Žemė sutrikdė išeivius: „Čia mums ant grabo užsipilt?“

Nuo nustebimo iki įsižeidimo – taip užsienio lietuviai reagavo į netikėtai atkeliavusias dėžes su žemės saujomis iš Kauno Vienybės aikštės. Lietuviškos žemės buvo nusiųsta į 30 valstybių.

Dėžės, kuriose buvo maišeliai su žeme iš Kauno, išsiųstos į 30 valstybių.
Dėžės, kuriose buvo maišeliai su žeme iš Kauno, išsiųstos į 30 valstybių.
Londono lietuvių folkloro ansamblyje „Saduto“ šoka ir dainuoja 33 lietuviai, vienas anglas ir vienas ukrainietis. Įvairiose pasaulio šalyse koncertavęs „Saduto“ dalyvaus dainų šventėje „Vardan tos...“ Lietuvoje.<br>Nuotr. iš K.Malinausko archyvo
Londono lietuvių folkloro ansamblyje „Saduto“ šoka ir dainuoja 33 lietuviai, vienas anglas ir vienas ukrainietis. Įvairiose pasaulio šalyse koncertavęs „Saduto“ dalyvaus dainų šventėje „Vardan tos...“ Lietuvoje.<br>Nuotr. iš K.Malinausko archyvo
Daugiau nuotraukų (2)

Lrytas.lt

2018-06-30 13:01

Birželio pradžioje laivais, lėktuvais, traukiniais ir kitomis transporto priemonėmis iš Lietuvos į Argentiną, Australiją, Pietų Afrikos Respubliką, Japoniją ir dešimtis kitų valstybių iškeliavo dovanos lietuviams.

Kiekvienoje dėžėje buvo po 20 mažų dėžučių. Jose – simbolinė sauja žemės iš Kauno Vienybės aikštės, kurioje pradėtos požeminės automobilių stovėjimo aikštelės statybos.

Suvokė kaip metaforą

Vytauto Didžiojo universiteto Pasaulio lietuvių universiteto ir Kauno architektų sumanytą projektą „Laisva žemė“ finansavo Lietuvos kultūros taryba, skirstanti valstybės biudžeto pinigus kultūros projektams.

„Šiuo projektu norime padovanoti ne tik saujelę vienybės žemės, bet ir pasveikinti jus su valstybės atkūrimo šimtmečiu. Šį sumanymą suvokiame daugiau kaip metaforą, per kurią visi mes – gyvenantys čia ir svetur – susiliejame“, – teigė akcijos organizatoriai.

Anot profesoriaus Egidijaus Aleksandravičiaus, šis projektas yra ir priminimas apie praeitį, kai ankstesnių kartų išeiviai pasiimdavo gimtosios dirvos grumstelį su savimi, į begalybę, iš kurios dažniausiai negrįždavo, ir kvietimas šiandien susivienyti su įvairiuose pasaulio kraštuose gyvenančiais lietuviais.

Tačiau išeiviai šią dovaną įvertino nevienareikšmiškai.

Kunigas paragino pasiimti

„Nelabai supratome tokios dovanos“, – diplomatiškai bandė kalbėti Londono lietuvių folkloro ansamblio „Saduto“ vienas vadovų Kostas Malinauskas.

– Kaip jums buvo įteikta ši dovana?

– Mes nuomojame salę repeticijoms angliškoje bažnyčioje ir vieną penktadienio vakarą žiūrime – stovi dėžė. Mes į ją nekreipėme dėmesio, jei ne mūsų, mes įpratę neimti.

Kitą penktadienį tos bažnyčios kunigas mums sako: ši dėžė jums palikta, pasiimkite.

Atidarome tą dėžę – ji pilna dėžučių, atidarome vieną dėžutę – joje maišelis su žemėmis.

„Saduto“ nariai labai dviprasmiškai tai suvokė. Aišku, perskaičius, kas parašyta apie tą žemę, gal ir truputį kitaip būtų buvę.

Bet tą dieną nelabai supratome, kam siųsti žemę vadinamiesiems emigrantams.

„Čia mums ant grabo užsipilt?“ – klausinėjo manęs suglumę žmonės. Jei kas nors tą žemę būtų atvežęs ir paaiškinęs, gal būtų kitaip. O dabar dėžę padėjo: „Še, pasiimkit.“

– Ar tas dovanas pasidalijote?

– Mes liepėme ansamblio dalyviams – neškitės namo, pasižiūrėkit, paskaitykit, gal žmonės neturėjo blogų minčių, gal norėjo mus suvienyti. Bet niekas nenorėjo tos žemės imti.

Aš tą dėžutę su žemėmis parsinešiau namo ir kieme išpyliau – tegu būna.

Bet mes kiekvienas, parvažiavęs į Lietuvą, galime tos žemės pasisemti po žiupsnelį, jei mums jos reikia. Be akcijų. Tai – beprasmis pinigų švaistymas.

– Kiek, jūsų manymu, kainuoja tokios siuntos gabenimas į Jungtinę Karalystę iš Lietuvos?

– Tokios dėžės gabenimas per vežėjus kainuotų 20 svarų. O kiek dar turi dirbti žmonių, kad suorganizuotų tų žemių paskirstymą? Ir ar toks jau vertingas reikalas išėjo? Gal kam nors atrodo kitaip, bet mano nuomonė skiriasi.

Ansamblio nariai įsižeidė

„Saduto“ narė 59-erių Marytė Chmieliauskienė irgi prisipažino, kad ta dovana iš Lietuvos ją sutrikdė.

„Ansamblio vadovas liepė pasiimti po dėžutę, bet net neėmiau. Tie, kurie pasiėmė, išėję išmetė į šiukšlių dėžę. O daugelis ir įsižeidė: „Dar norim pagyventi, laidotis nesiruošiame, kam mums tos žemės.“

Aš pati grįžtu į Lietuvą vieną ar du kartus per metus. Jei numirsiu, ras tų žemių užberti.

O jei jau atvežėte – tai nors pristatykite. Nes net nežinome, kokiais tikslais mums tą žemę dovanojate. Su žemės grumsteliais Lietuvos nesuvienysi“, – kalbėjo M.Chmieliauskienė.

Iš pirmų lūpų

Dalia Asanavičiūtė

Jungtinės Karalystės lietuvių bendruomenės pirmininkė

„Buvau nustebusi dėl tokios dovanos. Įdomiai išėjo – niekas iš anksto nepranešė, bet siuntinys atėjo į Lietuvos ambasadą. Ką daryti? Gal taip norėjo padaryti staigmeną?

Tarsi labai simbolinė akcija, gražu, kai bandoma trinti ribą tarp „jūsų“ ir „mūsų“, tačiau kitą kartą gal reikėtų ir paderinti.“

Linas Maknavičius

Prancūzijos lietuvių bendruomenės valdybos narys

„To siuntinio nemačiau, bet girdėjau, kad jis didelis ir nereikalingas.

Prancūzijos bendruomenės vadovai dabar suka galvą, kaip tai panaudoti.

Man idėja atrodo originali, bet gal todėl, kad aš – buvęs kaunietis.“

Sigita Šimkuvienė-Rosen

JAV lietuvių bendruomenės valdybos pirmininkė

„Mano nuomone, dovana – puiki. Juk dauguma žmonių iš mūsų pusės nebegali keliauti į Lietuvą dėl sveikatos ir senatvės.“

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.