Paskelbtas konkursas pritaikyti neišnaudotas ir lankytojams iki šiol nematytas vietas. Ar tai reiškia, kad Rotušėje yra daugybė slaptų nišų, tuščių kambarėlių, į kuriuos užklysdavo nekantrūs jaunuoliai ir merginos iš jaunavedžių palydos? Gal yra ir tokių vietų, Kauno Rotušė juk augte apaugusi legendomis ir būtais nebūtais pasakojimais. Bet kiek žinoma, šiuo atveju kalbėta apie projektą išplėsti erdves čia įsikūrusiam Kauno miesto muziejui. Ekspozicijoms numatyta skirti ne mažiau 700 kvadratinių metrų ploto.
„Mūsų tikslas yra, jog rotušė būtų ne tik miesto simboliu, bet ir atvira vieta, kurioje mėgtų laiką leisti kauniečiai ir miesto svečiai. Todėl daug dėmesio skiriame šio pastato daugiafunkciškumui ir siekiame atverti tas erdves, kurios anksčiau nebuvo matomos. Norime, kad rotušėje veiktų kavinė, universali renginių erdvė bei būtų įvairioms parodoms ar ekspozicijai pritaikyta palėpė. Šiame muziejaus skyriuje ateityje veiks šiuolaikiška ekspozicija, kurioje bus kalbama apie Kauno tapatybę, ją palaikančias ir kuriančias istorijas, keliami klausimai, kas yra ir kaip veikia miestas“, – taip apie Rotušės pagyvinimo planus kalėjo Kauno miesto muziejaus direktorius Gabrielius Sužiedėlis.
Sumanymas iš tiesų šaunus. Vieta, kurioje būtų po vienu stogu sutelkta daugybė Kauno tapatybės ženklų ir dar apie juos pakalbėti miestiečiai susiburtų, turėtų būti patraukli ir įdomi.
Tačiau dera žinoti, kad XVI amžiuje pastatytos Rotušės viena iš paskirčių, greta magistratūros (tokia Viduramžių savivaldos institucija) buvo ir kalėjimas. Ak, ir kaip čia neprisiminti nuvalkioto posakio – aptverk visą Kauną spygliuota viela, visi žinos už ką sėdi...
Čia buvo kalinami nusikaltę bajorai. Kameros buvo labai nepatogios, įrengtos rūsyje, lubos labai žemos, kaliniai negalėdavo išsitiesti visu ūgiu. Atrodo – žiaurus vaizdas, bet buvo ir kita rūsčių ano meto papročių pusė: vietoj nuteisto vyro galėjo už jį atsėdėti žmona, vietoj žmonos – vyras.
Jei iki šiol veiktų tokie įstatymai, vyrai ir žmonos galėtų patikrinti vienas kito jausmus. Ar daug sutuoktinių pasišautų ištupėti, tarkime 10 metų kameroje, negalint išsitiesti visu ūgiu? Nesiimsime spėlioti, juolab istorikai nėra išsiaiškinę, ar ir Viduramžiais tokių pasiaukojančių sutuoktinių daug buvo.
Kita vertus, savaip simboliška, kad poros tuokiamos pastate, kuriame iš pradžių veikė kalėjimas. Vedybos tam tikra prasme ir yra nuosprendis, meilės kalėjimas iki gyvos galvos arba iki skyrybų. Vieniems malonus, kitiems – ne itin.
Baltąją Gulbę, kaip ir Arkikatedrą baziliką, statė vokiečių meistrai. Nagingi, bet stebinę vietinius gebėjimu išmaukti neįsivaizduojamus kiekius alaus. Nes statybos vykdavo tik vasaromis. Atsiprašome Sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos, tai jokia ne alkoholio propaganda, o istorinis faktas. Dabar, žinome, mes griežtai nepritariame jokio, net tokio silpno alkoholio kaip alus, gėrimui darbo laiku ir po 20 valandos.
Per ilgus istorijos šimtmečius Rotušė vaidino daug vaidmenų. Daugiausiai ji tarnavo kaip savivaldos rūmai, burmistro rezidencija, bet buvo ir artilerijos sandėliu, ir teatru. O daugiau kaip 40 metų čia veikė metrikacijos biuras ir šios paskirties keisti nenumatyta, nors ir kokios permainos užgriūtų.
Per daugiau kaip 40 metų čia susituokė daugiau kaip 200 tūkstančių porų. Ir didelę jų dalį sutuokė Kauno ceremonmeisteris, buvęs ilgametis metrikacijos biuro vadovas Kęstutis Ignatavičius. Ir jeigu jau numatyta išplėsti miesto muziejaus patalpas ir surengti naujas ekspozicijas, tarp jų turėtų būti ir tokia: su santuokų knyga rankose stovinčio K.Ignatavičiaus vaškinė figūra.
Ar nešventvagiška lipdyti vaškinę figūrą žmogui dar gyvam esant? Nė kiek. Antai JAV prezidentų ir roko žvaigždžių skulptūrų dar prie jų gyvos galvos daugybė sukurta. O Kaune K.Ignatavičius yra daug labiau žinoma ir gerbiama asmenybė nei Donaldas Trumpas ar Mickas Jaggeris.
Iš išorės kone tobulai atrodančios Rotušės patobulinimas iš vidaus nuteikia džiugiai, bet štai kitas Kauno tapatybės ženklas – Soboras (Įgulos bažnyčia) yra išbaigto grožio statinys iš vidaus, o iš išorės, atvirkščiai, atrodo apgailėtinai. Aptrupėjęs Soboro fasadas ypač ėmė rėžti akį, atnaujinus pirmąją Laisvės alėjos atkarpą. Reprezentacinė, iškilmingiems valstybinių renginių šventimui bažnyčia atrodo itin nereprezentatyviai.
Jei jau naudoti paukštišką simboliką, tai Rotušę vadindami Baltąja Gulbe, Soborą tektų pavadinti apipešiotu Pilkuoju Žąsinu.
Yra vilties, kad ir Įgulos bažnyčios fasadas pagaliau sulauks rimto remonto, nes iki šiol tenkintasi tik aplopymais. Soboro fasadui tvarkyti skirta 1,8 mln. eurų iš europinių fondų. Pavasarį miesto valdžia žadėjo, kad Soboro atnaujinimo darbia prasidės šią vasarą.
Vasara jau įpusėjo, bet statybos darbų prie Įgulos bažnyčios dar nematyti.
