Po vaiko teisių apsaugos reformos – ir džiaugsmas, ir rūpesčiai

Jau antras mėnuo, kai vyksta vaiko teisių apsaugos reforma. Per šį laiką iš nesaugios aplinkos bent trumpam buvo paimta daugiau kaip 500 vaikų. Ar vaikai saugesni ėmus centralizuotai prižiūrėti jų teises?

V.Šulskytė: „Vaikų, kuriems reikės skirti globą, bus daugiau, nes nustatyti aiškūs kriterijai, kada ji būtina.“
V.Šulskytė: „Vaikų, kuriems reikės skirti globą, bus daugiau, nes nustatyti aiškūs kriterijai, kada ji būtina.“
V.Šulskytė: „Vaikų, kuriems reikės skirti globą, bus daugiau, nes nustatyti aiškūs kriterijai, kada ji būtina.“
V.Šulskytė: „Vaikų, kuriems reikės skirti globą, bus daugiau, nes nustatyti aiškūs kriterijai, kada ji būtina.“
Daugiau nuotraukų (2)

Lrytas.lt

Aug 14, 2018, 3:52 PM

– Kaip vertintumėte prasidėjusią reformą? – „Lietuvos rytas“ paklausė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktoriaus pavaduotojos Vitos Šulskytės.

– Mėnuo – per mažai laiko reformos efektyvumui įvertinti, bet pirmines išvadas jau galima daryti.

Sakyčiau, pradžia sėkminga, nors susiduriame su visokiais organizaciniais sunkumais, kuriuos lemia tai, kad vykdant mūsų tarnybos funkcijas būtina vienodai suprasti teisės aktus, o iš pradžių tai nėra lengva. Nusistatėme prioritetus, kam reikia skirti daugiau dėmesio.

– Gal pastebėjote ir įstatymų spragų, kurias reikėtų skubiai užlopyti?

– Jau matome, kad reikės papildyti kai kuriuos teisės aktus, nes yra neaptartų, nereglamentuotų mūsų veiklos sričių. Atsižvelgsime į tiesiogiai su šeimomis bendraujančių darbuotojų pastabas ir siūlysime, ką vertėtų tobulinti.

Kartais pakanka ir teisės akto išaiškinimo, kad jis būtų vienodai suprantamas, ir gerosios praktikos pavyzdžių.

– Įsigaliojus reformai iš šeimų buvo paimta daugiau kaip pusė tūkstančio vaikų. Ar nekilo sunkumų parūpinant jiems naujas saugesnio gyvenimo sąlygas?

– Iki tol nebuvo bendros statistikos, kiek vaikų paimama iš nesaugios aplinkos, todėl sunku lyginti skaičius.

Anksčiau per metus būdavo apie porą tūkstančių naujų globos atvejų, o per šią liepą 258 vaikams nustatytas antrasis grėsmės lygis, kai jie turi būti paimti iš šeimos. Todėl tikėtina, kad vaikų, kuriems reikės skirti globą, dabar bus daugiau, nes nustatyti aiškūs kriterijai, kada ji būtina.

Paėmus vaiką iš nesaugios aplinkos pirmiausia ieškoma emociniais ryšiais susijusių giminaičių, galinčių jį laikinai prižiūrėti, kol jis bus grąžintas tėvams arba, tam būtinoms sąlygoms nesusidarius, jam bus nustatoma globa.

Jei tokių emociniais ryšiais susijusių asmenų neatsiranda, vaikas apgyvendinamas savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintose įstaigose – tai globos, krizių centrai.

Tais atvejais, kai vaikui reikia sveikatos priežiūros paslaugų, jis vežamas į gydymo įstaigą.

Vis dėlto geriausia, kai vaikas laikinai apgyvendinamas šeimai artimoje aplinkoje, o tam reikėtų daugiau budinčių globotojų. Jų dar trūksta.

Savivaldybės turėtų aktyviau ieškoti tokių asmenų, skatinti juos imtis globėjų vaidmens.

– Gal kai kurios savivaldybės tiesiog nepakankamai rūpinasi, kad būtų įgyvendinti reformos reikalavimai?

– Įstatymas galioja visiems, bet vienos savivaldybės dirba sparčiau, kitos lėčiau, nevienodas ir teisės aktų suvokimas.

Centralizavus vaiko teisių apsaugos sistemą savivaldybėms liko socialinės pagalbos funkcijos.

Kai kurios jų, neturėdamos vaiko teisių apsaugos skyrių, sunkiau supranta, ką reikia daryti.

– Ar jūsų tarnybai jau pavyko įdarbinti numatytą specialistų skaičių?

– Dabar Vaiko teisių apsaugos tarnyboje dirba apie 480 žmonių, dar yra per 20 laisvų etatų.

Dėl to mūsų specialistams tenka dirbti kiek didesniu krūviu, nes reikia garantuoti vaiko apsaugą visą parą. Bet didesnių problemų nekyla – susitvarkome.

– Anksčiau buvo kalbama, kad stinga vaikų psichologų.

– Vaikų psichologai pasitelkiami vykstant baudžiamajam procesui, bet tuo rūpinasi ne mūsų tarnyba, o Teisingumo ministerija.

Mums reikia psichologų dirbti mobiliosiose komandose.

Šių specialistų Lietuvai apskritai trūksta. Tačiau sudėtingesniais atvejais mums visada pavyksta jų pasikviesti.

– Mobiliosios komandos – reformos naujovė. Ar jos padeda geriau pasirūpinti vaikais?

– Mobiliosios komandos labai prasmingos. Jų darbuotojai vyksta į šeimą, kai vaikas, nustačius antrąjį grėsmės lygį, iš jos paimamas. Siekiama skatinti šeimą keisti gyvenimo būdą, padėti jai spręsti gyvensenos problemas, kad vaiką būtų galimą grąžinti tėvams.

Mobiliąją komandą sudaro psichologas, socialinis darbuotojas ir specialistas, įgijęs darbo su priklausomybių turinčiais asmenimis patirties. Jei reikia, pasitelkiamas ir teisininkas.

Mobiliosios grupės specialistai, ištyrę padėtį, pateikia rekomendacijas, ką reikėtų toliau daryti kuriant vaikui saugią aplinką, atvejo vadybininkui, kuris yra savivaldybės darbuotojas ir rūpinasi socialine pagalba šeimai.

Todėl sutelkiamos specialistų ir įvairių institucijų jėgos, kad vaikas būtų saugus.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
REPORTERIS: G. Nausėda Seimo komisijos reikalauja įrodymų