Tyrimo išvadų pristatyme valstietis Dainius Gaižauskas sakė, kad reikia tirti laikotarpį nuo 2008 metų, kai verslo koncernas „MG Baltic“ suklestėjo ir sutvirtino savo ryšius su politikais. Tuo metu Vyriausybei vadovavo konservatorius Andrius Kubilius.
Politikos ekspertė Rima Urbonaitė teigia nesuprantanti, ką valdantieji siekia tirti. Tačiau neatmeta galimybės, kad tyrimo išvados gali atsirasti valstiečiams parankiu priešrinkiminiu laikotarpiu. O didžiausia intriga taps politikų dėmesys dabartinių koalicijos partnerių veiklai.
Penki klausimai
Šį ketvirtadienį Seimo nariai registravo naujos komisijos nutarimo projektą. Pagal pirminį planą, turėtų būti tiriamas laikotarpis nuo 2008 iki 2016 metų.
Komisija yra įpareigojama išspręsti 5 klausimus:
1) suinteresuotų asmenų ir/ar jų grupių (toliau – suinteresuotų asmenų) galimai darytą neteisėtą įtaką ir (ar) poveikį šalies politiniams procesams, inter alia rinkimų eigai, parlamentinių koalicijų formavimui, parlamentinių frakcijų, atskirų politikų darbui, partijų ir visuomeninių judėjimų veiklai ir finansavimui;
2) suinteresuotų asmenų galimai darytą neteisėtą įtaką ir (ar) poveikį teisėkūros procesui (teisės aktų inicijavimui, rengimui, svarstymui ir priėmimui);
3) suinteresuotų asmenų galimai darytą neteisėtą įtaką ir (ar) poveikį valstybės institucijų vadovų, valstybės tarnautojų rinkimui ar skyrimui ir (ar) jų veiklai;
4) suinteresuotų asmenų galimai darytą neteisėtą įtaką ir (ar) poveikį valstybės valdomų įmonių (jų dukterinių bendrovių), viešųjų įstaigų vadovų, valdymo ar priežiūros organų narių rinkimui ar skyrimui ir (ar) jų veiklai;
5) teisėsaugos ir žvalgybos institucijų vykdytą turimos informacijos teikimą kompetentingoms institucijoms, be kita ko nurodant, kaip, kokio pobūdžio, kokia tvarka teisėsaugos ir žvalgybos institucijos teikė informaciją šios dalies 1-4 punktuose apibrėžtais klausimais kompetentingoms institucijoms bei Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui; kokios pateiktos informacijos pagrindu buvo daromos išvados, kokie teisės aktai inicijuojami, kokių kitų priemonių buvo imtasi;
Išvadas komisija turėtų pateikti iki 2019 metų gegužės 1 dienos. Šį nutarimo projektą pasirašė 58 Lietuvos valstiečių ir žaliųjų frakcijos nariai, Lenkų rinkimų akcijos, „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijose dirbantys politikai, ir vienintelis „socdemdarbietis“ Artūras Skardžius.
Naaišku, ką tirs iš tikrųjų
Mykolo Romerio universiteto dėstytoja politologė Rima Urbonaitė, susipažinusi su nutarimo projektu, naujienų portalui lrytas.lt teigė, kad jai nėra iki galo aišku, kas bus tiriama.
„Kadangi paties tyrimo pagrindimas tiek silpnas, kad akivaizdu, jog argumentai nėra išdėstyti pakankamai aiškiai, gerai apgalvotai. Nes mes matome keistus norus nustatyti, kodėl laiku nebuvo imtasi priemonių. Nori išsiaiškinti visas faktines aplinkybes, nėra aišku, nei kokie sprendimai juos domina, nei kuriuos politikus. Tai aš manau, kad čia yra noras toliau kapstytis politinių oponentų spintose. Ir ieškoti skeletų. Ir labai tikėtina, kad vienas ar kitas skeletas atsiras. Arba sukonstruojamas“, – pasakojo politologė.
Jos teigimu, skandalingos informacijos konstravimo apie valstiečių politinius oponentus, galima neišvengti.
„Norisi tikėti, kad tai nebus pritempinėjama informacija. Ir atsiras labai konkretūs klausimai“, – tikėjosi R.Urbonaitė.
„Be to, kad yra nustatytas tyrimo laikotarpis – 2008-2016 metai, bet jie nori tirti faktiškai viską: sprendimų priėmimas, rinkimai, valstybės institucijų vadovai ir poveikis jiems. Net ir teisėsaugos institucijų darbas ir teikiama informacija. Yra visko tiek daug ir tai yra taip abstraktu, kad jie patys gali pakreipti tyrimą ten, kur jiems patiems yra patogu, bet kuria linkme. Durys paliekamos atidarytos – kur nori, ten ir eik“, - teigė politikos ekspertė.
Palankus laikas valstiečiams
Kaip jau buvo minėta anksčiau, tyrimo išvados turėtų būti priimtos iki 2019 metų gegužės 1 dienos. Anot politologės R.Urbonaitės, tai gali būti suprantamas kaip palankus laikas valstiečiams.
„Laikas yra trumpas, išvados turėtų būti pristatytos prieš pat rinkimus. Iš principo tai yra patogi data. Savivaldos rinkimai jau bus praėję, nors tyrimo išvadų pateikimo data gali ir keistis. Bet data, iš esmės, sutampa su Prezidento rinkimais. Galima įžvelgti palankų laikotarpį, bet dar nėra aišku, ar tai taps realybe“, – pasakojo politologė.
R.Urbonaitė sakė, kad tyrimo išvadų pristatymas priklausys ir nuo to, kas tuo metu vyks politinėje arenoje. Ekspertė dar kartą pakartojo, kad nėra aišku į kurią pusę pakryps tyrimas. „Atrodo, kad dabar jie juodame kambaryje ieško juodos katės. Bet iš tikrųjų aš tikrai nesuprantu, ko jie čia ieško“, – savo požiūrį dėstė politologė.
Ar tirs ir koalicijos partnerius?
Nutarimo projekte yra minimas ne tik konservatoriaus A.Kubiliaus vadovautos Vyriausybės darbas, bet ir koalicijai priklausančio Algirdo Butkevičiaus valdymo laikotarpis. Tačiau anot politologės, ne šis politikas ir jo veikla bus pagrindinis akcentas.
Ji teigė, kad iš žiniasklaidoje anksčiau prieinamos informacijos, tampa aišku, kad pagrindinis dėmesys bus skirtas konservatoriams. „Panašu, kad tyrimas bus kreipiamas į šitą pusę. O tai ir yra pagrindiniai jų oponentai“, – pasakojo R.Urbonaitė.
Politologė teigė, kad nežino ir ko tikėtis ir Lietuvos socialdemokratų darbo frakcijos nario, buvusio premjero Algirdo Butkevičiaus veiklos. „Įdomu, kaip šitas laikotarpis šiame tyrime atsispindės. Ir ką iš to pamatysime“, – sakė R.Urbonaitė. „Jeigu jie labai pradės taršyti buvusius socialdemokratų partijos narius, dabartinius jų koalicijos partnerius, tada pasidarys įdomu – atsiras pleištai ir pačioje koalicijoje“, – prognozavo R.Urbonaitė.
Tačiau paklausta, ar galima tikėtis objektyvaus tyrimo, R.Urbonaitė sakė, kad politikoje ši sąvoka jau yra kiek kitaip suprantama.
„Kai tyrimą vykdo patys politikai, objektyvumas yra išplaukusi sąvoka. Mes sunkiai surasime politikų, kurie darydami kažką, negalvotų ir apie tai, ar jiems tai yra naudinga. Čia yra normalu ir logiška. Tai objektyvumo tikiuosi su didelėmis išlygomis“, – naujienų portalui lrytas.lt sakė politologė.
Opozicija mato grėsmes
Opozicinės frakcijos mano, kad „valstiečių“ lyderio Ramūno Karbauskio inicijuojamas naujas parlamentinis tyrimas yra politinis prieš opoziciją nukreiptas įrankis.
„Čia yra politinis instrumentas susidoroti su opozicija. Jeigu Lietuva yra demokratinė valstybė, žmonės turėtų tokiuose tyrimuose tiesiog nedalyvauti – nei kitos opozicinės frakcijos, nei Lietuvos institucijos, kurios atstovauja Lietuvos žmonėms, o ne „Agrokoncernui“, – BNS sakė Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų lyderis Gabrielius Landsbergis.
Jis tikisi, kad institucijos neteiks informacijos šiai komisijai ir žadėjo raginti savo frakcijos narius ją ignoruoti.
„Tai yra ne komisija, tai kaip kačiukams duoda žaislą, kad nagučiai atšiptų šiek tiek, tai čia Agnei Širinskienei tokio pobūdžio žaisliukas yra duotas“, – sakė G. Landsbergis.
Opozicinės socialdemokratų partijos lyderis Gintautas Paluckas mano, kad parlamentiniu tyrimu „valstiečiai“ nori pasikloti pamatą 2019 metų rinkimų kampanijai.
„Valstiečiai“ siekia pratęsti tą viduriavimą pažymomis ir pseudoinformacija iki pat rinkimų, nes jie ruošiasi iš to padaryti rinkimų kampaniją, kad visi blogi, visi vagys, o „valstiečiai“ geri“, – BNS teigė G. Paluckas.
Pasak jo, iniciatyvą dėl parlamentinio tyrimo galima vertinti ir kaip kerštą prezidentei Daliai Grybauskaitei dėl jos vetuotų įstatymų, numatančių gydymo įstaigų pertvarką ir referendumo dėl dvigubos pilietybės kartelės sumažinimą.
Savivaldos rinkimai numatomi kitų metų vasario–kovo mėnesį, 2019 metų gegužę vyks prezidento bei europarlamento rinkimai.
Liberalų sąjūdžio lyderis Eugenijus Gentvilas taip pat mano, jog tyrimas greičiausiai susitelks į prezidentės susirašinėjimą ir opozicinius konservatorius, tačiau aplenks valdančiuosius. Jis sakė kol kas nematantis prasmės liberalams dalyvauti šios komisijos darbe.
„Nusprendžiama neanalizuoti kertinių Lietuvos politinių procesų, kuriuos galimai įtakojo ne tik lietuviškos, bet ir užsienio verslo grupės arba kitos struktūros, ką mes matėme Mindaugo Basčio apkaltos situacijoje. (...) Suprantu, kad vėl bus daug butaforijos, daug triukšmo, daug netiesos, daug interpretacijų. Svarbiausia, valdantieji galės sakyti: mes viską ištyrėme ir nustatėme, kad visi yra juodi, tik valstiečiai yra žali“, – kalbėjo E. Gentvilas.
„Tvarkos ir teisingumo“ lyderis Remigijus Žemaitaitis pastebėjo, kad politinių procesų teisėtumas turėtų būti vertinamas ne politikų, o teisėsaugos institucijų. Tiesa, dalis Seimo „tvarkiečių“ savo parašais parėmė naujo tyrimo iniciatyvą.
„Juk yra teisėsaugos institucijos, ir jeigu Valstybės saugumo departamentas ar Specialiųjų tyrimų tarnyba tuo metu jau būtų mačiusios, kad yra kokia nors problema ar daromas nusikaltimas, būtų jau seniai pateikti įtarimai ir bylos iškeltos. Manau, kad tai daugiau politinis dalykas“, – kalbėjo jis.
R. Žemaitaičio manymu, siekis gauti ir panaudoti teisėsaugos pažymas yra susijęs su artėjančiais rinkimais.
„Kai prasidės prezidento, Europos Parlamento rinkimai, prasidės pažymų naudojimas. Lietuvoje įprasta prieš kiekvienus prezidento rinkimus griebtis pažymų. Kas pasinaudojo, tapo prezidentu“, – kalbėjo „tvarkietis“.
Tuo tarpu Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininko pavaduotojas, konservatorius Arvydas Anušauskas teigia, kad komisija ruošiasi aiškintis ir kokią informaciją teisėsaugos ir žvalgybos institucijos teikė NSGK bei šalies vadovams.
„Apeinant egzistuojantį Nacionalinį saugumo ir gynybos komitetą nori turėti tik komitetui, prezidentui ir Seimo pirmininkui adresuotą informaciją. Panašu, kad pati būsima komisija ruošiasi apeiti egzistuojančius įstatymus ir reikalauti informacijos išgalvotais pretekstais, tuo pačiu darydama spaudimą saugumo ir žvalgybos bei teisėsaugos institucijoms“, – feisbuke rašo A. Anušauskas.
Ketvirtadienį žurnalistams Seime R.Karbauskis sakė, kad dabar negali pasakyti, kas vadovaus šiai komisijai. Bet ši komisija savo darbą turėtų pradėti dar rugsėjo pabaigoje.
