Ministro E. Jankevičiaus pareiškimas kalinių globėjui tapo staigmena – siūlo nagrinėti skaičius

Lietuvos kalinių globos draugijos pirmininkui Jonui Stašinskui sukėlė nerimo teisingumo ministro Elvino Jankevičiaus abejonės, ar yra reikalingi vadinamieji pusiaukelės namai, kuriuose įkurdinami nuteistieji.

 J.Stašinską (dešinėje) nustebino E.Jankevičiaus žodžiai.<br> lrytas.lt montažas.
 J.Stašinską (dešinėje) nustebino E.Jankevičiaus žodžiai.<br> lrytas.lt montažas.
Vieni iš ketverių Lietuvoje veikiančių pusiaukelės namų yra Vilniuje.
Vieni iš ketverių Lietuvoje veikiančių pusiaukelės namų yra Vilniuje.
 „Teisingumo ministro svarstymas apie pusiaukelės namų naikinimą, norėtųsi tikėti, yra nesusipratimas“, – sakė J.Stašinskas.
 „Teisingumo ministro svarstymas apie pusiaukelės namų naikinimą, norėtųsi tikėti, yra nesusipratimas“, – sakė J.Stašinskas.
Anot E.Jankevičiaus, pusiaukelės namuose nuteistieji, kurių dauguma turi nuolatinę gyvenamąją vietą, galėtų lankytis tik atvykdami, pavyzdžiui, į mokymus.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Anot E.Jankevičiaus, pusiaukelės namuose nuteistieji, kurių dauguma turi nuolatinę gyvenamąją vietą, galėtų lankytis tik atvykdami, pavyzdžiui, į mokymus.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Anot E.Jankevičiaus, pusiaukelės namuose nuteistieji, kurių dauguma turi nuolatinę gyvenamąją vietą, galėtų lankytis tik atvykdami, pavyzdžiui, į mokymus.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Anot E.Jankevičiaus, pusiaukelės namuose nuteistieji, kurių dauguma turi nuolatinę gyvenamąją vietą, galėtų lankytis tik atvykdami, pavyzdžiui, į mokymus.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Anot E.Jankevičiaus, pusiaukelės namuose nuteistieji, kurių dauguma turi nuolatinę gyvenamąją vietą, galėtų lankytis tik atvykdami, pavyzdžiui, į mokymus.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Anot E.Jankevičiaus, pusiaukelės namuose nuteistieji, kurių dauguma turi nuolatinę gyvenamąją vietą, galėtų lankytis tik atvykdami, pavyzdžiui, į mokymus.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Daugiau nuotraukų (6)

Lrytas.lt

Aug 17, 2018, 7:58 AM

„Reikėtų diskutuoti, ar tokie institutai reikalingi, ar negalėtų būti taip, kad nuteistieji nakvotų namuose, turėtų apykoję, registruotųsi pas probacijos pareigūną, kuris prižiūri, kaip nuteistajam sekasi“, – vakar Žinių radijo laidoje svarstė teisingumo ministras.

Anot E.Jankevičiaus, pusiaukelės namuose nuteistieji, kurių dauguma turi nuolatinę gyvenamąją vietą, galėtų lankytis tik atvykdami, pavyzdžiui, į mokymus.

Šiuo metu pusiaukelės namai veikia Vilniuje, Alytuje, Marijampolėje ir Kaišiadorių rajone, Pravieniškėse.

Nuo 2013 metų įgyvendinant programą „Pataisos, įskaitant bausmes be įkalinimo“ Norvegija Lietuvai skyrė 7,7 mln. eurų paramos. Šiomis lėšomis iš dalies buvo finansuojamas ir ketverių pusiaukelės namų įkūrimas.

– Teisingumo ministras suabejojo, ar reikalingi pusiaukelės namai. Ką apie tai manote jūs? – „Lietuvos rytas“ paklausė Lietuvos kalinių globos draugijos pirmininko J.Stašinsko.

– Gal ministras ne taip išsakė mintį? Daugelis užsienio valstybių turi puikiai veikiančią pusiaukelės namų pagalbos sistemą. Juk nuteistasis negali iš įkalinimo įstaigos, izoliuotos aplinkos, išeiti tiesiai į gatvę. Turi būti sukurta tam tikra aplinka, kad grįžimas į normalų gyvenimą būtų sėkmingas.

Lietuvoje daug painiavos net su pavadinimais – pataisos namai, pusiaukelės namai, atviroji kolonija. Jei asmuo paleidžiamas lygtinai, jis pateks į probaciją, čia dar pusė bėdos.

Bet kiti nuteistieji, kurių bausmės laikas baigiasi, tarsi paliekami likimo valiai.

Kas atsako už šiuos žmones? Atsakomybės kratosi ir Kalėjimų departamentas, ir savivaldybės. O institucijos, kuri priimtų atsakomybę, paprasčiausiai nėra.

Tik labai išimtiniais atvejais, kai į laisvę išeina už veikimą nusikalstamose grupėse teisti asmenys, policija juos paseka.

Bet tai su jų integracija neturi nieko bendra.

 

Pusiaukelės namų sistema gal ir netobula, bet pakankamai sutvarkyta – skirtos lėšos, įdarbinti specialistai. Šis ministras jau priėmė daug puikių sprendimų, bet svarstymas apie pusiaukelės namų naikinimą, norėtųsi tikėti, yra nesusipratimas.

– Kodėl atvirojo tipo įkalinimo įstaigos tokios svarbios, kai kalbama apie sėkmingą nuteistųjų integraciją?

– Gyvendamas atvirojo tipo įstaigoje nuteistasis jau gali dirbti, gauti atlyginimą. Lietuvoje yra tik viena atvirojo tipo kolonija Pravieniškėse.

Kaip sakiau, esminis principas, kad negalima kalinio iš uždaros sistemos išleisti į gatvę.

Tuomet tokie asmenys neretai vėl daro nusikaltimus ir sugrįžta į įkalinimo įstaigas.

Kai žmogui artėja bausmės pabaigos laikas ir jis patenka į atvirojo tipo įstaigą, jis vėl užmezga socialinius ryšius, bendrauja su giminaičiais, apsilanko namuose.

 

Tokia laipsniška integracija yra patikimesnė.

– Ministras taip pat sakė neabejojantis, kad dauguma nuteistųjų turi nuolatinę gyvenamąją vietą, kur su apykojėmis galėtų baigti likusią bausmę.

Anot jo, net 80–90 proc. nuteistųjų turi kur grįžti atlikę bausmę. Ar tai tiesa?

– Ministrui reikėtų atidžiau pastudijuoti statistiką, ypač kai kalbama apie asmenis, kurie teisti ne kartą. Žinoma, prieš pakliūdami į įkalinimo įstaigas šie žmonės galėjo turėti namus, bet laikui bėgant nutrūksta ryšiai su šeima. Tie 80–90 proc. – tik popieriniai.

Žinoma, atliekantys bausmę asmenys nurodo savo namus, nes kitaip negalės tikėtis lyginio paleidimo. Jie nėra kvaili. Jei apklausiamas nuteistasis pasakys, kad jis valkata ir neturi kur eiti, niekas jo anksčiau į laisvę neišleis.

Kalbant realiai, dauguma tų žmonių neturi kur grįžti – tų namų nėra. Būna atvejų, kad nurodyti namai yra ten, kur nėra jokių galimybių įsidarbinti, darbo ieškoti žmonės vyksta į didžiuosius miestus.

– Pasak E.Jankevičiaus, atsisakant pusiaukelės namų galėtų būti stiprinama probacijos sistema.

– Ji veikia silpnai. Nors įstatyme nurodoma, kad probacijos metu valstybė privalo rūpintis žmonėmis, kuriems ji taikoma, tai prižiūrintys pareigūnai negali nei įdarbinti, nei suteikti gyvenamosios vietos. Taigi probacijos veikimas Lietuvoje daugiausia yra tik baudžiamojo pobūdžio.

Jei dėmesys bus sutelktas tik į probaciją, kas bus daroma su pusiaukelės namais ir visa sukurta infrastruktūra?

– Kokią išeitį šioje situacijoje matytumėte?

– Pusiaukelės namai patenka į pataisos namų sudėtį ir yra pavaldūs Teisingumo ministerijai. Siūlyčiau susilaikyti nuo skubotų sprendimų.

Kita vertus, pusiaukelės namai ir probacijos sistemos stiprinimas vienas kitam neprieštarauja, atvirkščiai – vienas kitą papildo.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.