Įkalinimo įstaigose dešimtis konkursų laimėjusi maitinimo paslaugas teikianti Kauno bendrovė „Niklita“ ir jos vadovas Valdas Kukta pareikalavo, kad iš R.Kazėnienės, kuri šiuo eina Kauno tardymo izoliatoriaus Socialinės reabilitacijos skyriaus viršininko pareigas, būtų priteistas 6 tūkstančių eurų žalos atlyginimas.
Gintis priversta R.Kazėnienė vakar teismui pateikė Kauno tardymo izoliatoriaus išrašą apie naujausią tarnybinį patikrinimą, kuriame dalyvavo penkiolika nuteistųjų, septyni izoliatoriaus pareigūnai ir buvusi „Niklitos“ parduotuvės šioje įkalinimo įstaigoje vadovė.
Išaiškėjus naujiems faktams gali būti iškelta baudžiamoji byla.
Prabilo apie išnaudojimą
Pasak R.Kazėnienės, neseniai baigtas vidaus tyrimas atskleidė ne tik išskirtines „Niklitos“ sąlygas Kauno tardymo izoliatoriuje, bet ir pareigūnų ir nuteistųjų išnaudojimo, pasipelnymo valstybės sąskaita faktus.
R.Kazėnienės tvirtinimu, patikrinimas parodė, kad Kauno tardymo izoliatoriuje „Niklitos“ išsinuomotoje maisto parduotuvėje būdavo neoficialiai įdarbinami kaliniai ir net pareigūnai.
„Pastarieji kraudavo ir rūšiuodavo prekes, tačiau jiems darbo užmokestį mokėjo ne verslininkai, o valstybė“, – pareiškė principingumu visoje Lietuvoje išgarsėjusi jauna moteris.
Teismas nusprendė išsireikalauti visus Kauno tardymo izoliatoriaus patikrinimo duomenis ir Teisingumo ministerijos komisijos praėjusiais metais atlikto tyrimo išvadas.
Anot R.Kazėnienės, šiose išvadose taip pat minima, kad „Niklita“ turėjo galimybę veikti išskirtinėmis sąlygomis.
Kitame teismo posėdyje turėtų liudyti Viešųjų pirkimų tarnybos direktorė Diana Vilytė ir Teisingumo ministerijos Baudžiamosios ir administracinės justicijos departamento direktorė Simona Mesonienė, o paskui planuojamos baigiamosios kalbos.
Išaiškėjo įtartini ryšiai
R.Kazėnienė sujudino širšių lizdą, kai prieš pusantrų metų teisėsaugai pranešė, kad viešųjų pirkimų Kauno tardymo izoliatoriuje nugalėtojai daugelį metų vis tie patys: „Oro parametrai“, „Vipita“, „Tis LT“, „Niklita“, „Globinta“, „Arvirita“, „Garfus“.
Tuo metu Kauno tardymo izoliatoriaus vyriausiąja buhaltere dirbusi R.Kazėnienė teigė, kad prekės ir paslaugos buvo perkamos keletą ar net keliolika kartų didesne nei rinkos kaina.
Pasirodo, „Niklitos“ direktoriaus ir savininko V.Kuktos žmona yra Kauno tardymo izoliatoriaus Personalo skyriaus viršininkė Ingrida Kuktienė, o šios įstaigos Viešųjų pirkimų komisijai vadovavo buvęs V.Kuktos verslo partneris, vienos privačios įmonės bendraturtis Pranas Vaškys, ėjęs dar ir Kauno tardymo izoliatoriaus Ūkio skyriaus vedėjo pareigas.
Buvo atlikta daug patikrinimų, bet skandalo veikėjai baudžiamosios atsakomybės išvengė – Generalinė prokuratūra nutraukė ikiteisminį tyrimą net ir pripažinusi, kad R.Kazėnienė pateikė tikslius faktus.
Tęsė negaliojančią sutartį
Praėjusiame bylos dėl žalos atlyginimo posėdyje gegužės pabaigoje liudijo Teisingumo ministerijos Centralizuoto vidaus audito skyriaus vedėja Dorita Visalgienė, buvęs laikinasis Kauno tardymo izoliatoriaus vadovas Arvydas Venclovas, apklausti ir kiti žmonės.
„Valstybės kontrolės ataskaitoje konstatuota, kad sutartis su „Niklita“, pagal nuomos sutartį valdžiusia maisto parduotuvę Kauno tardymo izoliatoriuje, buvo negaliojanti. Faktiškai metus veikta neteisėtai, nepratęsus sutarties.
A.Venclovas patvirtino, kad buvo susipažinęs su šia ataskaita, tačiau negaliojanti sutartis buvo pratęsta. Jis pripažino, kad iš esmės buvo toks susitarimas“, – „Lietuvos rytui“ pasakojo R.Kazėnienė.
Anot R.Kazėnienės, konkursas buvo surengtas dėl parduotuvės patalpų, bet ne dėl kainų, todėl nuteistieji mokėjo už prekes gerokai brangiau nei rinkoje.
Byla – bauginimo būdas?
„Niklita“ konkursus Kauno tardymo izoliatoriuje ir kitose įkalinimo įstaigose dėl nuteistųjų ir suimtųjų maitinimo laimėdavo daugelį metų.
Po R.Kazėnienės pateiktų faktų patikrinimą atlikęs Kalėjimų departamentas rekomendavo nutraukti sutartis, kurias su šia bendrove dėl maitinimo buvo sudarę Marijampolės ir Alytaus pataisos namai.
Anot tikrintojų, išaiškėjo Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimų, laimėtojas nustatytas neteisėtai.
„Kaip matyti iš viešųjų pirkimų rezultatų, „Niklita“ toliau laimi konkursus įkalinimo įstaigose. Galbūt norima tam tikromis procedūromis mane įbauginti, priversti eikvoti energiją, atbaidyti, kad nekelčiau problemų ateityje. Taip bandoma paveikti ne tik mane, bet ir kitus žmones.
Tokie dalykai parodo didelę jų galią ir mūsų, paprastų žmonių, beviltiškumą. Tačiau aš nesustosiu ir netylėsiu“, – teisme „Lietuvos rytui“ pareiškė R.Kazėnienė.
Regi tik prasimanymus
„Niklitos“ direktorius ir akcininkas V.Kukta teisme tvirtino, kad R.Kazėnienė skleidė prasimanymus, dėl kurių įmonė ir jis asmeniškai patyrė žalos.
Verslininko tvirtinimu, konkursai vykdavo skaidriai ir sąžiningai – laimėtojas būdavo nustatomas ne pagal pažintis, o remiantis objektyvumo principais: „Pasiūlydavome įkalinimo įstaigoms mažiausią kainą ir ekonomiškai naudingiausius variantus.“
Paskelbus neva neteisingą R.Kazėnienės informaciją, verslo partneriai į bendrovę ėmė žvelgti su nepasitikėjimu, nebesutiko duoti prekių be išankstinio apmokėjimo.
V.Kukta teigė pajutęs nepagrįstą institucijų psichologinį spaudimą nutraukti sutartis dėl maitinimo įkalinimo įstaigose.
Pasak verslininko, buvo sugadinta įmonės reputacija, bendrovei užsivėrė keliai į bankus.
„Pasijutau nesaugiai – man tenka būti didelėse įkalinimo įstaigose, mane pažįsta daugelis nuteistųjų.
Padaryta didžiulė žala. Turiu ir artimiesiems aiškintis, įrodinėti, kad nesu prasikaltęs.
Iš darbo ėmė išeiti žmonės, neatlaikiusi spaudimo pasitraukė mūsų įmonės gamybos vadovė. Nebuvo nustatyta esminių pažeidimų, dėl kurių mums būtų reiškiamos pretenzijos“, – teisme aiškino V.Kukta.
Verslininkas pripažino, kad viešieji konkursai sudaro didžiąją jo verslo dalį – apie 60 procentų.
