„Jeigu yra rinkimų komitetas ir jis metai iš metų dalyvauja rinkimuose tokiu pat pavadinimu, galbūt reikėtų diskutuoti apie mažas, regionines politines partijas?“ – per Seime surengtą diskusiją sakė L. Matjošaitytė.
Renginyje diskutuojama apie priemones, kurios leistų efektyviai kovoti su nelegaliu partijų ir politinių kampanijų dalyvių finansavimu, kaip užkirsti kelią paramos gavėjo statusą turintiems subjektams (labdaros ar paramos fondams, galintiems priimti aukas iš juridinių asmenų, įskaitant verslo subjektus) paaukotas lėšas naudoti politinės veiklos išlaidoms apmokėti.
2011 metų gruodį Seimas priėmė įstatymo pataisas, kuriomis juridiniams ir fiziniams asmenims uždrausta remti partijas. Fiziniai asmenys gali finansiškai paremti partijas tik, kai jos dalyvauja rinkimuose.
Pagal įstatymą, partijos finansavimo šaltiniai yra partijos nario mokesčiai, valstybės biudžeto asignavimai, palūkanos už banko sąskaitoje esančias lėšas ir pan.
Šiuo metu vyksta diskusijos, ar nereiktų tobulinti partijų finansavimo sistemos, nes galiojanti tvarka neužtikrina visiško partijų finansavimo skaidrumo.
Parlamentinį tyrimą dėl verslo įtakos politikams ir sprendimų priėmėjams atlikęs Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas konstatavo, kad politikai, verslininkai ir žiniasklaidos atstovai siekia apeiti draudimą juridiniams asmenims finansiškai remti partijas. Tokiu atveju remiama grynaisiais pinigais, suteikiant nuolaidas, per įvairius fondus apmokant sąskaitas, užslėptą reklamą.
Siūlo ilginti politines kampanijas
Diskusijoje Seime taip pat nuskambėjo siūlymai ilginti rinkimų kampanijų laikorpį ar taikyti sankcijas ne tik neteisėtą paramą gaunantiems politiniams judėjimams, bet ir šios paramos teikėjams.
Renginyje politikai ir institucijų atstovai diskutavo apie priemones, kurios leistų efektyviai kovoti su nelegaliu partijų ir politinių kampanijų dalyvių finansavimu. Taip pat svarstyta, kaip užkirsti kelią paramos gavėjo statusą turintiems subjektams paaukotas lėšas naudoti politinės veiklos išlaidoms apmokėti.
Pastaruoju metu politikai diskutuoja, ar nereikėtų tobulinti partijų finansavimo sistemos, nes galiojanti tvarka neužtikrina visiško partijų finansavimo skaidrumo.
Birželį priimtose parlamentinio tyrimo išvadose Seimas konstatavo, kad politikai, verslininkai ir žiniasklaidos atstovai siekia apeiti draudimą juridiniams asmenims finansiškai remti partijas per atsiskaitymus grynaisiais pinigais, suteikiant nuolaidas, apmokant sąskaitas, užslėptą reklamą.
Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) direktoriaus pavaduotojas Egidijus Radzevičius Seime paragino ilginti rinkimų kampanijos laiką.
„Kitais metais vyks prezidento rinkimai, bet matome, kad de factorinkimų kampanija jau vyksta, nors de jure ji neprasidėjusi“, – sakė pareigūnas.
„Prailginus politinės kampanijos treminus, atsiranda papildomos kontrolės galimybės ir galimybės taikyti poveikio priemones“, – pridūrė jis.
Pasak STT atstovo, politikai turėtų kuo anksčiau deklaruoti ketinantys dalyvauti rinkimuose.
Tuo metu Z. Vaigauskas pasiūlė atsakomybę už politinių judėjimų finansavimo pažeidimus taikyti ne tik patiems judėjimams, bet ir juos remiantiems subjektams.
Kai kurie politikai pastaruoju metu siūlo vėl leisti verslui remti politines partijas, grąžinant iki 2011 metų buvusią tvarką.
Vis dėlto nevyriausybinė organizacija „Transparency International“ tokį pasiūlymą atmeta. Šios organizacijos Lietuvos biuro vadovas Sergejus Muravjovas teigė, kad yra aiškus ryšys tarp partijas remiančio verslo ir politikų parankumo vėliau priimant sprendimus dėl viešųjų pirkimų nugalėtojų.
„Jeigu toks rėmimas atsirastų vėl, tai būtų visiškai priešinga žinutė dėl rinkimų skaidrumo, ypač mums turint duomenų, kaip viskas veikia“, – kalbėjo S. Muravjovas.
Šiuo metu įstatymuose numatyta, kad partijos finansavimo šaltiniai yra partijos nario mokesčiai, valstybės biudžeto asignavimai, palūkanos už banko sąskaitoje esančias lėšas.