Į naujienų portalą lrytas.lt kreipėsi moteris, kurios šeima jau ne vieną mėnesį stengiasi oficialiai tapti sunkiai sergančios mamos globėjais. Ir nors visus dokumentus jie jau yra pateikę Vilniaus regiono apylinkės teismui, galutinio rezultato nėra, nes tam vis atsiranda kliūčių. Paskutinis lašas buvo valstybės paskirtas advokatas – jis neatvyko ir teismo posėdis vėl nukeltas mėnesiui.
Savimi pasirūpinti negali
Alzheimeriu sergančią Vilniaus rajono gyventoją Veroniką Gripinską šeima nori pripažinti neveiksnia ir globos jai nustatymo bei globėju ir turto administratoriumi paskirti jos dukterį.
Sunkiai sergančios motinos, anot artimųjų, negalima palikti vienos. Tai patvirtina ir naujienų portalui lrytas.lt atsiųsti dokumentai. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Socialinės rūpybos skyriaus išvadoje dėl šios moters būklės, skirtoje Vilniaus regiono apylinkės teismui, yra teigiama, kad moteris savimi pasirūpinti negali. Nuo 2013 metų jai yra nustatytas neterminuotas specialusis nuolatinės slaugos poreikis.
Šiame dokumente taip pat yra teigiama, kad moteris nejudina kojų, tačiau pati to nesupranta, todėl keliasi iš vežimėlio ir griūva, savarankiškai negali nusiprausti, apsirengti, pasirūpinti savimi. Moteris nejaučia sotumo jausmo, todėl būtina prižiūrėti, ką ir kiek ji valgo. Vaistai iki šiol sugirdomi apgaulės būdu – savarankiškai juos vartoti ji atsisako.
Šiame rašte nustatoma, kad būtų tikslinga jos dukterį Aną Dedulevič paskirti motinos turto administratore, nes senyvo amžiaus moteris pati negali susitvarkyti ir turtinių santykių srityje.
„Esame apimti nevilties, tvarkome globą mano močiutei. Jai 92 metai, serga Alzheimerio liga, jau lovoje, moteris nebevaikšto pusmetį“, – guostis pradėjo V.Gripinskos anūkė.
Varginantis procesas
„Aš nesuvokiu, kaip taip galima“, – pasakojo pašnekovė. Ji guodėsi, kad nelabai ką ir gali padaryti, viskas priklauso nuo institucijų.
„Mes turime jau visas ekspertizes, o pasiskųsti nėra kam. Skambučiai į atsakingas instancijas baigiasi tuo, kad mane ima ignoruoti. Mūsų situacija jau beviltiška. Mano mama nori būti globėja, mes kartu gyvename. Esame normalūs žmonės, nieko neklastojame, todėl mums ir pikta“ – skundėsi pašnekovė.
„Didžiausia problema – kad visa šita grandinė labai ilga ir sudėtinga. Reikia vieno dokumento – atnešame, po mėnesio kitas posėdis, o jame dar vieno naujo dokumento paprašoma. Ir taip tęsiasi, procesas vilkinamas“, – pasakojo moteris.
„Mes niekam močiutės atiduoti nenorime, mes ją mylime, norime ją ir prižiūrėti. Ir todėl mums ir pikta. Mano mama, norinti gauti močiutės globą, jau įsitikinusi, kad iš mūsų tyčiojamasi. Jie nenugalimi“, – apie institucijų abejingumą pasakojo anūkė.
„O paskutinis lašas buvo tai, kai į posėdį neatvyko valstybės skirtas advokatas. Tai kitas posėdis į rugpjūčio pabaigą nukeltas. Aš jau nežinau, į ką man kreiptis, ką mums daryti“, – kalbėjo pašnekovė.
Su šeimai valstybės paskirtu advokatu, kurio pavardė redakcijai žinoma, taip pat nepavyko susisiekti.
Laikosi nustatytos tvarkos
Naujienų portalas lrytas.lt kreipėsi į Vilniaus regiono apylinkės teismą prašydamas pakomentuoti dabartinę situaciją. Teismo teisėjo padėjėja Laima Matulytė paaiškino, kad šis teisinis procesas nėra paprastas ir tikėtis greito rezultato dažnai nereikėtų.
„Tokiose bylose procesas nėra paprastas ir byla objektyviai negali būti išnagrinėta per labai trumpą terminą. Nagrinėjant bylą yra siekiama maksimaliai apsaugoti asmens, kurį prašoma pripažinti neveiksniu tam tikroje srityje, teises ir interesus. Aiškinamasi, ar paduotas pareiškimas yra pagrįstas, ar asmenys, kurie kreipėsi į teismą su pareiškimu, nepiktnaudžiauja savo teisėmis, ar jie nesiekia dėl tam tikrų tikslų nepagrįstai riboti asmens teises tam tikroje srityje ir pan.
Bet koks asmens veiksnumo teisių ribojimas tam tikroje srityje turi reikšmingas teisines pasekmes, tad jis turi būti tinkamai pagrįstas ir būtinas; visais atvejais turi būti taikomos kuo mažiau asmens veiksnumą ribojančios priemonės“, – rašoma naujienų portalui lrytas.lt atsiųstame atsakyme.
Teismo atstovė taip pat patvirtino, kad byla nagrinėjama laikantis nurodytos tvarkos.
„Informuojame, kad jūsų minimoje byloje yra laikomasi visų civilinio proceso kodekse nustatytų terminų ir tvarkos“, – informavo L.Matulytė.
Problema jau sena, bet greitai ji nedings
Lietuvos Alzheimerio ligos asociacijos prezidentė Daiva Andriulienė nenustebo išgirdusi apie šią problemą. Jos teigimu, ši problema niekur ir nedings – daugelis šeimų patiria sunkumų norėdamos tapti Alzheimerio liga sergančio giminaičio globėju.
„Ši problema buvo, yra ir, manau, dar ilgai bus. Slaugos, globos, priežiūros klausimai sprendžiami komplikuotai. Daromos visokios kliūtys, kad žmogui būtų lengviau gauti priežiūrą ar kokias nors būtinas paslaugas. O ir socialiniai darbuotojai nežino ligos specifikos, todėl nežino, kurie įstatymai yra aktualūs“, – pasakojo D.Andriulienė.
Jos teigimu, Lietuvoje stengiamasi globos nesuteikti, nes tai kainuoja papildomas lėšas, kurias valstybė turi skirti šeimai.
„Pagal Lietuvoje dabar galiojančius nedarbingumo nustatymo kriterijus, padėti žmogui yra labai sunku. Dažnai neįmanoma! Daroma viskas, kad tik žmogui nebūtų skiriama globa ar pridedami tie keliasdešimt ar šiek tiek daugiau eurų, kad būtų galima jam nupirkti sauskelnes, paklotus ar kelioms valandoms iškviesti socialinį darbuotoją ar draugą padėti išmaudyti, o gal tam žmogui nupirkti uogų ar nuvežti jį į jo mylimą sodą.
„Jei žmogus turi kojas, rankas, sugeba paimti šaukštą į rankas, jei pasuka galvą paklausus, jei ką nors užsivelka ant savęs – ir nesvarbu, kad vasarą užsivilks kailinius – ir jei jis vaikšto – tai jau puiki būklė. O kad jam neveikia smegenėlės, kad vieną minutę jis dar kai ką dar prisimena, o kitą jau visišką nesąmonę padarys, tai niekam nerūpi! Ir įrodyti to mes, artimieji, beveik negalime“, – rūpesčius, su kuriais susiduria, pasakojo moteris.
Valstybinio psichikos sveikatos centro duomenimis, 2017 metais tūkstančiui gyventojų Lietuvoje tenka 3,4 demencija ir Alzheimerio liga sergančio asmens. Šis skaičius nuolat didėja, palyginimui – 2007 metais tūkstančiui gyventojų tenkants šia liga sergančių skaičius buvo tik 1,95.
