Sutapimas: netrukus buvo pranešta, kad departamentas dėl antidempingo muitų įsivėlė į ginčą su rusiškų trąšų importuotojais, kurių vienas didžiausių – Ramūnui Karbauskiui priklausantis Agrokoncernas.
Muitininkai ištyrė, kad iš vienos Rusijos bendrovės perkama amonio salietra dėl joje esančio didesnio amonio nitrato kiekio turėjo būti klasifikuojama kitaip – produkcijai turėjo būti taikomi antidempingo mokesčiai.
Ginčijama suma esą galėjo siekti daugiau kaip 8 mln. eurų per metus – tiesa, Muitinės departamentas nenurodė, ar jų atliktas tyrimas apima ilgesnį laikotarpį.
Bet kokiu atveju ši žinia turėjo būti nekokia valstiečių lyderiui, iki tol neigusiam bet kokias prielaidas, kad jo verslas gali būti neskaidrus arba nesąžiningai moka mokesčius, taigi ir tirti esą nėra jokio reikalo.
Tokių užmojų turėjo konservatoriai. Jie siūlė sudaryti specialią komisiją, kuri, be kita ko, aiškintųsi, ar nėra apeinami įstatymai, kai į Lietuvą dideliais kiekiais iš Rusijos įvežamos azoto nitrato trąšos su nedideliais kiekiais fosforo ir kalio priemaišų išvengia antidempingo muitų, taikomų analogiškoms grynoms trąšoms.
Paprasčiau sakant, Rusijoje į azoto nitrato trąšas įbėrus 21 proc. priedų, jos Europos Sąjungos rinką gali pasiekti be didesnių antidempingo muitų. R.Karbauskio verslas, kaip, beje, ir kiti trąšų rinkos dalyviai, naudojosi šia spraga – į Lietuvą iš trečiųjų šalių įvežamų maišytų trąšų importas pastaruoju metu augo kaip ant mielių.
Dėl trąšų reikalų virė rimtas mūšis. Nors R.Karbauskiui pavyko pasiekti, kad tyrimo komisija nebūtų sudaryta, vis dėlto negalima sakyti, kad valstiečių vedlys jau pasiekė pergalę.
Aplinkai ir žmogaus sveikatai pavojinga prekyba cheminėmis medžiagomis Lietuvoje buvo ypač miglota. Itin daug chaoso atsirado, kai 2014 metais buvo atšauktas vos spėjęs įsigalioti įstatymas, numatęs ir trąšų registro steigimą.
Šiuo metu Lietuva ne tik neturi tokio registro, bet kartu su Malta yra vienintelės ES valstybės, kuriose nėra jokios jų rinkai tiekiamų trąšų kokybės kontrolės.
Tokia situacija šios rinkos dalyviams, žinoma, buvo paranki.
Bet padėtis turėtų pasikeisti, jei Seimas rudenį palaimins Vyriausybės priimtą Tiekiamų rinkai tręšiamųjų produktų įstatymo projektą. Tai šalies rinką esą turėtų labiau apsaugoti nuo importuojamų nekokybiškų trąšų.
Nors projektas vadinamas kompromisiniu, šį Vyriausybės žingsnį galima laikyti ir tam tikru pripažinimu, kad trąšų verslas nėra jau toks nekaltas ir skaidrus, kaip aiškino R.Karbauskis, o rinką būtina saugoti nuo gausiai įvežamų nekokybiškų rusiškų trąšų. Kitaip kam reikėtų siūlomų saugiklių?
Dar sunku pasakyti, kaip Vyriausybės projektas skinsis kelią Seime, kuriame šeimininkauja su trąšų verslu susijęs R.Karbauskis.
Valstiečių lyderis kol kas demonstratyviai vengia komentuoti V.Sinkevičiaus vadovaujamos Ūkio ministerijos parengtas naujoves, kurios daugeliui valstiečių vadovo politinių bendrakeleivių, o ir jam pačiam gali tapti savotišku testu.
Manoma, kad trąšų rinkoje atsiradus daugiau skaidrumo mažėtų ir jos dalyvių pelnas. Ar nebus kai kam pernelyg skausminga su tuo susitaikyti?
Antai iš valstiečių frakcijos dėl nemažų nesutarimų (taip pat ir dėl skirtingo požiūrio į trąšų verslą) su R.Karbauskiu pasitraukusio P.Urbšio teigimu, Seimo turtuolis sunkiai leidžiasi į kompromisus, kai kėsinamasi į jo verslą.
Kita vertus, balsavimas dėl šio projekto galėtų būti proga R.Karbauskiui įrodyti, kad jo vadeliojama valdančioji frakcija nėra Agrokoncerno padalinys. Ar valstiečių lyderis pasinaudos šia galimybe?
Gali būti, kad Seime dar labiau nugludintas įstatymas vis dėlto bus palaimintas. Juolab, anot opozicijos, jau dabar dokumentas didelio pavojaus su R.Karbauskiu susijusiam verslui nekelia, nes V.Sinkevičiui prireikė laviruoti tarp noro parodyti, kad trąšų rinką siekiama skaidrinti, ir baimės nepakenkti valstiečių vedlio verslui.
Kai kurios projekto nuostatos gana painios, todėl gali atsirasti įvairių verslui palankių interpretacijų.
Be to, dokumente nėra įvardyta konkreti kontrolės institucija, o sudaryti identifikacinį trąšų sąrašą greičiausiai bus patikėta ne Vyriausybei, bet Žemės ūkio ministerijai. Gali būti, kad paveikti jos sprendimus interesų grupėms bus paprasčiau nei visą ministrų kabinetą.
Tiesa, už įvežamas nekokybiškas trąšas siūloma numatyti pinigines baudas, tačiau abejojama, ar jos atgrasins nesąžiningus importuotojus ar iš šio verslo didelius dividendus gaunančius politikus, kurių negąsdina net viešumas.
Ko gero, Seime bus užglaistyti ir siūlymai ištirti, ar R.Karbauskis nedalyvavo įtakos darymo estafetėje, kai nei iš šio, nei iš to buvo atšauktas ankstesnis trąšų rinką reglamentuojantis įstatymas. Juk valstiečių vedlys jau nurodė, ką reikėtų tirti rudenį.
