetų. Arba atvirkščiai, kad rinkimų komitetai savo pavadinimu negalėtų steigti juridinių asmenų“, – teigė „Baltųjų pirštinių“ vadovė M.Šaraitė.

O valdantieji sumanė, kad į rinkėjų širdis bus lengviau prisibelsti, jeigu iš biudžeto gaus daugiau pinigų. Norima pakeisti partijų finansavimo tvarką taip, kad partijos valstybės pinigus gautų už iškovotas vietas Seime ir savivaldybių tarybose. Dabar valstybės dotacijas lemia rinkėjų balsai.

Opozicija skaičiuoja, kad pakeitus tvarką, „valstiečių“ dotacija per metus padidėtų puse milijono eurų, o dalis socialdemokratų lėšų – apie 300 tūkstančių eurų – atitektų naujai įsteigtai Socialdemokratų darbo partijai, kuri dabar negauna nieko. Tuo tarpu opozicinės partijos gautų mažau. Konservatoriai sako, kad netektų 200 tūkstančių eurų.

„Cinišku būdu perkami partijos balsai. Mes atlikome skaičiavimus, dvi partijos gauna didžiausią naudą – valstiečiai pusę milijono kasmet ir socialdarbiečiai 300 tūkst. eurų kasmet. Kadangi nauji pinigai nėra numatyti biudžete, tai reiškia, turi būti paimti iš kitų partijų. Idealus politinis žingsnis, susilpninat ir suteikiant galimybę sau patiems geriau pasirodyti. Žmonėms tai milžiniški pinigai ir kai kurioms partijoms gali reikšti jų gyvenimo pabaigą“, – teigė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis.

Įstatymų pakeitimus dėl partijų finansavimo registravo Valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis ir naujai įkurtos socialdarbiečių partijos pirmininkas Gediminas Kirkilas.

„24/7“ – sekmadieniais 21.30 val. per „Lietuvos ryto“ TV.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
„Nauja diena“: Lietuvos narystės NATO metinės – ar iššūkių daugiau?