Nors sudarytas ir patvirtintas itin griežtas ugdymo įstaigos draudžiamų produktų sąrašas, ekspertai abejoja, ar naujovė prigis lyg mostelėjus burtų lazdele.
Maitinimo paslaugas mokyklose teikiančios įmonės sako, kad mitybos įpročiai turi būti formuojami šeimoje, o perlenkus lazdą su draudimais, bandelių ir kitos nesveiko maisto „kontrabandos“ vaikai patrauks ieškoti į prekybos centrus.
SAM: „Situacija gerėja“
Sveikatos apsaugos ministerijos Mitybos ir fizinio aktyvumo skyriaus vedėjas Almantas Kranauskas kalbėdamas apie vaikų maitinimą mokyklose teigė, kad patikrinimai neseniai buvo atlikti ne tik ugdymo, bet ir gydymo įstaigose ir pastebėta didelių skirtumų.
„Vaikų ugdymo įstaigose jau prieš keletą metų įvesta vaikų maitinimo organizavimo tvarka, nustatyti aiškūs reikalavimai, kurių daugiau ar mažiau laikomasi.
Ligoninėms pateiktos tik rekomendacijos, tad daug klausimų šių įstaigų administracija sprendžia savo nuožiūra. Gydymo įstaigose dažniausiai yra nustatyta tam tikra maitinimo kaina, kuri yra labai maža (vidutiniškai siekia 1,5 euro), o ugdymo įstaigose vaikai už maistą moka patys“, – kalbėjo pašnekovas ir patikslino, kad pastaruoju metu šalies mokyklose situacija gerėja.
Lyginant ikimokyklinio ugdymo įstaigas ir gimnazijas matyti, kad padėtis, anot pašnekovo, geresnė ikimokyklinio ugdymo įstaigose.
„Vaikai maitinami pagal valgiaraščius, jie atitinka reikalavimus, numatytas patiekalų pasikartojimo dažnumas. Esama tik pavienių atvejų, kuriuos galima būtų vertinti kaip apsileidimą ir subjektyvaus požiūrio įsivyravimą, – sakė specialistas ir pridūrė, kad naujoji vaikų maitinimo tvarka lems pokyčių.
– Atsižvelgdami į sistemines ydas uždėjome saugiklius, kad jų neliktų. Patikrinimai buvo labai naudingi, nes įsitikinome, kad iš tiesų laikomasi teisės aktų.“
Kotleto su bulvėmis nesėkmė
A.Kranauskas pabrėžė, kad didelė problema – virėjų kvalifikacija. „Virėjams dažniausiai mokami labai maži atlyginimai ir šį darbą atlieka žmonės, neturintys tam reikiamo išsilavinimo. Jų fantazija pasibaigia ties kotletais su bulvėmis ir kopūstais, o vėliau kopūstai keičiami burokėliais.
Toks vaizdas, kad žmonės niekada parduotuvėse nematė brokolių ar paprikų, smidrų“, – ironizavo pašnekovas.
Ar iš tiesų „kotleto su bulvėmis nesėkmė“ priklauso nuo virėjo – jis pats sprendžia, kas atsidurs ant vaikų pietų stalo?
„Darželiai turi savo dietistus ar kitus specialistus, kurie sudaro valgiaraščius. Jei paslauga perkama iš kitos įmonės, ši įmonė būna atsakinga už valgiaraščio sudarymą.
Viskas labai priklauso nuo žmogaus, kuriam patikimas šis darbas“, – kalbėjo pašnekovas ir patikslino, kad būna atvejų, kai už viską atsako patys virėjai.
Draudžiamų produktų sąrašas
Kalbėdamas apie naująją vaikų maitinimo tvarką pašnekovas akcentavo, kad įvedamas labai griežtas draudžiamų produktų sąrašas.
Ugdymo įstaigose uždrausti gazuoti gėrimai, šokoladas, kava, spurgos ir kiti riebaluose virti produktai.
„Vaikai neturėtų valgyti riebių, saldžių, rūkytų produktų. Vaikai juk mokyklą ir darželį lanko apie 16 metų, tad maistas turi būti kokybiškas ir įvairus, kad nesugadintų vaiko sveikatos“, – kalbėjo A.Kranauskas.
Minėtoje tvarkoje jau spėta pastebėti ir galimų lazdos perlenkimo atvejų: nurodoma, kad į vieną litrą vandens gali būti dedamas tik vienas gramas arbatžolių, bet tuomet nelieka nei skonio, nei kvapo, nei spalvos.
„Toks ribojimas yra ne šiaip sau. Daugelis žolelių yra ir vaistažolės. Anksčiau tokie dalykai buvo neribojami, bet dabar iš tėvų sulaukiame priekaištų, kad vaikai nuolat geria koncentruotą ramunėlių ar kmynų arbatą, turinčią akivaizdų farmakologinį poveikį.
Vaikai turi gerti vandenį, o žolelės tik tam, kad skonis vos jaustųsi“, – sakė A.Kranauskas.
Kokybė kainuoja brangiau
Nors ministerija ir nustatė griežtas taisykles, kaip ir kuo turi būti maitinami vaikai, įvardijo, kurie produktai galimi, o kokių privalu atsisakyti, ar tai reiškia, kad ugdymo įstaigose maitinimas brangs?
„Natūralu, kad kokybiškesni produktai yra brangesni, bet mokyklose vaikai gali pasirinkti. Be to, pigesnis produktas nebūtinai yra nekokybiškas: juk lašišas galima pakeisti skumbrėmis ar kitomis žuvimis“, – kalbėjo A.Kranauskas.
Paklaustas, kas laukia maitinimo paslaugas ugdymo įstaigoms teikiančių įmonių, SAM atstovas sakė: „Jei jau yra sudarytos sutartys, jos turi būti persvarstytos ir pakoreguotos pagal naujus reikalavimus. Matydami, kokia žema yra virėjų kvalifikacija, šių įmonių virėjams organizuojame papildomus maisto gaminimo kursus.“
Ministerija rengia ir dar vieną staigmeną: maisto gamintojams taps privalomi sveikos mitybos mokymai.
Tiesa, užsimojusi perauklėti maisto gamintojus ministerija nežino, kokiomis priemonėmis nuo nesveikų užkandžių atpratinti vaikus:
„Mokyklose jokių nesveikų užkandžių neliks, bet to, kas yra už mokyklos ribų, suvaldyti negalime. Darome viską, kad Švietimo ir mokslo ministerija kaip privalomą dalyką įvestų sveikatos mokymą, dabar ši disciplina integruota kituose dalykuose ir akivaizdu, kad vaikai nežino, kas yra sveika mityba“, – kalbėjo pašnekovas.
Reikalavimai nuolat didėja
Maitinimo paslaugas teikiančios įmonės „Pontem“ vykdomasis direktorius Donatas Garbauskas, kalbėdamas apie vaikų maitinimo mokyklose ir darželiuose pokyčius, priminė, kad ugdymo įstaigų auklėtinių maitinimui keliami vis didesni reikalavimai.
„Mitybos aprašas nuo 2010 metų keičiamas jau penktą kartą. Esame profesionalūs specializuotų maitinimo paslaugų teikėjai. Įmonėje dirbantys aukštos kvalifikacijos specialistai užtikrina, kad paslaugos būtų teikiamos griežtai pagal visus galiojančių teisės aktų reikalavimus.
Valgiaraščius rengia mūsų specialistai dietistai, turintys ilgametę patirtį šioje srityje. Manome, kad nauji vaikų maitinimo reikalavimai turės teigiamos įtakos vaikų mitybai, vaikai gaus sveikesnį, įvairesnį maistą, bus stipresnės sveikatos, mažiau sirgs“, – sakė jis ir pridūrė, jog keliamiems reikalavimams turi būti skirtas ir adekvatus finansavimas.
Pašnekovo teigimu, kalbant apie vaikų mitybą būtina nepamiršti, kad ir namuose gaminamas maistas turi atitikti sveikai mitybai keliamus reikalavimus, visa šeima turi maitintis sveikai.
„Savo kasdienėje veikloje matome, kad taip nėra. Moksleiviai dažnai renkasi kioskeliuose ar prekybos centruose parduodamą greitą maistą, menkaverčius sūrius, riebius, saldžius užkandžius. Ne paslaptis, kad mitybos įpročius vaikas atsineša iš šeimos.
Maistą gaminame ir gaminsime iš aukščiausios rūšies žaliavų, pagal visus galiojančius norminių aktų reikalavimus, tačiau labai tikėtina, atsižvelgiant į šiandienę situaciją, kad dar griežtesni reikalavimai net per pusę sumažins mokyklos valgykloje valgančių vaikų skaičių – dar daugiau vaikų eis į prekybos centrus ar kioskus nusipirkti saldžių gėrimų, traškučių ar kito nesveiko maisto“, – kalbėjo D.Garbauskas.
Valgiaraštį nori vis keisti
Į klausimą, kokių sunkumų kyla organizuojant vaikų maitinimą ugdymo įstaigose, „Pontem“ vykdomasis direktorius kalbėjo:
„Valgiaraščius sudaro maitinimo įstaigos dietistai, po to viskas derinama ir koreguojama pagal ugdymo įstaigos bendruomenės pageidavimus ir pastabas. Tai gali užtrukti iki mėnesio. Vėliau vyksta derinimas su Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT).
Pagal įstatymą, jie privalo valgiaraščius suderinti per 20 darbo dienų. Neretai atsitinka taip, kad pradėjus gaminti maistą pagal su visomis privalomomis institucijomis suderintus valgiaraščius ugdymo įstaigos administracija, vaikai, tėveliai pradeda prašyti keisti valgiaraštį.
Būna, kad tėvai pageidauja bandelių, pyragų, pieniškų dešrelių, įvairių užkandžių, kokių būna kaip prekybos centruose. Tokių produktų ar patiekalų mes negalime traukti į valgiaraštį. Į pageidavimus galime atsižvelgti tik laikydamiesi įstatymo.
Kiti tėvai reikalauja maitinti tik griežtai pagal šiuo metu ypač madingas sveikatai palankios mitybos idėjas“, – apie situaciją šalies ugdymo įstaigose kalbėjo pašnekovas.
Anot D.Garbausko, taip susidaro užburtas ratas: valgiaraštis paruoštas vadovaujantis visais vaikų maitinimą reglamentuojančiais teisės aktais, suderintas su ugdymo įstaigos bendruomene ir VMVT, bet juo vėl būna nepatenkinti vaikų tėvai ir tenka kai ką keisti. Dažnai net po nedidelių pokyčių visas procesas vėl kartojasi.
„Būtų idealu, jei koreguoti valgiaraštį pakaktų kartą per mokslo metus. Tėvų prašymu, pateikus gydytojo pažymą, specialiųjų poreikių vaikams visuomet sudaromi atskiri valgiaraščiai. Pagal raštiškus gydytojų nurodymus yra organizuojamas pritaikytas maitinimas. Šiuo metu dažniausiai koreguojamas valgiaraštis alergiškiems vaikams“, – kalbėjo jis.
Ekspertas: „Turime susitarti“
Švietimo ekspertas, buvęs Lietuvos tėvų forumo vadovas Audrius Murauskas vaikų maitinimo ugdymo įstaigose klausimais domisi jau ne vienus metus ir teigė, kad situacija šioje srityje keičiasi pozityvia linkme.
„Situacija keičiasi į gera, bet ne taip greitai, kaip norėtųsi. Esamų problemų neišspręsime tik nuleisdami tam tikrus nurodymus iš viršaus. Didžiausi pokyčiai turi įvykti tėvų, ugdymo įstaigų vadovų ir visos bendruomenės mąstysenoje“, – kalbėjo jis ir pridūrė, kad neretai pažangūs ugdymo įstaigų vadovai inicijuoja pokyčius, bet susiduria su tėvų pasipriešinimu, kitais atvejais tėvams sunku susikalbėti su įstaigų administracija ar maitinimą organizuojančiomis įmonėmis.
„Šiandien mums dar trūksta gebėjimo tartis. Juk visi esame skirtingi ir negali vieno kurpaliaus taikyti visiems. Šiuo metu yra itin daug galimybių individualizuoti maitinimo procesą, pasirinkti produktų ir patiekalų, bet kol negebėsime susitarti ir gerbti kito nuomonės, pokyčių siekti bus sunku“, – kalbėjo jis.
Savo vaikų maitinimu besipiktinantiems tėvams ekspertas patarė pasidomėti apie galimybę pakeisti ugdymo įstaigą į artimesnę tos šeimos mitybos filosofijai. „Jei vaikas šeimoje matys vieną kultūrą, o ugdymo įstaigoje turės kitos kultūros patirties, jis nesupras, kaip iš tikrųjų reikėtų gyventi“, – perspėjo pašnekovas.
Paklaustas, ar iš tiesų dėl griežtesnių reikalavimų produktams kils vaikų maitinimo kainos, pašnekovas teigė tuo abejojantis: „Kai kurie dalykai gal ir pabrangs, bet esama ir nepagrįstos baimės. Maisto produktų įvairovė labai didelė ir nebūtina pirkti konkrečios varškės, kivių ar lašišų. Esama sezoninių daržovių, kruopų, iš kurių galima gaminti sveikai ir skaniai. Atsiranda vis daugiau ugdymo įstaigų, pasukusių sveikatai palankaus maitinimo linkme, gerų pavyzdžių“, – sakė A.Murauskas.
