Per kasinėjimus daug vertingų daiktų radusių archeologų kolekciją neseniai papildė ir senovinių monetų lobis.
Pranešė apie rastas monetas
Daugiau nei šimtas XVII amžiuje kaldintų karalienės Kristinos šilingų buvo rasta iš Prisikėlimo aikštės išvežtame grunte.
„Apie iškastame grunte pastebėtas senovines monetas mums pranešė grunto sandėliavimo aikštelėje metalo laužo ieškojęs žmogus“, – portalui lrytas.lt sakė Šiaulių „Aušros“ muziejaus Archeologijos skyriaus vedėja Virginija Ostašenkovienė.
Atvykus archeologams šis žmogus parodė vietą, kur rado monetų.
„Patyrinėję gruntą maždaug pusės kvadratinio metro plote radome per šimtą monetų bei vilnonio audinio skiautę, į kurią jos buvo suvyniotos“, – sakė V.Ostašenkovienė.
Pateks į restauratorių rankas
Rastos monetos buvo padengtos storu apnašų sluoksniu, didžioji jų dalis buvo sulipusios į krūveles.
Numizmatai, kuriems buvo parodytas rastas lobis, patvirtino, kad rastos monetos yra Rygoje kaldinti Švediją 1632-1654 valdžiusios karalienės Kristinos šilingai.
„Šios monetos tuo metu buvo gan paplitusios. Rastosios monetos yra varinės. Jos smulkaus nominalo. Kiek gali būti vertas šis lobis, aš negaliu pasakyti. Tai specialistai turėtų nustatyti jau po monetų restauracijos.
Mums šis monetų lobis yra labai svarbus. Po restauracijos jis papildys muziejaus ekspoziciją, į kurią pateks ir daugiau per pastaruoju metu Šiaulių miesto centre atliktus kasinėjimus rastų vertingų daiktų“, – sakė V.Ostašenkovienė.
Numizmatų teigimu, rasto monetų lobio vertė gali siekti kelis šimtus eurų.
Rado ir daugiau vertybių
Tai – ne vienintelės senovinės monetos, kurios buvo rastos vykdant centrinės Šiaulių aikštės bei jos prieigų rekonstrukcijos darbus.
Prieš rekonstrukciją šią vietą kasinėję archeologai aptiko apie 60 įvairaus laikotarpio ir nominalo monetų, keramikos dirbinių, kitų istoriniu požiūriu vertingų daiktų.
„Prisikėlimo aikštės ir jos prieigose esantis kultūrinis sluoksnis siekia iki dviejų metrų.
Atliekant kasinėjimo darbus mums pavyko ne tik rasti vertingų daiktų, bet ir išsiaiškinti, kad centrinė Šiaulių miesto aikštė dar XVII amžiuje buvo ne stačiakampio formos ir daug mažesnė.
Dabartinę formą ši aikštė įgavo tik XVIII amžiaus antrojoje pusėje vykdant Antano Tyzenhauzo reformas“, – sakė V.Ostašenkovienė.
