„Byla eina savo keliu be Rusijos pagalbos. Rusija mano, kad gali sutrukdyti tam kokiu nors brutaliu kišimusi. Manau, kad mūsų valdžia turėtų net nereaguoti. Nes lygiai taip pat jie gali iškelti bylas Amerikos prokurorams, kurie dabar persekioja Rusijos piliečius šnipus“, – BNS sakė V. Landsbergis.
Rusijos teisėsauga pirmadienį pranešė iškėlusi bylas Lietuvos teisėjams ir prokurorams, nagrinėjantiems Sausio 13-osios bylą. Ji teigia įžvelgusi Rusijos Baudžiamajame kodekse numatyto nusikaltimo – neabejotinai nekalto asmens patraukimas atsakomybėn – požymių.
Sausio 13-osios byloje daugiau kaip 60 asmenų kaltinami karo nusikaltimais ir nusikaltimais žmoniškumu, dauguma jų teisiami už akių.
Buvusį sovietų gynybos ministrą Dmitrijų Jazovą ir kai kuriuos karininkus Lietuvos prokuratūra siūlo įkalinti jį iki gyvos galvos.
Vadina spaudimu
Lietuvos užsienio reikalų ministerija Rusijos sprendimą vadina atviru spaudimu.
„Deja, tačiau Rusijos Federacija vis toliau klimpsta į sovietinės praeities liūną, kur nei žmogaus gyvybė, nei laisvė, nei kaimyninių šalių suverenumas nebuvo gerbiami“, – rašoma Lietuvos URM pareiškime.
„Rusijos teisėsaugos struktūros su vis didėjančiu pagreičiu virsta represiniu aparatu, kuris vietoje demokratinėms valstybėms įprasto valdžios atsvaros vaidmens, tampa jos savivalės įrankiu“, – teigia Lietuvos URM.
Taip ministerija reagavo į Rusijos tyrimų komiteto sprendimą pradėti Lietuvos teisėjų ir prokurorų baudžiamąjį persekiojimą pagal straipsnį dėl „neabejotinai nekalto asmens patraukimo atsakomybėn“.
Anot Lietuvos URM, Lietuvos teismui metamas kaltinimas, kad byla prieš Sausio 13-osios agresijos organizatorius ir dalyvius nėra paremta objektyviais įrodymais, dvelkia ypatingu cinizmu, nes Rusija pati atsisakė bendradarbiauti Sausio 13-osios ir Medininkų bylose.
„(Rusija) aktyviai slėpė ir globojo ginkluotų veiksmų prieš taikius gyventojus ir pareigūnus vadovus ir vykdytojus, ėmėsi visų įmanomų priemonių padėti jiems išvengti atsakomybės. Rusijos Federacijos tyrimų komiteto retorika iškreipia faktus, siekia įtvirtinti alternatyvią realybę“, – teigia Lietuvos URM.
