Pastarąjį kartą posėdis šioje byloje vyko birželio viduryje. Tuomet kaltinamųjų gynėjai nesėkmingai bandė nuo bylos nagrinėjimo nušalinti teisėjus ir prokurorą.
Politinės korupcijos byloje kaltinimai pateikti Darbo partijai, Liberalų sąjūdžiui, koncernui „MG Baltic“, buvusiems Seimo nariams Eligijui Masiuliui, Vytautui Gapšiui, Šarūnui Gustainiui, dabartiniam parlamentarui Gintarui Steponavičiui bei buvusiam „MG Baltic“ viceprezidentui Raimondui Kurlianskiui.
Pareigūnai įtaria, kad politikai ėmė kyšius ar tarėsi dėl jų su R. Kurlianskiu, o vėliau siūlė ar palaikė koncernui palankias iniciatyvas Seime ir kitose institucijose.
Nė vienas iš kaltinamųjų savo kaltės nepripažįsta, jie sako, kad tyrimas vykdytas tendencingai. Buvęs liberalų lyderis E. Masiulis tikina, kad pas jį rasti pinigai buvo R. Kurlianskio paskola.
Suabejojo kaltinimų R. Kurlianskiui tikslumu
Į Vilniaus apygardos teismą atvyko visi kviesti asmenys, tačiau iš karto buvo pateiktas prašymas dėl kaltinamojo akto tikslinimo. R. Kurlianskio advokatas Simonas Slapšinskas teikdamas teismui prašymą tikslinti kaltinamąjį aktą teigė, kad jo ginamojo atveju prokuroras Justas Laucius netiksliai suformulavo kaltinimus.
Advokato teigimu, kaltinamasis aktas neatitinka jam keliamų reikalavimų, nusikalstamieji požymiai nurodyti neaiškiai ir tai pažeidžia kaltinamojo teisę žinoti, kuo jis kaltinamas. S.Slapšinskas pabrėžė, kad esantys pažeidimai trukdo tinkamai ruoštis gynybai.
Prokuroras J.Laucius reaguodamas į argumentus teigė, kad R. Kurlianskui pateiktos kaltinimų formuluotės aiškios ir konkrečios. „Kaltinamasis aktas, mano nuomone, reikalavimus atitinka. Prašau teismo šį prašymą atmesti“, – sakė jis.
Teisėja Nijolė Žimkienė, kuri paskirta nagrinėti baudžiamąją bylą, nusišalinus anksčiau paskirtam teisėjui Arūnui Kisieliui, pasitarusi su teisėjų kolegija, S.Slapšinsko pateikto prašymo netenkino.
E. Masiulio advokato prašymas
E. Masiulio advokatas Mindaugas Bliuvas teisme prabilo apie tai, kad buvo varžoma jo ginamojo E. Masiulio laisvė, dėl to, kad kratos metu negalėjo palikti gyvenamosios vietos, jis negalėjo atlikti Seimo nario pareigų, buvo varžoma jo, kaip Seimo nario, laisvė.
Anot jo, buvo pažeistas E. Masiulio, kaip Seimo nario, imunitetas. „Seimo nariui suvaržoma laisvė gali būti tik Seimo sutikimu. Būtina kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar nebuvo pažeistas Konstitucijos 62 straipsnis, kuris draudžia kitaip suvaržyti Seimo nario laisvę“, – kalbėjo advokatas.
Prokuroras J. Laucius teigė, kad nebuvo suvaržyta politiko laisvė ir jis galėjo naudotis visomis ryšio priemonėmis, o pats prašymas, anot prokuroro, nėra pagrįstas.
Teisme kalbėjęs E. Masiulis teigė nesutinkantis su prokuroro agumentais ir tikino, kad tą dieną, kai buvo atlikta krata, jo darbotvarkėje būta ne vieno susitikimo bei numatytas Seimo plenarinis posedis.
Teisėjų kolegijos sprendimu prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl galimo Seimo nario laisvės suvaržymo buvo atmestas.
G.Steponavičius pasigedo faktinių aplinkybių
Gintaro Steponavičiaus advokatas Rimgaudas Černius taip pat teikė teismui prašymą, kuriame prašė bylą grąžinti prokuratūrai pildyti dėl neva kaltinamajame akte esančių trūkumų.
Advokatas kėlė klausimą, ar tikrai politikui pateikti kaltinimai tokie rimti, kad reikėjo naikinti jo imunitetą.
Pats G. Steponavičius teigė, kad nori, jog jo atžvilgiu teisinis nagrinėjimas būtų vykdomas remiantis teise. „Ne įtarimais, o galutiniais kaltinimais“, – sakė jis ir pridūrė, kad pasigenda faktinių aplinkybių, kuo yra kaltinamas.
„Kokie veiksmai traktuotini kaip nusikalstami? Mes nematome tokių įtarimų ir juos patvirtinančių faktinių aplinkybių. Nematau nusikaltimo sudėties man pateiktuose kaltinimuose nesant korupcijos požymių“, – teismui aiškino G.Steponavičius.
Prokuroras J. Laucius teigė, kad baudžiamojon atsakomybėn G. Steponavičius patrauktas teisėtai.
V. Gapšys panoro bylos medžiagos kopijų
V.Gapšys teisme teigė, kad kol kas leista tik susipažinti su bylos medžiaga, bet pasirengti gynybai būtinos pokalbio išklotinių kopijos. Buvęs politikas piktinosi, kad žiniasklaida cituoja bylos medžiagą, o jam ir jo gynėjui kopijų pasidaryti negalima.
Teisėjų kolegija nutarė šio prašymo nenagrinėti, nes jis pakartotinis ir kartą dėl jo jau yra priimtas sprendimas.
Dėl prokuroro prašymo prie bylos prijungti papildomą medžiagą, susijusią Lietuvos liberalų sąjūdžiu, nuspręsta šio prašymo svarstymą atidėti kitam posėdžiui.
Nepaisant to, kad posėdžio metu kaltinamųjų gynėjai teikė keletą prašymų, kurių teismas netenkino, pradėtas skaityti maždaug 450 puslapių apimties kaltinamasis aktas.
