Lietuvos vidaus reikalų ministru paskirtas E.Misiūnas nė neketina teptis rankų ir sėsti prie buldozerio vairo.
Bala nematė to buldozerio. Tegu renka italai į valdžią ką tik nori, kad ir buldozerininką. Tačiau abi valstybes kamuoja ta pati problema, kurią Italija imasi spręsti ryžtingai, o Lietuva tūpčioja vietoje.
Ta problema – tai nelegalios čigonų stovyklavietės. Italija užsimojo jas visas nušluoti. Sudėtingiausia padėtis sostinėje Romoje, kur tose stovyklavietėse gyvena per 7 tūkst. asmenų.
Italai rėžia tiesiai: niekur nedirbantys čigonai padaro daugybę nusikaltimų, okupuoja apleistus pastatus, gyvenamas teritorijas paverčia šiukšlynais, jų vaikai nelanko mokyklų.
Atrodo, italams menkai pažįstama dar viena su čigonais susijusi bėda, su kuria kovoti Vilnius bejėgis, – narkotikų platinimas.
Kad ir kaip būtų, prie buldozerio vairo sėdęs M.Salvini pažadėjo išnaikinti čigonų stovyklavietes, bet pirma ketina pats jose apsilankyti. „Manęs tautybė nedomina, bet įstatymai turi būti gerbiami“, – aiškino ministras.
Taip, procesą Italijoje kelioms dienoms buvo sustabdęs Europos žmogaus teisių teismas. Taip, garsiai šaukiančių apie žmogaus teises, bet pamirštančių pareigas aktyvistų prisibijo ir Lietuva.
Tačiau ne vien dėl to Vilniaus piktžaizde dešimtmečius esantis čigonų taboras, kuriame vos pusė tūkstančio gyventojų, – nepajudinama tvirtovė.
Juk valdininkui sėdėti prie stalo – daug patogiau nei prie buldozerio vairo. Ir kurti visokias beviltiškas taboro gyventojų integracijos programas.
