Taip pat buvo paaiškinta, kaip toks veiklos organizavimas darė įtaką ydingai valstybės biudžeto lėšų naudojimo praktikai bausmių vykdymo sistemoje.
Teisingumo ministras E.Jankevičius pirmadienį spaudos konferencijoje žurnalistams sakė, kad situaciją jau galima vadinti paprasčiausia netvarka. Ir dėl to Kalėjimų departamentas kreipsis į teisėsaugą.
„Neskaidrūs viešieji pirkimai ir itin bloga sutarčių vykdymo kontrolė Kalėjimų departamente, tapo labiau įprasta praktika, nei atsitiktinumas. Dėl to valstybei buvo galimai padaryta turtinė ir neturinė žala. Tokie atvejai yra netoleruotini, todėl, dėl šių faktų, artimiausiu metu, mes kreipsimės į teisėsaugos insitucijas“, – sakė teisingumo ministras.
Jis teigė, kad Kalėjimų departamento vidinė kontrolė yra vis dar prasta. „Audito metu pastebėtas aplaidus apskaitos tvarkymas, tai parodo, kad departamento savikontrolės lygis yra vis dar žemas. Ir vis dar yra palikta terpė neskaidriems susitarimams, kurių anksčiau neidentifikuodavo. O gal ir nenorėjo identifikuoti. Itin prasti pavaldžių įstaigų kontrolės rezultatai yra pakankamas pagrindinas nepasitikėti sukurta Kalėjimų departamento vidaus kontrolės sistema. Kuri šiandien nėra pajėgi užtikrinti Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų veiklos gerinimo. (...) Ši sritis jau dabar yra peržiūrima, nes manęs netenkina esami rezultatai“, – sakė E.Jankevičius, dar kartą pabrėždamas, kad pasitikėti nėra jokių galimybių.
„Neabejotinai didžiausia atsakomybė už tokią netvarką tenka ir aukščiausias pareigas užimantiems darbuotojams“, – teigė jis.
Jis teigė, kad paveda sudaryti Kalėjimų departamento tarnybinės veiklos nusižengimo komisiją, kuri darbą pradės jau rytoj. Sistemoje yra planuojama ir reorganizacija. „Stiprinsime vidaus kontrolės, įskaitant ir finansų, funkcijas, įtvirtinsime rotacijos principus, gerinsime pareigūnų darbo sąlygas, centralizuosime viešuosius pirkimus“, – sakė ministras.
Mokėjo už neatliktas paslaugas
Teisingumo ministerijos Centralizuoto vidaus audito skyriaus vedėja Dorita Visalgienė kol kas konkrečios finansinės žalos sumos įvardinti nenorėjo. „Visos sumos mes įvardinti dar negalime, nes dalis paslaugų buvo suteikta. Kiek jos realiai galėjo kainuoti, kai audito metu pastebima, kad net 6 kartus kartais prekės brangesnės yra įsigytos, nei rinkos kaina. Ir teisminio tyrimo metu išsiaiškinsime, kokios yra sumos“, – sakė D.Visalgienė, ji kol kas nenorėjo įvardinti konkrečių įmonių, kurios užsiėmė tokia veikla.
„Auditas parodė, kad daliai įmonių buvo sumokėta už neatliktas paslaugas. Žiniasklaidos priemonėse plačiai nuskambėję įvykiai, kai neblokuojamas ryšys įkalinimo įstaigose, tai yra netinkamai atliktų darbų padarinys“, – sakė ministerijos Centralizuoto vidaus audito skyriaus vedėja. Ji teigė nesuprantanti, kodėl Kalėjimų departamentas taip ilgai toleravo netinkamai vykdytą sutartį.
Atskleidė sistemos ligas
Teisingumo viceministras Ernestas Jurkonis, kuris dalyvaus tarnybinės veiklos nusižengimo komisijoje, teigė, kad problemos sistemoje yra gilios ir didelės.
„Auditas atskleidė vidines sistemos problemas ir ligas, kurios liečia vidinį valdymą. Kalėjimų departamento sistemoje yra nepakankamas veiklos organizavimas. Ko pasekoje buvo ir praeitos savaitės įvykiai. Tai yra tiesioginė pasekmė vidinio darbo. Mes jau ėmėmės galbūt ne visai populiarų, bet reikalingų priemonių“, – pasakojo viceministras.
„Praeitą savaitę visoje sistemoje buvo atliekamos planinės ir neplaninės kratos, kad būtų galima suprasti, kokia yra reali situacija. Mums teks rimtai padirbėti. Nes situacija nėra tenkintina. Kiekvienos kratos metu yra randami draudžiami daiktai – ryšio priemonės. Kalintieji asmenys būna apsvaigę nuo narkotinių medžiagų ir alkoholio. Tai matyčiau savo kaip viceministro, vieną iš pagrindinių darbų“, – žurnalistams pasakojo jis.
Kalėjimų departamento direktorius Robertas Krikštaponis teigė, kad dar šiandien kreipsis į Generalinę prokuratūrą.
„Auditas atliktas už 2015-2017 metus, didžiausios problemos – viešųjų pirkimų, finansų valdymo ir veiklos valdymo srityje. Šie dokumentai bus pateikti Generalinei prokuratūrai. Mes kreipsimės dėl galimai apgaulingos apskaitos vedimo ir blogo sutarčių pasirašymo ir administravimo“, – sakė R.Krikštaponis. Jis teigė, kad dar šiandien pasirašys dokumentus dėl komisijos sudarymo ir veiksmų įvertinimo, sprendimų jis tikėjosi maždaug po mėnesio.
Neaišku, kaip vyko viešieji pirkimai
D.Visalgienė sakė, kad didžiausias nusižengimas yra susijęs su mobiliojo ryšio blokavimo sistemos pirkimo.
„Ta įmonė paprasčiausiai turėjo būti šalinama iš konkurso, nes jame taip pat dalyvavo kita susijusi įmonė. O pateikti alternatyvius pasiūlymus buvo draudžiama. Kaip savo pareigas atliko viešųjų pirkimų komisija, aš nežinau. Bet pirkimą laimėjo įmonė pasiūliusi neįprastai mažą kainą. Pagrindimas sukėlė daug abejonių, buvo sakyta, kad tai daroma dėl gerų santykių su tiekėjais. Nes tuo pat metu buvo organizuojami keli pirkimai, juose dalyvavo tos pačios įmonės. Ir kitame pirkime ta pati įmonė jau pasiūlo pačią didžiausią kainą“, – sakė D.Visalgienė, pabrėždama, kad būtent taip ir sukėlė klausimų auditoriams. Tokia veikla buvo vykdoma Alytaus ir Marijampolės pataisos namuose.
Naujienų portalas lrytas.lt primena, kad praėjusią savaitę socialiniame tinkle „Facebook“ du Kybartų pataisos namų kaliniai tiesiogiai transliavo išgertuves. Vien ši situacija įrodo, kad mobiliojo ryšio blokavimo priemonės, bei kontrolė, kokias medžiagas turi kalintieji asmenys, nėra tikrinama.
Buvęs ministras informacijos neturėjo
Buvęs teisingumo ministras, Lietuvos socialdemokratų darbo partijos (LSDDP) atstovas Juozas Bernatonis sako neturėjęs informacijos apie pažeidimus kalėjimų sistemoje, kai jai vadovavo Živilė Mikėnaitė, ir nežinojęs apie galbūt klaidingai ministerijos teikiamus duomenis.
Taip jis reagavo į Teisingumo ministerijos atlikto audito išvadas. Jose minima neveikianti ryšio blokavimo, nenaudojama kriminalinės žvalgybos įranga ir tai, jog J. Bernatonio vadovauta Teisingumo ministerija teikė tikrovės neatitinkančią informaciją Finansų ministerijai.
„Buvo labai daug darbų daroma, bet jei kokių nors pretenzijų auditas būtų turėjęs, būtų manęs klausęs. Kadangi niekas į mane nesikreipė, matyt, nėra jokių nesklandumų“, – BNS aiškino J. Bernatonis.
„Matyt, ten nesusiję su ministru. Aš tikrai nekomentuosiu, ką kiti teigia – kai konkrečiai išdėstys, kreipsis, tada. Bet aš manau, kad tai bandymas nukreipti dėmesį nuo atsakingų asmenų, kurie už tai atsako. Nes ministerijos vadovybė projektų nevykdė Kalėjimų departamente – teigė jis. – Manau, kad čia – kažkoks nesusipratimas klausti manęs apie tokius dalykus, į kuriuos ministras niekuomet negali įsigilinti.“
J. Bernatonis sakė labai teigiamai vertinantis Ž. Mikėnaitės vadovavimą departamentui.
Be kontrolės ir atsakomybės išsvaistyti pinigai
Daugiau nei milijoną eurų kainavusi ryšio blokavimo sistema Alytaus pataisos namuose iki šiol tinkamai neveikia, kriminalinei žvalgybai vykdyti pripirkta įrangos, bet ji kelerius metus nenaudojama, o buvusio socialdemokrato Juozo Bernatonio vadovauta Teisingumo ministerija teikė tikrovės neatitinkančią informaciją Finansų ministerijai.
Tokie pažeidimai nustatyti Kalėjimų departamente, jo 2015 – 2017 metų veiklą vertino auditą atlikusi Teisingumo ministerija. Audito išvadas pirmadienį pristatė teisingumo ministras Elvinas Jankevičius.
Vertinimas daugiausia apima buvusios Kalėjimų departamento direktorės Živilės Mikėnaitės vadovavimo laikotarpį.
Auditoriai nustatė, kad Kalėjimo departamente ar jam pavaldžiose įstaigose kurtos naujos darbo vietos dirbti su sistema, kuri iki šiol neįdiegta, o už kai kurias prekes samdomai privačiai bendrovei Kalėjimų departamentas permokėjo tris – šešis kartus.
Realią finansinę padėtį auditoriams įvertinti kai kuriais atvejais buvo sudėtinga, nes departamentas nesilaikė buhalterinės apskaitos taisyklų. Tuo metu Teisingumo ministerija, kuriai pavaldus departamentas, neužtikrino pakankamos kontrolės, kaip vykdomi pirkimai, investicijų programa bei naudojamos valstybės lėšos.
Valstybei padaryta didelės žalos, o kai kurie pažeidimai turi nusikalstamos veikos požymių, todėl siūloma kreiptis į teisėsaugą.
Ryšio blokavimo sistema: pinigai sumokėti, rezultato nėra
Prieš penkerius metus Kalėjimų departamentas ryžosi imtis suvaldyti vieną opiausių problemų kalėjimų sistemoje – blokuoti ryšio priemones. Besinaudodami mobiliaisiais telefonais iš pataisos namų nuteistieji imasi sukčiavimo viliodami pinigus dažniausiai iš senyvo amžiaus gyventojų. Buvo numatyta iki 2016-ųjų įdiegti ryšio blokavimą už 3 mln. 850 tūkst. litų (1 mln. 115 tūkst. eurų) šešiose įkalinimo įstaigose.
Planuota, kad įgyvendinus šį planą neleistino prisijungimo prie mobilaus ryšio operatorių sumažės 99 procentais.
2013-aisiais po nesėkmingo pirmojo bandymo įdiegti mobilaus ryšio blokavimo sistemą sudarius sutartį su Krašto apsaugos ministerijos „auksinių šaukštų“ skandale skambėjusia bendrove „Nota Bene“, Kalėjimų departamentas paskelbė naują pirkimą.
Pirkime dėl mobiliojo ryšio blokavimo dviejuose objektuose dalyvavo trys bendrovės: „NT Service“, „EIT sprendimai“ ir „Atea“. Vieno objekto pirkimą laimėjo mažiausią kainą pasiūliusi „Atea Baltic“, nors auditorių vertinimu, dėl pirkimo pažeidimų pastaroji turėjo būti eliminuota iš pirkimo. Auditoriai nustatė, kad „Atea Baltic“ yra „EIT sprendimų“ vienintelė akcininkė. Tad vertintojų įtarimu, bendrovės galėjo imituoti konkurenciją.
Paties pirkimo organizatoriams užkliuvo bendrovės „Atea“ pasiūlyta neįprastai maža blokavimo sistemos diegimo kaina – beveik du tris kartus mažesnė nei kitų pirkimo dalyvių. Tačiau bendrovės atstovai nesunkiai įtikino Kalėjimų departamento atstovus, kad įmonė sukaupusi didžiulę patirtį šioje srityje, imasi išmanios vadybos, todėl yra įgiję konkurencinį pranašumą rinkoje.
Tačiau tuo pačiu metu vykusiame antrojo ryšio blokavimo objekto pirkime „Atea“ jau pasiūlė didžiausią kainą besivaržydama su tomis pačiomis bendrovėmis „NT Service“ ir „EIT sprendimai“ ir, kaip pažymi auditoriai, pirkimo organizatoriams klausimų ar abejonių tai nesukėlė.
Šio pirkimo organizatoriams nekliuvo ir tai, kad pasiūlyta gerokai didesnė kaina nei planavo pats Kalėjimų departamentas.
Pagal sutartį, „Atea“ įsipareigojo parduoti ir sumontuoti mobiliojo radijo ryšio blokavimo įrangą Alytaus pataisos namuose per pirmąjį 2014-ųjų pusmetį. Bendrovei avansu sumokėta didžioji dalis lėšų – 814 tūkst. litų (235 tūkst. eurų). Tačiau atlikus auditą paaiškėjo, kad ryšio blokavimo perdavimo priėmimo aktas nepasirašytas iki šiol, pati sistema tinkamai neveikia, o bendrovė įsisavinusi lėšas ir nevykdžiusi dalies sutarties sąlygų atsipirko dvigubai mažesniais delspinigiais nei buvo priskaičiuota.
Mobiliųjų įnešama mažiau, bet randama daugiau
Auditoriai taip pat atkreipė dėmesį į statistinius rodiklius – nors Kalėjimų departamentas 100 proc. įsisavino ryšiui blokuoti skirtas lėšas, mobiliųjų telefonų poreikis ir naudojimas tarp nuteistųjų didėjo.
Pavyzdžiui, 2015 metais Alytaus pataisos namuose konfiskuota 1072 mobilaus ryšio telefonų, kortelių ar modemų, 2017 metais šis skaičius siekė 1870.
„Nors paimtų bandant perduoti nuteistiesiems iš piliečių mobilaus ryšio telefonų skaičius mažėjo, tačiau per kratas pas nuteistuosius rastų mobilaus ryšio telefonų skaičius gerokai didėjo“, – nurodoma audito atskaitoje.
Tai, anot auditorių, pavirtina, kad Alytaus pataisos namuose neužtikrinama tokių priemonių kontrolė.
„Konstatuotina, kad įranga iki šiol neveikia pagal sutartyje numatytas sąlygas, (...) sutartis visa apimtimi nėra įvykdyta, tačiau visa sutartyje numatyta suma yra sumokėta bendrovei „Atea“, – rašoma Teisingumo ministerijos ataskaitoje.
Čia pat pažymima, kad valstybei šiuo atveju padaryta 73,5 tūkst. eurų žala, taip pat ir neturtinė žala, menkinamas pasitikėjimas valdžios institucijomis, negebant užkardyti tokių nusikalstamų veikų.
Be to, valstybė rizikuoja sulaukti nuo telefoninių sukčių nukentėjusių asmenų ieškinių patirtai žalai atlyginti, konstatuoja auditoriai.
Teisingumo ministerija melavo Finansų ministerijai
Dar vienas, auditorių vertinimu, fiasko patyręs investicinis šimtus tūkstančių eurų „suvalgęs“ projektas – žvalgybinės informacinės sistemos diegimas. Ši sistema – automatizuoto duomenų apdorojimo (ADA) sistema ir tinklas, kur saugoma, apdorojama ar kuria perduodama įslaptinta informacija.
Tačiau dar prieš kelerius metus planuota įdiegti sistema iki šiol neveikia, o Kalėjimų departamente kriminalinės žvalgybos informacija dar vis nugula į popierines kartotekas.
„Vertinant Kalėjimų departamento Imuniteto ir Kriminalinės žvalgybos skyriams pavestos funkcijos – užtikrinti naudojamos kriminalinės žvalgybos informacinės sistemos funkcionalumą – vykdymą, nustatyta, kad tokia funkcija nebuvo vykdoma, nes Kalėjimų departamente tokia informacinė sistema neįdiegta“, – rašoma audito ataskaitoje.
Be to, nors ADA sistema ir tinklai iki šiol nėra įdiegti, Teisingumo ministerija 2016 metų rugpjūtį informavo Finansų ministeriją, kad vykdant šį investicinį projektą Kalėjimų departamente bei jam pavaldžiose įstaigose įrengtos devynios ADA tinklų darbo vietos bei įsigytas ilgalaikis turtas.
„Tai yra Teisingumo ministerija Finansų ministerijai pateikė tikrovės neatitinkačią informaciją“, – nurodo auditoriai.
Atlikę įsigytų prekių inventorizaciją auditoriai nurodo nustatę, kad dalis aptiktos dar prieš kelerius metus įsigytos įrangos, reikalingos ADA tinklui, iki šiol yra pakuotėse ir nenaudojama. Be to, auditoriai negalėjo tiksliai nustatyti visos aptiktos įrangos, nes „nė vienas ilgalaikio turto objektas nebuvo pažymėtas inventoriniu numeriu“.
Už prekes – šešis kartus brangiau
Auditoriai taip pat nustatė, kad Kalėjimų departamento finansinių ataskaitų rinkinys neatspindi tikrosios įstaigos finansinės situacijos, nes departamentas netinkamai apskaitė finansus.
Viešieji pirkimai neretai vykdyti atsainiai ir be kontrolės, o kai kurios paslaugos pirktos, nepasaint to, kad pats departamentas turi darbuotojų toms funkcijoms vykdyti.
Pavyzdžiui, 2015-aisiais departamentas pasamdė bendrovę „Yglės pastatų valdymas“ savo administracinio pastato Vilniuje Sapiegos gatvėje priežiūrai. Nors, kaip pažymi auditoriai, analogiška pastato priežiūra pavesta rūpintis Kalėjimų departamento padaliniui –Bendrajam skyriui.
Už priežiūrą privačiai bendrovei iš pradžių numatyta sumokėti 26 tūkst. eurų, tačiau per kelerius metus jai atseikėta 29,6 tūkst. eurų. Auditoriai atkreipia dėmesį, kad iš minėtos sumos du trečdaliai skirti ne paslaugoms, o prekėms apmokėti. Vertintojai nurodo dokumentuose pasigedę informacijos, kiek ir kokia kaina mokėta privačiai bendrovei už prekes.
O kai kurie aptikti duomenys atskleidžia, kad už kai kurias prekes privačiai bendrovei galėjo būti atseikėta ir keleriopai brangiau.
Pavyzdžiui, kabelį „Yglės pastatų valdymas“ departamentui pirko už tris kartus didesnę nei rinkos kaina, o trifazį automatą – 6,5 karto brangiau.
Sistemą supurtė buhalterės pranešimai
Padėtimi kalėjimų sistemoje detaliau susidomėta, kai pernai pavasarį tuo metu Kauno tardymo izoliatoriaus buhaltere dirbusi Rasa Kazėnienė pranešė apie pažeidimus šioje įstaigoje. Po to vykusio tarnybinio patikrinimo metu atsistatydino Kalėjimų departamento direktorė Ž. Mikėnaitė, o po tyrimo atleistas Kauno tardymo izoliatoriaus vadovas Edvardas Kviatkauskas.
Vasarą R. Kazėnienei apie pažeidimus izoliatoriuje Kaune pranešus antrą kartą, tai įsiūbavo patikrinimus ir kitose bausmių vykdymo įstaigose.
Kalėjimų departamento auditas inicijuotas tikrinant Pravieniškių pataisos namus-atvirąją koloniją. Šio audito metu nustatyta daug pažeidimų, teisėsauga pradėjo ikiteisminį tyrimą.
Kalėjimų departamento auditas pavasarį supurtė ir pačios Teisingumo ministerijos viršūnes. Tuometinė ministrė Milda Vainiutė sulaukė kritikos dėl neveiklumo ir pasitraukė iš pareigų. Iš pareigų kiek anksčiau taip pat pasitraukė tuometinis viceministras Raimondas Bakšys, kritikuotas dėl kalėjimų sistemos auditų stabdymo.
Tuo metu buvusią vieną šių auditų vykdytojų R. Kazėnienę teisingumo ministras E. Jankevičius paskyrė laikinai vadovauti Kauno tardymo izoliatoriui.
Suirutė kilo pernai
Suirutė kalėjimų sistemoje kilo, kai pernai pavasarį tuo metu Kauno tardymo izoliatoriaus buhaltere dirbusi Rasa Kazėnienė pranešė apie pažeidimus šioje įstaigoje. Po to vykusio tarnybinio patikrinimo metu atsistatydino Kalėjimų departamento direktorė Živilė Mikėnaitė, o po tyrimo atleistas Kauno tardymo izoliatoriaus vadovas Edvardas Kviatkauskas.
Vasarą R. Kazėnienei apie pažeidimus izoliatoriuje Kaune pranešus antrą kartą, tai įsiūbavo patikrinimus ir kitose bausmių vykdymo įstaigose.
Kalėjimų departamento auditas inicijuotas tikrinant Pravieniškių pataisos namus – atvirąją koloniją. Šio audito metu nustatyta daug pažeidimu, teisėsauga pradėjo ikiteisminį tyrimą.
Kalėjimų departamento auditas pavasarį supurtė ir pačios Teisingumo ministerijos viršūnes. Tuometinė ministrė Milda Vainiutė sulaukė kritikos dėl neveiklumo ir pasitraukė iš pareigų. Iš pareigų kiek anksčiau taip pat pasitraukė ir tuometinis viceministras Raimondas Bakšys, kritikuotas dėl kalėjimų sistemos auditų stabdymo.
Tuo metu buvusią vieną šių auditų vykdytojų R. Kazėnienę teisingumo ministras E. Jankevičius paskyrė laikinai vadovauti Kauno tardymo izoliatoriui.
