„Sumušė, nes gėjus?“: LGBT bendruomenė mokys atpažinti neapykantos nusikaltimus

LGBT bendruomenę ginanti Lietuvos gėjų lyga stengiasi, kad homofobiniai neapykantos nusikaltimai būtų tinkamai identifikuoti ir suprasti. Tam Lietuvos gėjų lyga išleido praktinį gidą.

„Sumušė, nes gėjus?“: LGBT bendruomenė mokys atpažinti neapykantos nusikaltimus.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
„Sumušė, nes gėjus?“: LGBT bendruomenė mokys atpažinti neapykantos nusikaltimus.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
„Sumušė, nes gėjus?“: LGBT bendruomenė mokys atpažinti neapykantos nusikaltimus.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
„Sumušė, nes gėjus?“: LGBT bendruomenė mokys atpažinti neapykantos nusikaltimus.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
„Sumušė, nes gėjus?“: LGBT bendruomenė mokys atpažinti neapykantos nusikaltimus.<br> V.Ščiavinsko nuotr. 
„Sumušė, nes gėjus?“: LGBT bendruomenė mokys atpažinti neapykantos nusikaltimus.<br> V.Ščiavinsko nuotr. 
Daugiau nuotraukų (3)

Lrytas.lt

Aug 3, 2018, 10:29 AM, atnaujinta Aug 3, 2018, 12:40 PM

„Trumpas praktinis vadovas apie homofobinius, bifobinius ir transfobinius neapykantos nusikaltimus“, lengvai pasiekiamas internete, kiekvienam gali aiškiau apibrėžti, kas yra prieš LGBT asmenis nukreipti neapykantos nusikaltimai.

Nacionalinės LGBT teisių organizacijos LGL šio leidinio apraše kelia tokius klausimus: „Kaip atpažinti prieš LGBT* asmenis nukreiptus neapykantos nusikaltimus? Kokias teises turi, jei nukentėjai nuo homofobinio, bifobinio ar transfobinio nusikaltimo? Kaip pranešti apie neapykantos nusikaltimų incidentus ir kas už tai atsakingas?“ – rašo leidinio rengėjai.

Šia elektronine knyga taip pat skatinama pranešti apie neapykantos nusikaltimus, nes oficialioji statistika rodo, jog per metus tokių įvykių Lietuvoje užfiksuota tik keli. Tačiau tai tikrųjų skaičių neparodo – leidinyje rašoma, kad daugelis pasirenka apie tokius incidentus policijai nepranešti, o jei ir praneša – pareigūnai dažnai pasirenka nusikaltimą suvokti kaip paprastą, o ne neapykanta motyvuotus incidentus.

Autoriai pateikia ir tokio elgesio pavyzdį – prie įėjimo į LGBT bendruomenės susibūrimo vietą dėl seksualinės orientacijos užpultas ir sumuštas vaikinas. Tačiau pareigūnų užpuolikas nubaustas tik už viešosios tvarkos sutrikdymą. „Taip lieka neįvertintas tikrasis tokio nusikaltimo motyvas ir tikrasis jo pavojingumas“, – rašoma leidinyje.

Anot leidinio rengėjų, neapykantos nusikaltimu galima laikyti nusikalstamą veiką, kurios padarytos siekiant išreikšti neapykantą asmeniui dėl jo priklausymo tam tikrai grupei. Tokiu nusikaltimu yra siekiama ne tik sužeisti, bet ir įbauginti.

Aiškūs skirtumai

Tačiau ne visi nusikaltimai, padaryti prieš LGBT asmenis, gali būti laikomi neapykantos nusikaltimais. Leidinio autoriai pateikia ir kelis pavyzdžius, kurie konkrečiai iliustruoja, kas yra jų minėti nusikaltimai.

„Smurtinis incidentas įvyko po eismo įvykio, kai eismo dalyviai nesutarė dėl to, kas yra tikrasis kaltininkas. Nors nuo smurtinio incidento nukentėjo LGBT asmuo, tai dar nebūtinai reiškia, kad įvykdytas neapykantos nusikaltimas“, – rašoma leidinyje. Šalia pateikiamas ir dar vienas panašus pavyzdys.

„Tos pačios lyties pora buvo užpulta viešajame transporte – užpuolikas užpuolimo metu vartojo įžeidžiančius epitetus apie nukentėjusiųjų seksualinę orientaciją. Tai neapykantos nusikaltimas“, – rašoma leidinyje.

Remiantis leidinio rengėjų informacija, daugiausiai neapykantos kurstymo atvejų dėl seksualinės orientacijos ir (ar) lytinės tapatybės pasitaiko internete.

Užburtas ratas

Lietuvos gėjų lygos komunikacijos koordinatorė Eglė Kuktoraitė naujienų portalui lrytas.lt pasakojo, kodėl nustatomas tik toks mažas neapykantos nusikaltimų skaičius. „Yra susiduriama su užburto rato problema. Viena vertus, akivaizdu, jog teisėsaugos pareigūnai, nesulaukdami pranešimų apie neapykantos nusikaltimų ir neapykantos kalbos atvejus, negalės efektyviai tobulinti savo kompetencijos, geriau reaguoti į tokio pobūdžio nusikaltimus. Išaugusi tokių nusikaltimų statistika taip pat paskatintų valstybės institucijas aktyviau kovoti su šiuo nepageidaujamu reiškiniu.

Kita vertus, Nacionalinės LGBT teisių organizacijos LGL 2016 metais atlikto tyrimo duomenimis, LGBT žmonės pasirenka nepranešti apie patirtus neapykantos nusikaltimus dėl įsitikinimo, kad į incidentą nebus žiūrima rimtai, dėl baimės, kad bus paviešinta jų seksualinė orientacija ir (ar) lytinė tapatybė, ar kad policijos pareigūnai bus nusiteikę homofobiškai, bifobiškai ar transfobiškai. Kartais nepranešama ir dėl pernelyg menkos savivertės“, – tokių veiksmų motyvus aiškino LGL atstovė.

Ji priminė, kad jau yra pradėta kovoti su nepranešimo apie neapykantos nusikaltimus problema. Tam buvo skirti mokymai, kuriuose būsimi ir jau dirbantys pareigūnai galėjo suprasti, kas tai yra ir kaip tokius nusikaltimus atpažinti.

Visą leidinį galite perskaityti čia

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.