Pasak Rusijos naujienų agentūros TASS, Rusijos tyrimų komitetas iškėlė baudžiamąją bylą Lietuvos prokurorams ir teisėjams už neva nepagrįstą buvusių SSRS kariškių patraukimą atsakomybėn dėl 1991 metų įvykių Vilniuje. Tai pirmadienį žurnalistams pranešė oficiali žinybos atstovė Svetlana Petrenko.
„Rusijos tyrimų komiteto Vyriausioji tyrimų valdyba iškėlė baudžiamąją bylą Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros ir teismo pareigūnams. Jų veiksmuose įžvelgiami nusikaltimo, numatyto RF baudžiamojo kodekso 299-ojo straipsnio 2-ojoje dalyje („Žinomai nekalto asmens patraukimas baudžiamojon atsakomybėn“), požymiai“, – pareiškė ji.
Generalinės prokuratūros atstovė Elena Martinonienė Eltai sakė, kad jokios informacijos apie tai prokuratūra nėra sulaukusi.
„Čia turbūt ne Prokuratūrai komentuoti. Prokuratūra savo ruožtu užsienio valstybių priimtų kažkokių institucijų sprendimų nekomentuoja. Mes jokios informacijos dar iš tiesų neturime. Tai yra ne Prokuratūros priimtas sprendimas. Prokuratūra komentuoja savo veiklą“, – sakė E. Martinonienė.
Gegužės 15 d. Lietuvos generalinės prokuratūros prokurorai, palaikantys valstybinį kaltinimą Sausio 13-osios byloje, Vilniaus apygardos teisme kaltinamiesiems pasiūlė skirti griežtas laisvės atėmimo bausmes ir įpareigoti atlyginti daugiau kaip 11,3 mln. eurų civilinį ieškinį.
Prokurorai 6 kaltinamuosius, subūrusius organizuotą grupę ir į ją įtraukusius kitus kaltinamuosius, prašo teismo pripažinti kaltais padarius nusikaltimus žmoniškumui ir karo nusikaltimus, ir siūlo skirti jiems griežčiausią bausmę – laisvės atėmimą iki gyvos galvos, bausmę atliekant kalėjime. Tarp jų buvęs Sovietų Sąjungos gynybos ministras Dmitrijus Jazovas.
Likusius kaltinamuosius, t. y. 61 asmenį, prokurorai prašo teismo pripažinti kaltais, padarius nusikaltimus žmoniškumui ir karo nusikaltimus, ir skirti jiems laisvės atėmimo bausmes nuo 12 iki 20 metų, jas atliekant pataisos namuose.
Kaltinimų dėl nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltim
Vertina kaip atvirą spaudimą
Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija taip pat sureagavo į šią žinią. Atsiųstame komentare yra rašoma, kad Rusijos Federacijos Tyrimų komiteto sprendimas iškelti baudžiamąsias bylas Lietuvos teisėjams ir prokurorams, nagrinėjantiems Sausio 13-osios bylas, URM laiko atviru spaudimu Lietuvai, jos teismams ir teisėtvarkos pareigūnams.
Deja, tačiau Rusijos Federacija vis toliau klimpsta į sovietinės praeities liūną, kur nei žmogaus gyvybė, nei laisvė, nei kaimyninių šalių suverenumas nebuvo gerbiami. Rusijos teisėsaugos struktūros su vis didėjančiu pagreičiu virsta represiniu aparatu, kuris vietoje demokratinėms valstybėms įprasto valdžios atsvaros vaidmens, tampa jos savivalės įrankiu.
Ypatingu cinizmu dvelkia Lietuvos teismui metamas kaltinimas, kad byla prieš Sausio 13-osios agresijos organizatorius ir dalyvius nėra paremta objektyviais įrodymais, skambantis iš šalies, kuri niekuomet neatsiliepė į Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros ir Teisingumo ministerijos teisinės pagalbos prašymus bendradarbiauti šioje konkrečioje byloje, taip pat Medininkų žudynių byloje, aktyviai slėpė ir globojo ginkluotų veiksmų prieš taikius gyventojus ir pareigūnus vadovus ir vykdytojus, ėmėsi visų įmanomų priemonių padėti jiems išvengti atsakomybės. Rusijos Federacijos Tyrimų komiteto retorika iškreipia faktus, siekia įtvirtinti alternatyvią realybę.
URM pažymi, kad ilgus metus trukęs tyrimas baigtas, Sausio 13-osios byla atiduota teismui ir šiuo metu ten nagrinėjama. Būtent teismas ir nuspręs dėl bausmės visiems šiuos nusikaltimus įvykdžiusiems ar prie jų kaip nors prisidėjusiems asmenims. Atitinkamas nuosprendis kitoje – Medininkų žudynių – byloje jau paskelbtas. Lietuva ir toliau dės visas pastangas, kad teisingumas Sausio 13-osios ir Medininkų bylose būtų įvykdytas.
Ministerijos pranešime taip pat yra primenama, kad šimtus tūkstančių Rusijos gyventojų, tomis tragiškomis 1991 metų sausio dienomis spontaniškai išėjusių į Maskvos, Sankt Peterburgo (tuometinio Leningrado) ir kitų Rusijos miestų gatves bei tokiu būdu išreiškusių savo nepritarimą Sovietų Sąjungos kariuomenės ir vietos kolaborantų nusikalstamiems veiksmams Vilniuje. Šiandieninį Rusijos Federacijos tyrimų komiteto sprendimą matome kaip kiršinantį mūsų visuomenes ir neatspindintį tikrosios Rusijos žmonių pozicijos šiuo klausimu.
Tokie Rusijos Federacijos veiksmai kenkia dvišaliams santykiams.
Kaltinimų veikiant organizuotoje grupėje sulaukė 67 Rusijos Federacijos, Ukrainos ir Baltarusijos Respublikos piliečiai, 1991 m. ėję vadovaujamas pareigas Sovietų Sąjungos komunistų partijoje, Gynybos, Vidaus reikalų ministerijose, Valstybės saugumo komitete (KGB), jų sukarintuose padaliniuose. Iš minėtų kaltinamųjų 65 yra teisiami jiems nedalyvaut teisminiame procese, t. y. už akių, o du kaltinamieji dalyvauja Vilniaus apygardos teisme vykstančiame teisminiame procese.
1991 m. sausį jėga buvo siekiama Nepriklausomybę atkūrusią Lietuvą grąžinti į Sovietų Sąjungos sudėtį. Karinių veiksmų metu, užimant Spaudos rūmus, Televizijos bokštą, Lietuvos radijo ir televizijos pastatus bei komendanto valandos metu buvo nužudyta 14 civilių, daugiau nei 800 civilių buvo sužaloti. Šioje byloje nukentėjusiais pripažinti 790 asmenų.
Desperatiškas bandymas
Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė sako, kad Rusijos teisėsaugos tyrimas Sausio 13-osios bylą Lietuvoje nagrinėjančių teisėsaugos pareigūnų atžvilgiu yra desperatiškas bandymas paneigti tragiškus įvykius.
„Panašu, kad tai yra desperatiškas bandymas bet kokiomis išgalėmis paneigti Sausio 13-osios įvykius ir sumenkinti tai, kas atsitiko, koks buvo pasikėsinimas iš Rusijos pusės į Lietuvos žmonių laisvę ir jų gyvybes“, – BNS pirmadienį sakė parlamentarė.
Rusijos teisėsauga pirmadienį iškėlė bylas Lietuvos teisėjams ir prokurorams, nagrinėjantiems Sausio 13-osios bylą.
Tyrimas pradėtas pagal Baudžiamojo kodekso straipsnį dėl „neabejotinai nekalto asmens patraukimo atsakomybėn“.
Pasak A. Širinskienės, demokratinėse valstybėse panašaus pobūdžio baudžiamoji atsakomybė neegzistuoja.
Ji teigė, kad byla Rusijoje neturėtų daryti įtakos Sausio 13-osios bylos nagrinėjimui Lietuvoje.
„Aš labai abejoju, ar tai turės bent mažiausią įtaką bylos nagrinėjimui Lietuvoje, juo labiau, kad Rusija ir anksčiau nebendradarbiavo su Lietuvos teisėsauga bylos klausimais“, – kalbėjo politikė.
Sausio 13-osios byloje daugiau kaip 60 asmenų kaltinami karo nusikaltimais ir nusikaltimais žmoniškumu, dauguma jų teisiami už akių.
Buvusį sovietų gynybos ministrą Dmitrijų Jazovą ir kai kuriuos karininkus Lietuvos prokuratūra siūlo įkalinti jį iki gyvos galvos.
1991 metų sausio 13-osios naktį Sovietų Sąjungos kariniams daliniams šturmuojant Vilniaus televizijos bokštą bei Radijo ir televizijos komiteto pastatą žuvo 14 žmonių.
Vadina parodija
Konstitucinio Teismo pirmininkas Dainius Žalimas teisingumo parodija vadina Rusijos teisėsaugos sprendimą pradėti tyrimą dėl Lietuvos teisėjų ir prokurorų, nagrinėjančių Sausio 13-osios bylą.
Pasak D. Žalimo, bylą iškėlusio Rusijos tyrimų komiteto veikloje „seniai nėra nei teisės, nei teisingumo“.
„Persekioti pareigūnus, kurie kelia bylas dėl nusikaltimų žmoniškumui, karo nusikaltimų ir agresijos, – tai teisingumo parodija“, – BNS pirmadienį sakė D. Žalimas.
„Tokį veikimo būdą galima apibūdinti taip – nusikaltėlis baudžia auką už tai, kad ji priešinosi“, – pridūrė teisėjas.
D. Žalimo teigimu, Lietuva yra antroji šalis, kurios teisėsauga susidūrė su tokiu Rusijos elgesiu – neseniai panaši byla iškelta Ukrainos Konstitucinio Teismo teisėjams, pasmerkusiems Krymo aneksiją.
Konstitucinio Teismo pirmininkas sakė manantis, kad Lietuvos teisėsaugos pareigūnai turėtų peržiūrėti savo bendradarbiavimą su Rusija ir kitomis posovietinėmis šalimis.
„Reikėtų keisti teisėsaugos pareigūnų požiūrį, kad Rusijoje dirba kolegos profesionalai ir reikia su jais palaikyti profesinius ryšius. Jų veiksmai tarnauja Sovietų Sąjungos ir Rusijos Federacijos nusikaltimų šlovinimui“, – kalbėjo D. Žalimas.
Pasak jo, Lietuvos Konstitucinis Teismas nebendradarbiauja su institucijomis iš Nepriklausomų valstybių sandraugos šalių, išskyrus Moldovą.
