Anot buvusio generalinio policijos komisaro, politika – ne jam.
„Politika man yra svetima, koktu“, – sako jis.
Žurnalistės Daivos Žeimytės ir V.Grigaravičiaus pokalbis – „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Vasara tiesiogiai“.
– Mere, jūsų kadencija visai į pabaigą, bet jūs esate sakęs, kad antrą sykį nebandysite siekti šito posto. Nepasikeitė nuomonė?
– Ne, nepasikeitė. Tik dar labiau sutvirtėjo. Politika man yra svetima, aš 32 metus ištarnavęs policijoje, kur visuomet yra visiškai kitokia tvarka, drausmė, terminai, kurių griežtai laikomasi, įvairių nurodymų pildymas, o svarbiausia, depolitizacija. O čia, nors aš esu nepartinis, atstovauju visuomeniniam judėjimui, vis tiek išlieka bendravimas su politinių partijų atstovais. Tai man neimponuoja, nepatinka.
– Kodėl nepatinka? Juk toks darbas.
– Atrodytų, kad tokiuose miesteliuose kaip Alytus politikos neturėtų būti. Čia reikia spręsti ūkinius klausimus, pritraukti investicijų, daryti miestą gyventojams patogų, jaukų, kad žmonės nebėgtų ar gimnazistai, kurie baigė mokslus ir išvažiuoja studijuoti, po to sugrįžtų į gimtąjį miestą ir čia kurtų savo ateitį, šeimas, verslą.
Toks pagrindinis tikslas, o ne draskymasis tarpusavyje, kitą kartą ir pagalių kaišiojimas į įvairius sprendimus negalvojant apie miestą, jo perspektyvas. Tai mane labiausiai skaudina, todėl nenoriu dalyvauti tokioje veikloje. Nors aš ir dalyvaudamas rinkimuose daugiau nei prieš 3 metus deklaravau, kad ateinu vienai kadencijai. Tiesiog man tai iššūkis, savęs išbandymas ir manau, kad sėkmingai tai baigiu daryti. Toliau bus atskiras gyvenimas, savas.
– Gali susidaryti įspūdis, kad esate silpnas, išsigandote politinių batalijų, išduodate savo rinkėjus, kurie jumis tikėjo?
– Aš save laikau nueinančios kartos atstovu, man jau per 60 metų. Turi ateiti naujoji, jaunoji karta, kuri į įvairias problemas, santykius, politinį gyvenimą žiūri kitomis akimis. Jie turėtų organizuoti tuos darbus, kuriuos dabar darome mes, seneliai. Reikia užleisti vietą jauniems žmonėms, kurie bus energingesni, veržlesni.
– Bet be patirties.
– Patirtis ateina su gyvenimu. Mano pavaduotojui 29 metai. Jaunas vaikinas, energingas, veržlus. Taryboje yra ir daugiau jaunų žmonių – pamažu ateina naujoji politikų karta. Tegu jie ir ateina, užleiskime jiems vietas, kelią, tegul dirba. Jeigu reikės, mes padėsime.
– Mere, gal jūs išsigandote kitokios nuomonės? Yra jus kritikuojančių, teigiančių, kad jums trūksta kompetencijos, blogai atliekate savo darbą. Jūs norite pasirinkti komforto zoną – kam klausytis priekaištų, jeigu galima jų nesiklausyti.
– Aš miestui šią kadenciją savo pareigą atlieku ir grįžtu gyventi savo gyvenimo, ir tiek. Nei ko bijau, nei ko nors išsigandau. Tiesiog tai ne mano stichija.
– Gal per aukštai šokote, kai nusprendėte siekti šio posto?
– Aš pats nešokau, ilgai atsisakinėjau. Tiesiog buvau įkalbintas.
– Ne vienas buvęs policijos pareigūnas dabar yra aukštuose postuose – premjeras Saulius Skvernelis, Kauno meras Visvaldas Matijošaitis. Kaip jūs aiškinate tai, kad žmonėms patinka asmenys su uniforma?
– Kaune tam tikrą laiką buvo sąstingis. Būdavo, atvažiuoji į Kauną ir jauti, kad miestas merdi, gatvės tuščios, prekyba nelabai vyksta. Ypač Laisvės alėja tai parodydavo. Žmonėms reikėjo pokyčių. Todėl jie ir išsirinko žmogų, kuris galėjo padaryti pokyčius, organizuoti juos. Alytuje taip pat tam tikra prasme buvo panaši situacija, Alytus buvo virtęs skandalų miestu. Įvairūs skandalai, ikiteisminiai tyrimai, kurie nedarė miestui garbės. Žmonės norėjo, kad ateitų žmogus, kuris išvengtų tokių skandalų. Čia ir yra šių rinkimų sėkmė, o toliau kasdienis darbas, kur visiems geras nebūsi. Bet Alytuje irgi sekasi tikrai gerai.
– O jums buvo per sunku?
– Ne. Aš tiesiog laikausi savo pažado. Eidamas į rinkimus sakiau, kad sutinku, bet tik vienai kadencijai, o toliau ruoškite kitus žmones, dalyvaukite rinkimuose ir toliau dirbkite.
– Bet čia rimtos pareigos, turbūt negalima manyti: pamėginsiu, jeigu nepavyks, tada eisiu kitur.
– Aš nesakau, kad nepavyko. Man pavyko. Iki šio laiko pavyksta, bet viskas turi savo ribas. Turi būti rotacija, nauji žmonės, veidai, iniciatyvos, projektai. Tik tuomet miestas dar veržliau judės į priekį. Aš šito siekiu.
– S.Skverneliui, jūsų buvusiam kolegai, pavyko iš teisėsaugos pereiti į politiką – iš generalinio policijos komisaro tapti ministru, vėliau premjeru. Kaip manote, kodėl jam pavyko, o jums net nesinori bandyti?
– Ir man pavyktų, jeigu norėčiau, bet aš nenoriu. Aš nenoriu būti politiku. Aš noriu likti policijos veteranu, policijos bendruomenės atstovu, jau išėjusiu į atsargą. Aš ir dabar dalyvauju visuomeninėje veikloje kaip Policijos veteranų asociacijos narys, Etikos komisijos pirmininkas. Tai yra mano stichija. O čia tiesiog atėjau norėdamas pagelbėti miestui. Ir tai deklaravau – kad vieną kadenciją dirbsiu, po to pasitraukiu.
– Dabar jūsų niekas nevilioja į kitus rinkimus?
– Vilioja, įkalbinėja. Bet aš laikausi savo žodžio, ir tiek.
– Jus vilioja į savivaldos ar ir į Seimo rinkimus?
– Savivaldos.
– O apie Seimą rimtesnių minčių nėra?
– Tai vėlgi politika. Politika man yra svetima, koktu. Nesakau, kad viskas, bet kad ir dabartiniai skandalai, kasdien vis išgirstame naujų detalių. Politikams ar tuose veiksmuose dalyvaujantiems politikams garbės nedaro. Aš nenoriu būti vienas iš jų.
– Jūs galite būti pavyzdys, jei kalbame apie naują, švarią politiką.
– Jeigu tai būtų prieš 20 metų – gal taip. Dabar aš turiu ir kitų įsipareigojimų žmonai, šeimai, anūkams. Kažkada juos daug kur nuskriaudžiau, dabar tas laikas, kai galiu skriaudas atitaisyti. Aš noriu atiduoti skolas.
– Jūsų šeima irgi nepritartų, jeigu bandytumėte siekti postų?
– Šeima bet kokiu atveju mane palaikytų. Bet aš jau esu nusprendęs.
– Užsiminėte apie policiją. Ar jums patinka tai, ką dabar matote mūsų policijos sistemoje?
– Ir patinka, ir ne. Yra dalykų, kur padaryta didelė pažanga, didelis postūmis į priekį. Bet yra dalykų, kurie man kelia nerimą ir su kai kuriais dalykais aš nelabai sutinku. Tai esu sakęs ir dabartiniams vadovams. Aš nesuprantu tikslo panaikinti specializaciją policijos tarnyboje, padaryti visus pareigūnus universalius. Taip nebūna, jokioje pasaulio šalyje nėra.
– Universalus pareigūnas – esminis reformos punktas.
– Gali būti universalus patrulis, jis galėtų ir eismo saugumą prižiūrėti. Bet apskritai universalus pareigūnas – nežinau, gal gyvenimas parodys, kad klydau. Bet šiuo metu matau, kad yra tam tikrų problemų. Bendrauju su dabartiniais pareigūnais, kurie dabar dirba. Neseniai kabėjausi su viena tyrėja, ji sako: aš pareinu į namus ir visa drebu, vyras kampais vaikšto, nes nenori manęs kalbinti. Tokia didelė įtampa. Ji buvusi tardytoja, bet sako: aš nežinau, kas aš dabar, – ir tyrėja, ir dar grupės vadovė, ir dar kažkas. Ir kartu yra neapibrėžtumas. O kur motyvacija, tobulėjimas, į kurią pusę eiti, ko siekti? Gali būti, kad klystu nebūdamas policijos sistemos dalimi, nes dabar visa tai stebiu iš šalies. Bet man atrodo, kad yra dalykų, kuriuos reikėtų taisyti ar stabdyti.
– Atrodo, kad dabartinė policijos vadovybė nelinkusi nei taisyti, nei stabdyti.
– Ji įsitikinusi savo teisumu. Su ja kalbantis ji labai drąsiai diskutuoja ir teigia, kad tai yra teisinga kryptis. Bet laikas parodys. Gal ir taip, bet man iš šalies kai kurie momentai atrodo keistokai. Apskritai policija padarė didelę pažangą ir aš tuo džiaugiuosi.
– Ar tai yra pažanga, ar ištobulinti viešieji ryšiai?
– Ir to yra, bet pareigūnų aprūpinimas, parengimas labai pagerėjo. Daug įvairių taktinių pratybų, šaudymai.
– Bet jeigu jūsų minėta tyrėja grįžta namo ir dreba, kas jai tas parengimas?
– Tai yra toks kelias į universalų policijos pareigūną. Bet ar jis tikrai geras?
– Kokių pavojų matote, kai yra universalus policininkas?
– Didžiausias kiekvienos sistemos turtas yra žmonės. Į žmones reikia investuoti, juos saugoti, mokyti, globoti ir tuomet, jausdami, kad yra tos sistemos dalis, su jais skaitomasi ir jie vertinami, jie tikrai gerai dirbs. Jei atvirkščiai. Yra „Facebook“ nemažai vidinių grupių, vienoje jų, kurioje susbūrę policijos pareigūnai, viena mergina policininkė įdėjo nuotrauką ir kritiškai parašė kažką apie policijos sprendimus. Po kiek laiko ji įdeda nuotrauką, kad tą jos pasakymą jau tiria Imuniteto tarnyba. Tai rodo, kad egzistuoja cenzūra.
Gal reikėtų padiskutuoti, pasikalbėti su pareigūnu, kad jis etiką pažeidė. O čia iš karto patikrinimas, ir, ko gero, sankcijos. Manęs atvažiuoja aplankyti buvęs mano pavaldinys, Kriminalinės policijos biuro vieno iš padalinių vadovas, kuris jau irgi baigęs tarnybą. Jis kitame Lietuvos gale gyvena.
Jį apvogė. Naktį išgirdo automobilio signalizaciją, kol apsirengė, išbėgo, pamatė nubėgantį žmogų. Jis iškvietė policiją, labai greitai suvažiavo 4 ekipažai su sirenomis. Jis net nustebo, kodėl tiek daug. Po to priėjo prie automobilio, pamatė, kad automobilis išplėštas, jam padaryta žalos, kai kas pavogta. Su vienu iš pareigūnų pradėjo kalbėti, pasakoti, kaip atrodė nusikaltėlis, įtariamasis, kaip jis bėgo. Sako, kad pareigūnas visiškai neužsirašinėja.
Paklausė, kodėl nieko neužsirašo. Pareigūnas jam atsako: o kam? Tas buvęs pareigūnas, kuris ir Sigito Gaidjurgio operacijoms vadovavo, ir Henriko Daktaro sulaikymui, nusikalstamų veikų įrodinėjimams, dabar jau civilis žmogus, atsargos pareigūnas.
Po savaitės jis gauna labai gražų laišką, kad policija labai stengėsi, bet nepavyko surasti, tyrimas nutraukiamas. Bet pareigūnas net neužsirašė nusikaltėlio žymių. Gražu, gera uniforma, aprūpinimas, speciali technika, ginklai, parengimas, daug automobilių, bet, kita vertus, kažkas negerai. Taip neturi būti. Tokie dalykai sąlygoja nusikalstamumą. Tas žmogus šiandien apvogė buvusį pareigūną, bet jo niekas net neieškojo. Atsiranda nebaudžiamumas. Po to jis sukurs grupelę ir prasidės. Tai yra pavojinga.
– Mere, ką planuojate veikti, kai baigsite politinę karjerą?
– Gyventi. Dabar knygų lietus. Aš seniai galvoju apie tai, kad galbūt reikėtų ką nors rašyti. Bet vidinis balsas kažkaip sustabdo, gal nereikia.
– Per daug papasakotumėte?
– Gali būti. Dabar buvo visa serija filmų apie nusikaltimus – Tulpinių, Gedemino Kiesiaus pagrobimo istorijos, dabar išeis Daktarų grupuotės istorija. Visą laiką, jeigu kalbina, tiesiog labai sveri kiekvieną žodį. Labai nesinorėtų kad filmas ar knyga kam nors taptų vadovėliu.
„Vasara tiesiogiai“ – nuo pirmadienio iki ketvirtadienio 21.00 val. per „Lietuvos ryto“ TV.
