R. Karbauskio siūlomą amnestiją ekspertas įvertino skeptiškai: „Vakaruose to išvis nebūna“

Liepos pradžioje Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos seniūnas Ramūnas Karbauskis Seime užregistravo įstatymo projektą, kuriuo siekiama daliai nuteistųjų suteikti amnestiją.

 R.Karbauskis Seime užregistravo įstatymo projektą, kuriuo siekiama daliai nuteistųjų suteikti amnestiją.<br> lrytas.lt montažas.
 R.Karbauskis Seime užregistravo įstatymo projektą, kuriuo siekiama daliai nuteistųjų suteikti amnestiją.<br> lrytas.lt montažas.
R.Karbauskio siūlomai amnestijai pritaria ne visi.<br>M.Patašiaus nuotr.
R.Karbauskio siūlomai amnestijai pritaria ne visi.<br>M.Patašiaus nuotr.
R.Karbauskio siūlomai amnestijai pritaria ne visi.<br>M.Patašiaus nuotr.
R.Karbauskio siūlomai amnestijai pritaria ne visi.<br>M.Patašiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (3)

Lrytas.lt

Jul 23, 2018, 6:12 AM, atnaujinta Jul 23, 2018, 10:25 AM

Tam, anot R.Karbauskio, yra puiki proga – Lietuva mini valstybingumo šimtmetį, be to, rudenį šalyje lankysis popiežius Pranciškus. Teisingumo ministerija tokius valdančiųjų užmojus linkusi vertinti atsargiai ir tik aptakiai užsimena, kad idėja „verta diskusijos“.

Amnestija – humanizmo ženklas

„Valstybės atkūrimo šimtmečio metai primena reikšmingas Lietuvos valstybingumui datas bei įvykius, o artėjantis popiežiaus Pranciškaus vizitas bei šv.Jono Pauliaus II apsilankymo metinės skatina vadovautis humanizmo principais. Juolab kad tapęs popiežiumi Pranciškus ėmėsi misijos skatinti užuojautą labiausiai pažeidžiamiems žmonėms: neįgaliesiems, pagyvenusiems, gyvenimo sunkumus patiriančioms motinoms ar kaliniams.

Jis ne kartą ragino vyriausybes ieškoti galimybių, kaip daliai kalinių suteikti amnestiją arba bent pagerinti įkalinimo sąlygas. Tokios humanistinės nuostatos buvo artimos ir Jonui Pauliui II. Todėl būtų nuoseklu, kad minint valstybei ypač reikšmingas datas bei laukiant popiežiaus Pranciškaus vizito būtų priimtas sprendimas daliai kalinčiųjų suteikti amnestiją“, – yra sakęs R.Karbauskis.

Amnestijos įstatymu LVŽS frakcijos seniūnas siūlo nuo neatliktosios laisvės atėmimo bausmės dalies atleisti prie ypač pažeidžiamų visuomenės grupių priskiriamus asmenis – nėščias moteris ir motinas, auginančias iki 18 metų vaikus, kurios nuteistos laisvės atėmimo bausme iki 6 metų imtinai, bei pirmą kartą nuteistus laisvės atėmimo bausme iki 3 metų imtinai moteris ir vyresnius kaip 65 metų vyrus, asmenis, kuriems nustatytas sunkus ar vidutinis neįgalumo lygis, ir nepilnamečius, išskyrus asmenis, nuteistus už šio įstatymo 5 straipsnyje numatytus nusikaltimus.

Vakarų šalyse amnestijų nebūna

Apie tai, ar amnestija iš tiesų tinkamas būdas spręsti problemas įkalinimo įstaigose, į naujienų portalo lrytas.lt klausimus atsakė Teisės instituto vyresnysis mokslo darbuotojas Gintautas Sakalauskas.

– Kaip vertinate valdančiųjų siūlymą minint valstybingumo šimtmetį Lietuvoje skelbti amnestiją bausmę pataisos namuose atliekantiems asmenims? 2009 metais minint Lietuvos vardo tūkstantmetį ši idėja nebuvo palaikyta...

– Amnestijos nesako nieko gera apie šalies baudžiamąją politiką. Vakarų šalyse nebūna jokių amnestijų, ten veikia normali lygtinio paleidimo sistema – žmonės ruošiami lygtiniam paleidimui ir paleidžiami pirma laiko. Tai puiki priemonė efektyviai baudžiamajai politikai. Amnestijos idėją vertinu skeptiškai, nes tai trumpalaikis sprendimas ir tuo buvo galima įsitikinti po 2000 metų, kai buvo skelbta didelės apimties amnestija. Anuomet ji buvo pritaikyta beveik 10 tūkst. žmonių: apie tris tūkst. išėjo iš įkalinimo įstaigų į laisvę, o kitiems buvo sutrumpintas bausmės laikas.

Tos amnestijos tikslas buvo mažinti kalinių skaičių, bet po dvejų metų kalinių skaičius grįžo į tą patį lygį. Kai užprogramuota tam tikra baudimo apimtis,  amnestija yra trumpalaikis sprendimas, kuris ilgalaikėje perspektyvoje neduoda jokių rezultatų.

Faktas, kad kalinių Lietuvoje per daug. Būtina sureguliuoti lygtinio paleidimo sistemą, o ne skelbti amnestijas. Nereikia pamiršti, kad yra ir krūvis institucijoms, mat teismai turi persvarstyti nuosprendžius, išėję iš bausmės atlikimo įstaigų žmonės neturi darbo, kreipiasi pašalpų, neturi kur gyventi.

– Kokios yra amnestijos, kaip reiškinio, istorinės ištakos?

– Tiek malonė, kurią teikia prezidentai ar monarchai, ar malonė, kurią taiko parlamentas, yra posttotalitarinės realybės dalis. Labai išimtiniais vienkartiniais atvejais prezidentai ar monarchai suteikia itin reikiamą malonę, bet amnestija yra galios demonstravimas, iškreipiantis baudžiamąją politiką.

 

Sakyčiau, situacija net truputį nesąžininga, mat pats Seimas priima įstatymą, kuris griežtina bausmes, ir staiga sugalvojama, kad demonstruosime gailestingumą ir staiga paskelbsime amnestiją. Galios žaidimai nėra teisinės demokratinės valstybės požymis. Žinoma, tokią teisę Seimas turi, bet, kalbant apie kitas šalis, tai Vakaruose tokių dalykų nebūna.

– Ar skiriasi amnestija nuo prezidento suteikiamos malonės?

– Taip, malonė suteikiama asmeninio sprendimo pagrindu. Malonės komisija peržiūri labai konkrečiais bylas ir siūlo prezidentui suteikti malonę. Tai labai asmeninis dalykas. Būna tokių situacijų, kai įstatymai nieko pakeisti neleidžia, prezidentas gali suteikti malonę. Amnestija priimama įstatymu ir būna numatyti tam tikri bendresni dalykai. Pavyzdžiui, amnestija gali būti taikoma nuteistiesiems už tam tikrus nusikaltimus ar nepilnamečiams, moterims. Amnestija paprastai taikoma tam tikrai kategorijai asmenų. Viskas priklauso nuo to, kaip Seimas suformuluoja amnestijos sąlygas.

Malonė suteikiama 5–6 asmenims per metus, o amnestija gali paliesti ir 10 tūkst. žmonių.

– Ar pasitaiko atvejų, kai amnestija pradžiugina ir už sunkius nusikaltimus kalinčius asmenis?

– Paprastai per visas buvusias amnestijas sunkius nusikaltimus padariusiems asmenims tokia galimybė nebuvo taikoma. Kartais smulkūs nusikaltimai ar bausmės trukmė gali mažai ką pasakyti apie asmenį ir kriminalinį jo kelią.

Faktas tas, kad Lietuvoje yra daug kalinių, bausmės ilgos ir įkalinimo sistema žaloja žmonių sveikatą, bet amnestija nėra tinkamiausia priemonė problemai spręsti, kur kas prasmingiau plėsti lygtinio paleidimo sąlygas.

– Teigiama, kad didelė dalis nuteistųjų po kiek laiko grįžta į įkalinimo įstaigas, ar tai tiesa?

– Nemanau. Sunku tai apskaičiuoti, tam reikia atskiro tyrimo, be to, būtina įvertinti, per kokį laikotarpį jie grįžo. Kalbėdami apie vienų metų laikotarpį pavyzdžiu galime laikyti 2001 metus, kai buvo įkalinta daug mažiau kalinių, nei išleista per 2000 metų amnestiją.

– Seime politikai siūlo amnestiją, bet Teisingumo ministerija tokį siūlymą vertina atsargiai, kokios galimos to priežastys? Ar čia vyksta Seimo narių politinių taškų rinkimasis?

– Greičiausiai – taip. Esu linkęs tikėti Teisingumo ministerija, nes būtent ji įgyvendina teisingumo politiką ir būtent ši institucija susižers ir visas neigiamas pasekmes. Seimui gal ir paprasta priimti įstatymą, bet jei nebus komplekso priemonių: nebus plečiamas socialinės pagalbos priemonių tinklas savivaldybėse ar stiprinami nevyriausybinių organizacijų pajėgumai, tai bus vieno pagalio ištraukimas iš mechanizmo, kuris kitose vietose atvers skyles. Su pasekmėmis tvarkytis turės ne Seimas, o Vyriausybė.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.