Išbandymas ne tik miesto gyventojams ir svečiams, bet ir transporto bendrovėms, savivaldybei. Redakcija sulaukė ne vieno skaitytojo laiško su skundais dėl visas ribas viršijusio triukšmo masinių renginių metu Vilniuje ir chaotiško eismo.
Žmonės piktinosi, kad leidimus renginiams išdavusi savivaldybė nesugeba kontroliuoti renginių organizatorių ir orientuojasi tik į mažesnę gyventojų dalį bei atvykėlius.
Grasina elektros išjungimu
Praėjusio savaitgalio Vilnius priminė milžiniško miesto vaizdą, bet milžiniško tik renginiais, žmonių mase. Ne vienam kilo klausimas, ar Vilnius tikrai pajėgus susitvarkyti.
„Vasaros pabaigoje ir rugsėjo pradžioje renginių skaičius buvo labai didelis ir reikėjo nemažai vilniečių kantrybės. Įvairių renginių mastas bei skaičius Vilniuje didėja, tiek koncertais, tiek sporto renginiais.
Bet yra kelios su tuo susijusios problemos: žmonės turi teisę į linksmybes, bet visas ar didžioji dalis Vilniaus neprivalo klausytis vieno atlikėjo koncerto iki pirmos valandos nakties“, – portalui lrytas.lt sakė sostinės mero pavaduotojas Gintautas Paluckas.
Jis pasakojo, kad po šių renginių vyko priemonių, kuriomis galima kontroliuoti tokius renginius, aptarimas. Pasirodo, priemonės – labai ribotos.
„Tai akivaizdžiai pasitvirtino, kai buvo organizatoriams išduotas leidimas iki tam tikros valandos, o koncertas Vilnių drebino iki pat pirmos valandos nakties. Todėl aptarėme netradicines priemones.
Kartu su policija tokiais atvejais ne tik skirti administracines baudas po renginio, bet ir įspėjus, išjungti elektrą arba imtis kitų paveikių priemonių.
Nes tarp eilučių organizatoriai tiesiai šviesiai paklausia, kokio dydžio bauda ir pasiskaičiavę, vėl pilnu garsu leidžia muziką“, – tikina G.Paluckas.
Perpildė kantrybės taurę
Mero pavaduotojas aiškina, kad būtent praėjusį savaitgalį vykę muzikiniai renginiai perpildė kantrybės taurę. O gal problema visai kita ir Vilnius neturi vietos tokiems renginiams?
„Yra keli aspektai, vienas – žmonių gyvenimo kokybė – linksmybių ir poilsio suderinimas. Jeigu pažiūrėtume į kitus didžiuosius miestus ar Vakarų Europos sostines, tai ten festivaliai ar koncertai vyksta miesto centruose, tankiai apgyvendintose teritorijose.
Paprastai miestai toleruoja laikinus rimties ir ramybės sutrikdymus, bet įprastai su bendruomenėmis tariamasi, kiek tai galima toleruoti. Reikia išlaikyti balansą ir aišku, negalima miesto uždaryti bei vienuolynu paversti“, – sako G.Paluckas, pabrėždamas, kad dėl renginių gausos ir intensyvumo savivaldybė sulaukė ženklaus pagrįstų skundų skaičiaus, todėl tenka imtis priemonių.
Jis išskyrė ir savivaldybės Renginių derinimo komisiją, kuriai irgi reikia prisiimti atsakomybę.
„Reikia ir jų atsakingesnio požiūrio, nes jau gastranomijos ir bendruomeniškumo festivaliu „Turgus 2.0“ kilo nemenkų iššūkių. Man atrodo, kad absoliučiai atsainiai buvo pažiūrėta duodant jiems leidimą sekmadienį iki 24 valandos vykdyti renginį ir dar pusę nakties tvarkytis.
Čia yra prastos patirtys. Jeigu organizatoriai įsivaizduoja, kad savivaldybė yra ribota savo veikimu ir toliau galima piknaudžiauti, tai greitai jie bus nemaloniai nustebinti. Nes bus stabdomi koncertai ar renginiai, nesilaikant sąlygų“, – sakė G.Paluckas.
Naktį – masinė apgultis
Kol vieni širdo dėl trankios muzikos, kiti po linksmybių šurmulį kėlė dėl transporto. Po naktinių renginių viešąjį transportą ir taksi bei pavežėtojų įmones užplūdo miesto centre laiką leidusių žmonių skambučiai.
Stotelėse būriavosi dešimtys žmonių, pavežėjimo paslaugas teikiančių įmonių programėlės tiesiog užstrigo nuo apkrovos, o prie taksi automobilių teko matyti net susitumdymus. Tikriausiai atsirado ne vienas ir pėsčiomis išėjęs namo. Vaizdas priminė masinę evakuciją, o pavežėtojams šios naktys turėjo nemenkai papildyti kišenes.
„Iškvietimų skaičius tikrai buvo didesnis, bet panašus į kitų savaitgalių. Jei tuo metu buvo sistemoje rodė, kad yra 300 iškvietimų, tai jau tiek buvo žmonių laukiančių automobilių. Didesnė problema buvo ta, kad dėl kai kurių eismo apribojimų, automobiliai negalėjo privažiuoti iki pat kliento.
Buvo daugybė atvejų, kai paprašyti prieiti arčiau, žmonės tiesiog atsisakydavo ir atšaukdavo iškvietimą. Dėl to buvo sugaišta kur kas daugiau laiko. Be to, ir išvažiuojant iš senamiesčio dėl to pačio eismo ribojimo kai kuriose gatvėse, ilgiau užtrukdavo kelionė“, – sakė „Dallis“, kuriai priklauso sostinės taksi ir pavėžėjų paslaugų bendrovė „Etransport“ vadovas Virginijus Kukalis.
Be to, V.Kukalis portalui lrytas.lt nurodė, kad jo įmonė netaiko jokių dinaminių tarifų, dėl kurių žmonės dažnai vengia lipti į stovinčius taksi. Vargu, ar minėtą savaitgalį Vilniaus centre tai dar kam rūpėjo.
Įmonės „Taxify“ vadovas Lietuvoje Andrius Pacevičius lrytui.lt sakė, kad praėjusį savaitgalį „Taxify“ kelionių skaičius išaugo 30 procentų, bet neva keleiviams keblumų tikrai neturėjo kilti.
„Programėlės darbas nebuvo sutrikęs, o duomenys rodo, kad 90 procentų ieškojusių automobilio, jį gavo. Vidutinis laukimo laikas kiek išaugo, bet vis tiek yra vos 4,7 minutės.
Mūsų sistemos algoritmai reaguoja į realią padėtį mieste ir kartais, kai labai trūksta automobilių, įjungia dinaminę kainodarą, tai paskatina daugiau vairuotojų prisijungti. Bet tokių kelionių būna tik apie 10 procentų per mėnesį, kas tik minimaliai padaro įtaką vidutinei kelionės kainai“, – tikina A.Pacevičius.
Kaip portalui lrytas.lt nurodė SI „Susisiekimo paslaugos“ komunikacijos specialistė Dovilė Marčinskaitė, praėjusį savaitgalį naktiniais autobusais važiavo tris kartus daugiau žmonių nei įprastai.
„Remiantis parduotų bilietų skaičiumi, penktadienio ir šeštadienio naktimis iš viso naktiniais autobusais keliavo 3200 vilniečių. Vidutiniškai savaitgalio (penktadienio ir šaštadienio naktimis) naktiniais autobusų maršrutais važiuoja apie 1140 keleivių“, – sakė atstovė.
„Sostinės dienų“ metu keleivių srautas buvo didžiausias, lyginant su kitais metų savaitgaliais, o šį renginį pagal keleivius naktinių autobusų maršrutais, lenkė tik „Kultūros naktys“ ir Naujųjų metų naktis.
Dėkit milijardą ir Vilniuje bus metro
Dažnai po tokių renginių ir spūsčių mieste, ne vienas prisimena seną vilniečių svajonę – metro. O pabuvę Danijos sostinėje Kopenhagoje tikrai žino, kad po didelių renginių nekyla problemos su grįžimu namo.
Apie Vilniaus metro diskutuojama daugiau nei dešimtmetį, bet idėja nė per žingsnį nepasistūmėjo.
„Dėkit milijardą ant stalo ir darom, kodėl ne. Tikrai yra entuziastų, kurie per penkiolika metų net nubrėžė linijas pagal srautus, bet tie dalykai susiję su ekonominiu efektyvumu ir atsiperkamumu. Ką mes bedarytume, kažkas turi mokėti už įrengimą, o vėliau ir už išlaikymą“, – sako sostinės mero pavaduotojas G.Paluckas.
Esą iki šiol niekas nepateikė ekonomiškai rentabilaus plano. „Ateityje, jeigu Vilnius augtų kur kas labiau su gyventojų skaičiumi, metro kaip alternatyva, būtų labai efektyvu. Bet kol kas tai yra graži utopija. Nes finansavimo šaltinių nėra, nei iš valstybės, nei savivaldybės, nei Europos, niekas tam nesiruošia“, – svajones dar kartą į stalčių sukiša G.Paluckas.
