Prokurorų versija: legendinio partizanų vado juodintojas derino veiksmus su Rusija

Klaipėdos teisėsaugos pareigūnai, per kratas paėmę legendinį partizanų vadą Adolfą Ramanauską-Vanagą apjuodinusio uostamiesčio tarybos nario 40 metų Viačeslavo Titovo kompiuterius ir telefonus, laukia atsakymo iš Lietuvos teismo ekspertizės centro. Pareigūnai įtaria, kad purvo pliūpsniai į pokario didvyrį buvo iš anksto derinami su kaimyninės šalies institucijomis, konkrečiai – su Rusijos generaliniu konsulatu Klaipėdoje.

Dėl V.Titovo pasisakymų apie legendinį partizanų vadą Adolfą Ramanauską-Vanagą iškelta baudžiamoji byla, portalui lrytas.lt pavyko sužinoti apie naujas tyrimo detales.<br> Lrytas.lt koliažas.
Dėl V.Titovo pasisakymų apie legendinį partizanų vadą Adolfą Ramanauską-Vanagą iškelta baudžiamoji byla, portalui lrytas.lt pavyko sužinoti apie naujas tyrimo detales.<br> Lrytas.lt koliažas.
Dėl V.Titovo pasisakymų apie legendinį partizanų vadą Adolfą Ramanauską-Vanagą iškelta baudžiamoji byla, portalui lrytas.lt pavyko sužinoti apie naujas tyrimo detales.<br> Lrytas.lt nuotr.
Dėl V.Titovo pasisakymų apie legendinį partizanų vadą Adolfą Ramanauską-Vanagą iškelta baudžiamoji byla, portalui lrytas.lt pavyko sužinoti apie naujas tyrimo detales.<br> Lrytas.lt nuotr.
Dėl V.Titovo pasisakymų apie legendinį partizanų vadą Adolfą Ramanauską-Vanagą iškelta baudžiamoji byla, portalui lrytas.lt pavyko sužinoti apie naujas tyrimo detales.<br> Genocido aukų muziejaus fondų nuotr.
Dėl V.Titovo pasisakymų apie legendinį partizanų vadą Adolfą Ramanauską-Vanagą iškelta baudžiamoji byla, portalui lrytas.lt pavyko sužinoti apie naujas tyrimo detales.<br> Genocido aukų muziejaus fondų nuotr.
Dėl V.Titovo pasisakymų apie legendinį partizanų vadą Adolfą Ramanauską-Vanagą iškelta baudžiamoji byla, portalui lrytas.lt pavyko sužinoti apie naujas tyrimo detales.<br> Genocido aukų muziejaus fondų nuotr.
Dėl V.Titovo pasisakymų apie legendinį partizanų vadą Adolfą Ramanauską-Vanagą iškelta baudžiamoji byla, portalui lrytas.lt pavyko sužinoti apie naujas tyrimo detales.<br> Genocido aukų muziejaus fondų nuotr.
Dėl V.Titovo pasisakymų apie legendinį partizanų vadą Adolfą Ramanauską-Vanagą iškelta baudžiamoji byla, portalui lrytas.lt pavyko sužinoti apie naujas tyrimo detales.<br> Lrytas.lt nuotr.
Dėl V.Titovo pasisakymų apie legendinį partizanų vadą Adolfą Ramanauską-Vanagą iškelta baudžiamoji byla, portalui lrytas.lt pavyko sužinoti apie naujas tyrimo detales.<br> Lrytas.lt nuotr.
Dėl V.Titovo (kairėje) pasisakymų apie legendinį partizanų vadą Adolfą Ramanauską-Vanagą iškelta baudžiamoji byla, portalui lrytas.lt pavyko sužinoti apie naujas tyrimo detales.<br> Lrytas.lt nuotr.
Dėl V.Titovo (kairėje) pasisakymų apie legendinį partizanų vadą Adolfą Ramanauską-Vanagą iškelta baudžiamoji byla, portalui lrytas.lt pavyko sužinoti apie naujas tyrimo detales.<br> Lrytas.lt nuotr.
Daugiau nuotraukų (6)

Lrytas.lt

Aug 15, 2018, 4:29 PM, atnaujinta Aug 16, 2018, 9:56 AM

„Akcija galėjo būti planuota ir koordinuota iš kaimyninės valstybės konsulato.

Galbūt ten yra elektroniniai laiškai, galbūt – rimta medžiaga, parsisiųsti straipsniai tiek vienos, tiek kitos pusės. Tai – viena versijų, kurią norima patikrinti“, – naujienų portalui lrytas.lt savo nuomonę antradienį išdėstė Klaipėdos apygardos vyriausiasis prokuroras Simonas Minkevičius.

Ekspertai šiuo metu tikrina V.Titovo kompiuterio ir telefono duomenis – tai užtruks, nes reikalingą informaciją gali tekti atrinkti iš didelio duomenų kiekio.

Spjūviai rezistentui

Sovietinę propagandą primenančiomis frazėmis V.Titovas prapliupo liepos 18 dieną vykusioje diskusijoje dėl A.Ramanausko-Vanago atminties įamžinimo, pakabinant lentelę buvusiame Klaipėdos pedagoginiame institute, kuriame būsimas laisvės kovotojas studijavo 1937-1939 metais.

V.Titovas, anksčiau demonstratyviai segėjęs Georgijaus juostelę, o Lietuvą pavadinęs fašistine valstybe, šįsyk pareiškė, kad A.Ramanausko-Vanago iniciatyva buvo nužudyta 8 tūkst. žmonių, netgi vaikų, jis esą asmeniškai skelbdavo mirties nuosprendžius.

Lietuvos rusų sąjungos atstovas Klaipėdos taryboje V.Titovas panašius "perlus" žarstė ir savo feisbuko paskyroje.

Klaipėdos politikas, kaip ir sovietų nukankintą A.Ramanauską-Vanagą juodinusi rašytoja Rūta Vanagaitė, bandė remtis sovietų sukurptais dokumentais, tačiau tiesos juose nė su žiburiu nerasi.

Mirusysis nuo paniekinančių frazių pats negali apsiginti, todėl Klaipėdos apylinkės prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą.

Iškalbingas sutapimas

Baudžiamąją bylą dėl mirusiojo atminimo paniekinimo tiriantys pareigūnai per kratas V.Titovo namuose, darbovietėje ir automobilyje paėmė kompiuterius, telefonus, USB atmintinę.

Ištyrus juose esančią informaciją gali paaiškėti reikšmingos detalės.

Abejojama, ar žemindamas partizaną, uostamiesčio politikas veikė vienas.

Frazės iš V.Titovo lūpų apie A.Ramanauską-Vanagą nuskambėjo beveik tuo pat metu, kaip ir Rusijos teisėsaugos pareiškimas, jog Lietuvos prokurorams ir teisėjams keliama baudžiamoji byla dėl neva persekiojamų 1991 metų sausio 13-osios įvykių Vilniuje kaltininkų – žmones tankais traiškę ir įsakymus žudyti davę budeliai esą yra nekalti.

Kreipsis į istorikus

Pasak Klaipėdos apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Žilvino Šiurnos, tyrimo metu bus paprašyta profesionalų pateikti savo vertinimus – dėl V.Titovo pasisakymų apie A.Ramanauską-Vanagą ketinama kreiptis į Lietuvos istorikus, kurie pateiks savo išvadas.

Manoma, politikui bus sunku paneigti, kad jis sąmoningai niekino legendinio partizano atminimą, skleidė apie jį melagingus prasimanymus.

Įtarimai V.Titovui baudžiamojoje byloje dar nepareikšti, jis nėra apklaustas.

Po gėdingų, jokiais objektyviais įrodymais paremtų pasisakymų prieš A.Ramanauską-Vanagą, prasidėjo V.Titovo apkaltos procesas – jis gali netekti tarybos nario mandato.

Juodinimas, įvilktas į klausimo formą

V.Titovas antradienį portalui lrytas.lt pareiškė savo žodžių apie partizanų vadą A.Ramanauską-Vanagą neišsižadantis ir nė kiek dėl jų nesigailintis – esą jis rėmėsi 1957 metų LTSR Aukščiausiojo teismo nuosprendžiu, kuriuo partizanui skirta mirties bausmė.

Tiesa, šiame nuosprendyje nėra jokių įrodymų, jokio tariamų partizano nusikaltimų skaičių pagrindimo – tai nieko stebėtino žinant, kaip sovietinių represinių įstaigų kabinetuose buvo masiškai kurpiamos bylos prieš laisvės kovotojus, stengiantis juos paversti „banditais“, kaip raudonieji sadistai kankindavo aukas ir falsikuodavo jų „prisipažinimus“.

Įtarimus, kad jis ataką prieš legendinį partizaną derino su Generaliniu Rusijos konsulatu Klaipėdoje, kitomis šios šalies institucijomis, V.Titovas pavadino fantazijomis: „Aš koordinuoju su klaipėdiečiais, savo rinkėjais, bendrauju su visuomenės veikėjais, be to, turiu savo nuomonę.

Nebuvo jokių nurodymų iš Rusijos institucijų, jokio veiksmų su jomis derinimo – tai nesveikos fantazijos“.

Politikas pareiškė, jog jis tik uždavė klausimus apie A.Ramanauską-Vanagą, išreiškė savo nuomonę, todėl negali būti baudžiamas: „Aš tik radau informaciją – 1957 metų teismo nuosprendį, ir norėjau tai aptarti su savo kolegomis. Atlikau savo, kaip Tarybos nario, pareigas, uždavinėjau klausimus“.

Tačiau frazės, kurias rėžė V.Titovas, nė iš tolo neprimena nuomonės, tai veikiau yra paniekinantis teiginys, įvilktas į klausimo formą: „Ar jūs iš tikrųjų galvojate, kad verta įamžinti žmogų, kurio iniciatyva buvo nužudyta apie 8 tūkst. taikių piliečių ir vaikų? Aš manau, kad tokių žmonių atminimui ne vieta Klaipėdoje“.

Atsikėlė iš balos sausa

Kiek anksčiau partizanų vadą A.Ramanauską-Vanagą juodinusi rašytoja R.Vanagaitė išvengė baudžiamosios atsakomybės.

R.Vanagaitė pažėrė daugybę nepatvirtintų, jokiais objektyviais įrodymais neparemtų teiginių, žeminančių ir niekinančių A.Ramanausko-Vanago atminimą.

Ji išvadino A.Ramanauską-Vanagą KGB agentu, Sovietų Sąjungos apologetu, bendražygių išdaviku, žydų žudynių procesų dalyviu, neigė jo kankinimus („pats susižalojo“, „joks didvyris“).

„Nežinau, ar 2018 metus galima pavadinti KGB agento vardu. Žmogaus, kuris šlovina Tarybų Sąjungą“, „Jis išdavė visus savo bendražygius“, „Ir gali sakyti, kad jį kankino ar ką, bet niekas jo nekankino“– tai tik dalis A.Ramanausko-Vanago atminimą paniekinančių frazių, kurias labai greitai paskelbė ir Rusijos žiniasklaida.

Nepaisant to, Generalinė prokuratūra nusprendė nekelti bylos dėl mirusiojo atminimo paniekinimo – esą tai tik R.Vanagaitės nuomonė, ji nesuvokė skleidusi melagingus prasimanymus, kurie galėtų nulemti žmonių panieką ar pakirsti pagarbą partizanų vado atminimui.

Didvyris buvo itin žiauriai nukankintas

Šviesios atminties laisvės kovotoją A.Ramanauską-Vanagą sovietai po itin žiaurių kankinimų sušaudė 1957 metų lapkričio 29 dieną Vilniuje.

Partizanų vadas galvą už tėvynę paguldė, būdamas 39 metų – šių metų kovo 6 dieną buvo minimos 100-osios jo gimimo metinės

Baigęs Klaipėdos pedagoginį institutą ir Kauno karo mokyklą, A.Ramanauskas-Vanagas dėstė Alytaus mokytojų seminarijoje.

Sovietams antrą kartą okupavus Lietuvą, 1945 metų balandį jis pasirinko partizano kelią.

A.Ramanauskas-Vanagas troško gyventi nepriklausomoje valstybėje – matydamas, kokias kančias patiria jo tauta, jis papildė ginkluotų miško brolių gretas.

Kelis mėnesius vadovavęs Nemunaičio apylinkės partizanų būriui, 1945 metų vasarą A.Ramanauskas-Vanagas tapo Dzūkų grupės Merkinės bataliono, o 1946 metais – Merkio rinktinės vadu.

1945 metų gruodžio 15 dieną jis su bendražygiais surengė vieną didžiausių operacijų šalyje – Merkinės puolimą, kurio metu nukauti NKVD smogikai, stribai, užimti okupacinės valdžios pastatai, o A.Ramanauskas-Vanagas po mūšio buvo apdovanotas už narsumą.

1947 metų rudenį jis pradėjo eiti Dainavos apygardos vado pareigas, o 1948 metais išrinktas Pietų Lietuvos partizanų srities vadu.

1949 metų vasarį A.Ramanauskas-Vanagas dalyvavo visos Lietuvos partizanų vadų suvažiavime, kuris įvyko Prisikėlimo apygardos teritorijoje tarp Radviliškio ir Baisogalos.

Suvažiavimo dalyviai 1949 metų vasario 16-ąją priėmė Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio tarybos deklaraciją – svarbiausią valstybingumo tęstinumo dokumentą pokario rezistencijos laikotarpiu.

Suvažiavimo metu A.Ramanauskas-Vanagas paskirtas LLKS tarybos prezidiumo pirmininko Jono Žemaičio-Vytauto pavaduotoju, 1950 metų pradžioje tapo Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio gynybos pajėgų vadu.

Rezistencijos laikotarpiu A.Ramanauskas-Vanagas ne tik dalyvavo mūšiuose, bet ir leido pogrindžio spaudą.

Nutrūkus ryšiams su partizanų vyriausiąja vadovybe, A.Ramanauskas-Vanagas su šeima slapstėsi nuo 1952 metų pabaigos.

Sovietinė valdžia metė didžiules pajėgas vieno žymiausių pokario pasipriešinimo dalyvių sulaikymui. Jį mėgino aptikti dešimtys KGB agentų, o paieškoms vadovavo ypatingu žiaurumu pagarsėję smogikai – Rainių žudynių budelis Petras Raslanas ir Nachmanas Dušanskis.

A.Ramanauskas-Vanagas ir jo žmona buvo išduoti, 1956 metų spalio 12 dieną suimti Kaune ir nuvežti į KGB.

Partizanui teko ištverti nežmoniškus kankinimus – „tardymų“ metu jam buvo išdurta akis, šešis kartus pradurtas vokas.

Nuo smūgių jis panirdavo į komą, o kūnas būdavo taip sumaitojamas, jog jį sunkiai atpažindavo net artimi žmonės.

1957 metų rugsėjo pabaigoje sovietinės Lietuvos aukščiausiasis teismas jam skyrė mirties bausmę, o mirtini šūviai nuaidėjo lapkričio 29 dieną.

A.Ramanausko-Vanago žmona Birutė Mažeikaitė-Ramanauskienė nuteista kalėti 8 metus. Ji mirė 1996 metų kovo 19 dieną Kaune.

Atkūrus nepriklausomybę, A.Ramanauskui-Vanagui ir jo žmonai buvo pripažintas karių-savanorių statusas. Šviesios atminties rezistentui suteiktas dimisijos brigados generolo laipsnis.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.