Visa tai lemia rinkėjų pasitikėjimo nuosmukį, o kartu kelia nepartinius ar netgi antipartinius verpetus vidaus politikoje.
Bene garsiausias burbuliavimas – galimos korupcijos skandalo ir bylos toliau skandinamame Liberalų sąjūdyje. Čia jau net ne rietenos, o erozija. Vis sunkiau atsikratyti įspūdžio, kad viena tradicinių ir vadinamųjų sisteminių partijų atsidūrė ties pavojinga riba.
Taip manyti verčia vis giliau smengantys Liberalų sąjūdžio reitingai, kurie jau siekia vos 2 proc. Šis rezultatas primena tuos laikus, kai liberalai buvo tik uostamiesčio alaus gėrėjų kompanija.
Bet ryškesnių ženklų, kad partija gali artimiausiu metu pakilti iš tos duobės, kol kas nematyti.
Nenuostabu, kad girdėdami vis garsiau skambančius laidotuvių varpus dalis Liberalų sąjūdžio narių, norinčių toliau būti politikoje, dairosi atsarginių durų. Pirmiausia tai – partijos deleguoti merai, skyrių vadovai, taip pat kiti valdžios atstovai savivaldybėse, jau dabar nerimaujantys dėl artėjančių savivaldos rinkimų.
Nereikia nė trijų kartų atspėti, su kokia vėliava jie planuoja eiti iš partijos ir į rinkimus. Žinoma, su rinkimų komitetų ir judėjimų.
Apie planus partijos iškabą pakeisti į vadinamojo rinkimų komiteto etiketę atvirai prabilo Liberalų sąjūdžio Pagėgių ir Utenos skyriai. Teigiama, jog tokius planus audžia ir Trakų, Plungės liberalai.
Diskusijos, ar nereikėtų pasukti tokiu keliu, vyksta net tokiose liberalų tvirtovėse kaip Klaipėda ir Vilnius.
Antai buvęs partijos pirmininkas, sostinės meras R.Šimašius prieš kelias dienas savo „Facebook“ paskyroje išdriekė ilgą filosofinį tekstą apie liberalizmą ir politiko gyvenimo prasmę.
Atmetus ilgų išvedžiojimų pelus pagrindinis grūdas – aiškus: R.Šimašius nebemato Liberalų sąjūdžio perspektyvos, yra nusivylęs buvusiais bendražygiais ir partijos vadovais. Tačiau, pasirodo, jam rūpi toliau likti sostinės mero poste.
Bet lieka neaišku, kaip R.Šimašius įsivaizduoja savo ateitį ir būdus savo tikslui pasiekti – įkurdamas naują partiją ar dalyvaudamas rinkimuose su kokio nors „liberalių vilniečių“ komiteto vėliava?
Vilniaus mero išvedžiojimai, taip pat kalbos partijos užkulisiuose skatina manyti, kad labiau tikėtinas antrasis variantas.
Skyriams traukiantis iš partijos ar rengiantis nusikabinti Liberalų sąjūdžio iškabą per savivaldos rinkimus kyla skilimo pavojus. O partijos vadovybei mėginant jėga stabdyti šį procesą, jis gali tik paspartėti.
Visa tai matydamas patyręs politikas A.Zuokas, dabar vadovaujantis Lietuvos laisvės sąjungai (liberalams), užsimojo vėl suvienyti visus šalies liberalus ir ėmė kviesti pas save galimus pabėgėlius iš Liberalų sąjūdžio.
Neatmestina, kad ši buvusio Vilniaus mero akcija gali duoti mažesnių ar didesnių vaisių.
Erozija liberalų gretose, be abejo, glosto pagrindinių jų konkurentų dėl rinkėjų konservatorių širdį. Tiesa, ir pastarųjų stovykloje netrūksta aistrų, kurias įžiebė ta pati politinės korupcijos byla ir paviešintos VSD pažymos.
Užvakar Seimo konservatorių frakciją paliko neseniai iš partijos išmestas vienas jos ideologų M.Adomėnas.
Savo pasitraukimą jis pažymėjo ilgu tekstu „Facebook“ paskyroje, kur aiškino, kad buvo iš partijos išmestas ne dėl to, jog pernelyg artimai bendravo su korupcija įtariamo „MG Baltic“ atstovais, o dėl to, kad su juo seniai siekė susidoroti partijos vadovybė.
Išties, M.Adomėno sąsajos su koncerno vadovais, bent jau užfiksuotos, atrodo menkesnės negu kito konservatoriaus L.Kasčiūno, tačiau pastarasis liko partijoje.
Taigi pasinaudojus proga M.Adomėnas galbūt tikrai buvo pašalintas dėl kitų priežasčių, nes jis nevengė konfrontuoti tiek su partijos vadovybe, tiek su pačiu dešiniųjų patriarchu V.Landsbergiu.
Nors M.Adomėnas yra ne pirmo ryškumo partijos žvaigždė, jo išmetimas sukėlė konservatorių ginčų bangą, prabilta apie dvejopus standartus.
Aistrų netrūksta ir tarp opozicinių „tvarkiečių“, vis negalinčių apsispręsti dėl santykių su valdančiaisiais.
Tai, kad pritvinkęs pūlinys gali sprogti, rodo savaitgalį maždaug pusės „tvarkiečių“ tarybos narių paskelbtas raginimas trauktis dabartiniam partijos vadovui R.Žemaitaičiui ir sugrįžti jos įkūrėjui R.Paksui.
Šis europarlamentaras su Seimo nariu P.Gražuliu, kurio narystė partijoje metams sustabdyta, kuria nepartinį judėjimą ir kol kas branginasi. Gali būti, kad R.Paksas laukia, kuo pasibaigs rietenos, kilusios tarp R.Žemaitaičio šalininkų ir priešininkų.
Valdančiųjų padangėje taip pat apstu tamsių debesų. Tiesa, kol kas valstiečių vedlį R.Karbauskį diktatu nuolat kaltina ir pasitraukti iš didžiausios Seimo frakcijos viešai grasina J.Džiugelis ir V.Bakas. Bet vieša paslaptis, kad tokių yra dar bent keli.
Negana to, prieš R.Karbauskį vėl stojo premjeras S.Skvernelis, prieštaraujantis dabar bene labiausiai brandinamam valstiečių vadovo projektui – tyrimui, kur turėtų būti narpliojama įtartina konservatorių ir prezidentės D.Grybauskaitės veikla.
Visos šios vidaus kaktomušos tiek opozicijos, tiek valdančiųjų stovyklose partijų sistemai gresia dar didesniais nuostoliais.
