„N.Venckienė turėtų būti giriama, o ne teisiama už drąsą pareikalauti iš pareigūnų atsakomybės ir norą apsaugoti savo dukterėčią“, – taip agentūrai „The Associated Press“ netikėtai pareiškė JAV kongresmenas Chrisas Smithas.
Teigiama, kad jis pateikė įstatymo projektą, kuriuo siekia atkreipti Kongreso dėmesį į N.Venckienės bylą, ir prašo nutraukti jos perdavimo Lietuvai procedūrą.
Be to, respublikonas prašo dar iki teismo sprendimo iš kalėjimo išleisti N.Venckienę, leisti jai laisvai judėti ir suteikti leidimą dirbti.
Politiko laukė staigmena
Tokia žinia pasiekė į susitikimą su JAV Kongreso vadovais Vašingtone atvykusį buvusį Lietuvos ambasadorių šioje šalyje, Seimo narį Žygimantą Pavilionį.
Politikas neatmetė, kad prieš Lietuvai itin svarbų susitikimą viešai paskleista kritika gali būti Rusijos ataka.
Dar keisčiau Ž.Pavilioniui pasirodė tai, kad N.Venckienę, kuri viešai šmeižia Lietuvos pareigūnus, pasišovė ginti geras jo pažįstamas, Lietuvos draugu nuo Sausio 13-osios įvykių laikomas Ch.Smithas.
Skubėjo ieškoti autoriaus
Apie pateiktą pataisą išgirdęs Ž.Pavilionis iš karto susisiekė su šio kongresmeno komanda.
Vienu pagrindinių Ch.Smitho patarėjų dirbantis senas Ž.Pavilionio pažįstamas atsakė apie tokį dokumentą nieko nežinantis ir stebėjosi Lietuvoje dėl to kilusiu triukšmu.
„Tai, kad apie įstatymo pataisas nežino net pagrindiniai kongresmeno patarėjai, man kelia nerimą.
Kas tuomet ką žino, ką dirba ir kieno rankomis tai daroma?“ – kalbėjo JAV detektyvu pasijutęs Ž.Pavilionis.
Jo teigimu, dėl kolegos poelgio ne mažiau buvo nustebęs ir kongresmenas Johnas Shimkus, kuris gerai žino tariamos pedofilijos istoriją ir prisimena, kaip N.Venckienės gerbėjai užsipuolė į JAV atvykusią prezidentę Dalią Grybauskaitę.
Informacijos netikrino
„Būtų gerai, kad prieš teikdamas tokius dalykus kongresmenas Ch.Smithas tris kartus pasitikrintų informaciją, nes taip kenkiama Lietuvos įvaizdžiui.
Prieš žengiant tokius žingsnius reikėtų pasitarti bent su ambasada“, – svarstė Ž.Pavilionis.
Į Lietuvos ambasadą JAV kreipėsi pats Ž.Pavilionis, tačiau ir ten išgirdo atsakymą, kad iš Ch.Smitho nebuvo sulaukta jokių klausimų.
Ž.Pavilionis svarstė du variantus – tai skubotas ir neapgalvotas JAV politiko žingsnis arba neaiškios lobistų grupuotės pasinaudojo Ch.Smitho dėmesiu, skiriamu žmogaus ir vaiko teisėms.
Paveikė Čikagos lietuviai?
Ch.Smithas – Žmogaus orumo grupės pirmininkas, Helsinkio grupės narys, kuris Lietuvai daug dėmesio skiria nuo 1991-ųjų sausio 13-osios įvykių. Jis ne kartą yra lankęsis ir Lietuvoje.
„Be abejo, jo ryšys su lietuviais labai glaudus.
Žinoma, tas ryšys stiprus ir su Čikagos lietuviais. Visi jie yra JAV piliečiai ir čia yra įprasta kovoti labai aktyviai“, – kalbėjo Ž.Pavilionis.
Čikagoje, kur ilgą laiką ir slapstėsi N.Venckienė, čia vyksta ir perdavimo Lietuvai procedūra.
Birželio 14-ąją planuotas ir dėl neaiškių priežasčių atidėtas teismo posėdis dėl jos grąžinimo į Lietuvą turėtų vykti šiandien.
Siekė sutrikdyti derybas?
JAV politikas N.Venckienę ginančią pataisą pateikė likus trims dienoms iki Čikagos federalinio teismo posėdžio, tačiau Ž.Pavilioniui svarbesnis atrodo kitas sutapimas.
Žinia buvo paskleista prieš pat Lietuvos iniciatyva surengtą Lenkijos, Ukrainos, Gruzijos ir Moldovos politikų susitikimą su Kongreso pirmininku Paulu Ryanu, kur bus aptarta saugumo situacija regione ir prašoma įvairios paramos gynybai.
„Tokiame kontekste šis puolimas man atrodo labai įtartinas. Kodėl būtent šiandien, Lietuvos istorijai svarbią dieną? Ar čia nėra tos pačios rankelės darbas, kuri jau nemažai padirbėjo?“ – svarstė Ž.Pavilionis.
Jis prisiminė, kad tuo metu, kai N.Venckienės gerbėjai apsupo JAV viešinčios D.Grybauskaitės automobilį ir daužė jo langus, viską stropiai fiksavo Rusijos žurnalistai.
„Turbūt esu per daug patyręs, kad manyčiau, jog tai atsitiktinumas. Tokią svarbią dieną šiaip sau tokie dalykai neatsiranda“, – kalbėjo Ž.Pavilionis, kuris vylėsi aukštų politikų susitikime pamatyti ir užkalbinti patį Ch.Smithą.
Visais būdais bando likti Amerikoje
JAV pareigūnams sulaikius Lietuvą šokdinusią N.Venckienę jos rėmėjai tiek už Atlanto, tiek Lietuvoje ėmė veikti itin aktyviai.
Bėglės gelbėtojai rinko parašus ir pinigus, o jos 19-metis sūnus Karolis Venckus sukūrė filmą, kur anglų kalba pasakojo apie tariamą motinos persekiojimą.
Tačiau jam nepavyko surinkti nė pusės parašų, kurių reikia, kad prašymas neišduoti N.Venckienės JAV būtų svarstomas Baltuosiuose rūmuose. Jaunuolis per mėnesį surinko mažiau nei 40 tūkstančių iš 100 tūkstančių peticijai reikalingų parašų.
Vilkinti ekstradiciją skundais bando ir pati N.Venckienė. Dabar Čikagos teisme yra nagrinėjami du jos skundai. Viename jų bėglė prašo ją paleisti į laisvę už užstatą, o antruoju bando sustabdyti ekstradiciją metams, kol bus išnagrinėtas jos prašymas dėl prieglobsčio suteikimo.
Savo skunduose teismui N.Venckienė teigia, kad į JAV atvyko ne slapstytis, o gintis nuo melagingų Lietuvos Vyriausybės kaltinimų ir politinio persekiojimo.
Skunde ji nurodė negalėjusi įvykdyti teismo sprendimo perduoti brolio dukrą Laimutei Stankūnaitei, nes esą pati mergaitė atsisakė gyventi su motina.
Ji tvirtino, kad teismo sprendimą pažeidė patys Lietuvos pareigūnai, nes nesilaikė nurodymo prieš mergaitę nenaudoti prievartos.
„Ant mergaitės galvos buvo užmesta antklodė, kuri buvo apipurkšta kažkokia chemine medžiaga“, – keistą istoriją teismui pasakojo N.Venckienė.
Garsiajai bėglei Lietuvoje pareikšti įtarimai pagal trylika Baudžiamojo kodekso straipsnių. Ji buvo suimta šių metų vasarį ir nuo tada laiką leidžia Čikagos metropoliteno pataisos namuose. Iš Lietuvos ji paspruko 2013 metų balandį.
