Visada prieš mokslo metus tiek tėveliams, tiek vaikams reikia morališkai pasiruošti kitokiam, labiau struktūruotam gyvenimo ritmui.
Kaip to pasiekti pradinukams ir jų tėveliams, pataria „Šiaurės licėjaus“ Vilniuje pradinio ugdymo mokytoja Rasa Jurgelevičienė.
– Liko vos kelios dienos iki mokslo metų pradžios. Kokius namų darbus turėtų paruošti tiek vaikai, tiek tėvai?
– Išskirčiau kelis punktus.
Pozityvus nusiteikimas padės įveikti nerimą ar kylančią įtampą. Todėl, prieš prasidedant kasdienių darbų rutinai, siūlyčiau šeimoje pasikalbėti apie tai, kaip sekėsi praėjusiais mokslo metais, kas džiugino, kuo galite pasididžiuoti. Žinoma, reikėtų aptarti ir nesėkmes, jei tokių pasitaikė. Pasikalbėkite apie tai, kokios jos buvo, paanalizuokite jų priežastis bei pasekmes. Pasidalinkite mintimis, kaip kitąmet jų išvengti.
Mokykime siekti užsibrėžtų tikslų arba siekiamybių. Pradinukui gana svarbu nusimatyti savo tikslus. Tuomet galėtume prognozuoti, kad jis jausis labiau atsakingas ir savarankiškas. Tačiau tai turėtų būti ne tėvelių, o paties vaiko iniciatyva: ko jis sieks ateinančiais mokslo metais, kas jam yra svarbu? Į tai turėtų bandyti ieškoti atsakymų pats vaikas. Kaip tai padaryti? Dalinuosi idėja: galite pabandyti tiesiog užsirašyti kiekvieno šeimos nario užsibrėžtas metų siekiamybes, o pasibaigus mokslo metams ar prieš naujus mokslo metus paskaityti ir aptarti, kaip sekėsi jų pasiekti.
Popamokinė veikla aptariama kartu su vaiku. Tėveliams siūlyčiau atkreipti dėmesį į popamokinę vaiko ugdymosi veiklą. Pasidomėkite jos pasiūla bei kokybe. Būtinai kartu su vaiku aptarkite būrelius, kuriuos lankys jūsų vaikas. Atkreipkite dėmesį į tai, kas labiausiai vaikui sekasi ir kokius gebėjimus (muzikos, šokio, dailės informatikos ir pan...) jis ugdysis papildomai. Neretai pasitaiko, kad tėvelių ir vaikų nuomonės šiuo klausimu skiriasi. Pavyzdžiui: tėveliai norėtų, kad jų vaikas mokytųsi šokti, o jis pats linkęs lankyti robotikos būrelį. Todėl pokalbiai ir derybos šeimoje yra privalomos.
Dienos režimo planavimas. Neretai pačioje mokykloje yra didelė neformaliosios veiklos pasiūla. Leiskite vaikams išbandyti, kokia veikla ar būreliai jam labiausiai patiktų. Tačiau svarbu pagalvoti apie dienos režimą. Būreliai neturėtų varginti jūsų vaiko, tai turėtų jam suteikti malonumą ir jų tikrai neturėtų būti per daug. Pradinukui reikalingas ir laisvalaikis, kai jis galėtų pabendrauti su draugais ar pažaisti lauke kartu su kitais vaikais. Padėkite vaikui mokytis planuoti savo laiką, kai jis užimtas būreliuose, ir tą, kurį jis skiria poilsiui. Ne tik pamokų tvarkaraštį rekomenduočiau pasidėti ant vaiko darbo stalo, jis turėtų būti papildytas ir veiklomis, kurias jūsų vaikas atliks po mokyklos.
Kanceliarinių prekių pirkimas. Dar vienas svarbus dalykas, kurį atliekame kasmet prieš prasidedant mokslo metams. Kodėl neleisti pačiam vaikui sudaryti pirkinių sąrašą? Paraginkite vaiką pagalvoti, kokios mokymosi priemonės liko nuo praeitų mokslo metų, o kokias reikėtų atnaujinti. Tai ugdytų jo savarankiškumą, stiprintų jo savivertę, nes jis – tikrasis savo priemonių šeimininkas.
– O jei Rugsėjo 1-oji išvis pirmą kartą? Kada pats metas pradėti prie laukiančių pokyčių pratinti pirmokus? O jei nebespėjome susigriebti to daryti iš anksto? Ką dar galima nuveikti per likusį laiką?
– Pirmokėliams mokykla – nauja jų gyvenimiška patirtis. Mokykla tikrai labai skiriasi nuo darželio. Vaikas patenka į jam nežinomą aplinką, kur jį supa jam svetimi suaugusieji žmonės, kurie pamažu tampa vis labiau pažįstami. Čia daug struktūruotos veiklos – pamokos ir pertraukos yra atskirtos skambučiais.
Čia nuo pat rugsėjo pirmųjų dienų vaikai susipažįsta su susitarimais, taisyklėmis, juos kartu kuria ir prisiima atsakomybę jų laikytis. Mokykloje rugsėjo mėnesį vaikas susipažįsta su naujais klasės draugais, kurie gali būti labai skirtingi. Su jais visais reikės sutarti, mokytis bendrauti ir draugauti.
Tėvelių gyvenimiška patirtis. Tėveliai turėtų pasikalbėti su vaiku apie tai, kas jo laukia mokykloje, kokie nauji iššūkiai. Aptarti darželio ir mokyklos panašumus bei skirtumus. Darželyje vaikas daugiau laiko skyrė žaidimams, o mokykloje žaisdamas ugdysis savo gebėjimus: klausytis, kalbėti, skaityti, rašyti bei skaičiuoti. Svarbiausia – negąsdinti vaikų mokykla, o atvirkščiai, pasidalinti savo geraisiais įspūdžiais bei prisiminimais. Jei kyla itin didelių baimių, pasikvieskite į svečius vyresnių vaikų, kurie nekantraudami laukia mokyklos. Lai jie pasidalija savo teigiama patirtimi. Akcentuokite vaikui, kad jūs tikrai jam padėsite įveikti visas nesėkmes, nuraminkite jį teigiamai pastiprindami ir motyvuodami stengtis.
Taisyklės ir susitarimai. Taisyklės yra svarbi klasės mikroklimato kūrimo dalis. Jos padeda palaikyti bendrą tvarką, ugdyti atsakingumą už savo ir kitų jausmus bei poelgius taip pat padeda sutarti tarpusavyje, moko komandinio darbo ar tiesiog bendravimo. Siūlyčiau pasidomėti, kokios yra klasės ar mokyklos taisyklės. Tai padės jūsų vaikui jaustis saugiau. Jei šeimoje egzistuoja taisyklės, jų paprasčiau ir lengviau bus laikytis ir mokykloje. Kartais dėl laiko stokos ar dėl patiriamo streso bei įtampos, vaikui kai kurios mokyklos taisyklės gali būti nesuprantamos. Todėl tėveliai galėtų padėti jam paaiškindami, iliustruodami situacijas, kodėl to reikia laikytis (pavyzdžiui: kodėl reikia pakelti ranką prieš kalbant? Kodėl negalima bėgioti mokyklos koridoriais? ir pan.) . Esmė – kad vaikas žinotų, kam to reikia.
Pirmoko kraitelis. Kartu su vaiku aptarkite būtinų priemonių sąrašą. Keliaukite kartu apsipirkti. Mokykite vaiką tvarkos savo kuprinėje, ant darbo stalo spintelėse bei stalčiuose. Priminkite ir susitarkite, kur turėtų būti kiekvieno daikto vieta. Taip pat nuo mažens mokykite tausoti savo turimas priemones.
Socialiniai įgūdžiai. Atėjęs į mokyklą vaikas turėtų pats apsirengti ir apsiauti. Taip pat nepamiršti pasisveikinti ar atsisveikinti su klasės draugais ir mokytoja. Paaiškinkite, kaip susipažinti su nepažįstamais klasės draugais, kaip socialiai tinkamai elgtis ir bandyti pačiam spręsti problemas. Skatinkite kreiptis ir paprašyti pagalbos, jei ko nesupranta. Taip pat nebijoti aktyviai reikšti savo mintis, bet tuo pačiu mokyti įsiklausyti ir į kitų nuomonę.
Mokykla + mokytoja/-s + šeima. Didžiausias klausimas tėveliams, ar sutars jų vaikas su savo mokytoja/-u, kaip jis sutars su savo klasės draugais? Mokyklos ir mokytojos pasirinkimas – tai darbas, kuris turėjo būti atliktas pavasarį. O jeigu nesuspėjote to padaryti, kodėl nenuėjus pasidomėti, susipažinti dabar, prieš prasidedant mokslo metams? Ryšys tarp mokytojos ir jūsų šeimos yra labai svarbus. Svarbu pasikalbėti apie požiūrį į vertybes, išsakyti lūkesčius, nes ugdant vaiką kaip asmenybę tai turėtų sutapti.
– Į ką atkreipti dėmesį turėtų pirmokų tėvai rugsėjį, pirmomis mokymosi dienomis?
– Pirmomis rugsėjo dienomis tėveliai turėtų stebėti vaiko adaptaciją mokykloje. Svarbu domėtis kiekviena diena. Užuot klausę „Kaip tau šiandien sekėsi mokykloje?“, geriau kasdien pasiteiraukite „Ką naujo šiandien sužinojai? “ Žinoma, reikėtų taip pat pasikalbėti ir apie nesėkmes, duoti patarimų vaikui, kaip jas įveikti. Labai svarbus tėvų supratimas, ypatingas dėmesys, didelė parama bei pagalba. Kylant sunkumams, tokiems, kaip didelis nerimas ar baimė, reikia ieškoti priežasčių. Apie tai reikėtų pasikalbėti su klasės mokytoja.
Formuokime nuostatą, kad mokykla – vieta, kurioje vaikas eina sužinoti daug naujo ir įdomaus. Tėvelių idėjos, bei iniciatyvos, kaip praturtinti ugdymosi kasdienybę yra visada sveikintinos. Linkėčiau labiau pasitikėti mokykla bei mokytojais ir kartu auginti stiprias, kūrybiškas, atsakingas asmenybes.
Keletu patarimų pasidalijo ir psichologė Asta Blandė:
Suaugę yra šeimos ašis. Jei jūsų vaikas dar tik keliaus į priešmokyklinę ar pirmą klasę:
– aplankykite tą aplinką, kurioje vaikas mokysis, pažiūrėkite, kaip ji atrodo, pabendraukite su ten dirbančiais žmonėmis – tuomet jis jausis jaukiau;
– kalbėkitės su vaiku apie jam kylančius jausmus, klauskite, kas kelia nerimą, ko jis nenorėtų, bijotų, kas jam būtų sunku; aptarkite, kur jis jaučiasi drąsus;
– būtinai paaiškinkite, kokiais klausimais jam gali prireikti pagalbos ir kur jis gali kreiptis;
– pažiūrėkite filmukų apie vaikų patirtis mokykloje, aptarkite jas;
– paklauskite, kaip vaikas galėtų susidraugauti, kokia veikla pasiūlytų užsiimti, kad nebūtų vienam nuobodu ir liūdna;
– būkite geranoriški vaiko ir mokytojo atžvilgiu: jie nenori jūsų sunervinti ar sugadinti nuotaikos; tiesiog mokykloje laukia visokia patirtis, tad priimkite ją ramiai ir ieškokite sprendimų.
– stebėkite, kaip vaikas jaučiasi pirmomis dienomis, nespauskite jo, nes kartais kai kuriems vaikams adaptacija nėra lengva ir greita;
– pasiimdami iš mokyklos paklauskite mokytojo, kaip sekėsi, gal mokytoja norės jums ką nors pasakyti. Priimkite pastabas – jos yra aukso vertės;
Neskubėkite mokytis skaityti, rašyti, skaičiuoti. Vaikams svarbu susidraugauti, jaustis klasės dalimi, atrasti ryšį su mokytoja. Stenkitės jūs ir duokite laiko vaikui. Sekite paskui jį.
