Vyriausybės vadovas net patarė ypač gerai apsvarstyti specialiųjų tarnybų teikiamą informaciją, nes esą teismai ją vertina labai preciziškai.
Šie premjero žodžiai visuomenę turėtų ir džiuginti, ir liūdinti. Viena vertus, tai rodo, kad Lietuvoje teismų sistema išsaugo savarankiškumą ir aklai nepasikliauna specialiųjų tarnybų pažymomis.
Kita vertus, šių tarnybų vadovai, teikę informaciją prezidentei Daliai Grybauskaitei, mėgusiai ja manipuliuoti ir šokdinti politikus, iki šiol nejautė atsakomybės už savo veiksmais padarytą žalą.
Vadinasi, kad padėtis imtų keistis, pirmiausia per pirštus turėtų gauti specialiųjų tarnybų vadovai.
Tokia galimybė susidarė Konstituciniam teismui (KT) išaiškinus, kad žalą pareigūnai privalo atlyginti asmeniškai, o neseniai Vilniaus apygardos teismas Valstybės saugumo departamento (VSD) atleistam pareigūnui T.Jakučionui už priverstines atostogas priteisė 13,5 tūkst. eurų.
Mat VSD prisiminė jo tarnybinį pažeidimą prabėgus šešeriems metams, kai jau buvo praėjęs senaties terminas. Negana to, dar ir buvo pažeistas tuo metu galiojęs teisinis reguliavimas. Atsakomybė už tai pirmiausia tenka VSD direktoriui D.Jauniškiui.
Anksčiau tokiais atvejais būdavo sunku išieškoti žalą asmeniškai iš institucijos vadovo, nes teisme reikėdavo įrodyti, jog jis, priimdamas sprendimą, žinojo, kad elgiasi neteisėtai. Suprantama, vadovas niekada neprisipažins, kad žalą padarė sąmoningai.
KT išaiškinimas leidžia jau gerokai lanksčiau vertinti vadovų materialinę atsakomybę už neteisėtus sprendimus.
Antai teismas priteisė iš Širvintų rajono merės Ž.Pinskuvienės 22 tūkstančius eurų gydymo įstaigai, kurios vyriausiąją gydytoją ji atleido neteisėtai.
Pakeistas Valstybės tarnybos įstatymas numato, kad iš tarnautojo galima reikalauti atlyginti žalą iki 9 mėnesių vidutinio jo darbo užmokesčio, o įrodžius, jog jis neteisėtai veikė tyčia, netaikomas ir joks išieškojimo dydžio apribojimas.
Tiesa, teisinė praktika dar nėra nusistovėjusi, bet būtent VSD vadovo atvejis ir galėtų padėti ją kuriant.
Pirmiausia VSD turėjo pareikalauti, kad direktorius iš savo kišenės padengtų 13,5 tūkst. eurų žalos atlyginimą T.Jakučioniui, o jei būtų nustatyta ir daugiau už neteisėtą sprendimą atsakingų asmenų, jie privalėtų solidariai prisidėti prie savo viršininko atlyginant žalą. Tačiau VSD savo vadovui jokių pretenzijų nepareiškė.
Ar tai reiškia, kad jau nieko negalima padaryti, kai VSD net nesiteikia pateikti paaiškinimų, o žalos atlyginimą perkelia ant mokesčių mokėtojų pečių?
Įstatymai numato, kad tada privalo įsikišti viešąjį interesą ginantys prokurorai, bet jie irgi nerodo noro reikalauti asmeninės atsakomybės iš VSD vadovo.
Generalinė prokuratūra pasiteisino, kad neįmanoma visais atvejais ginti viešojo intereso ir reaguojama tik tada, kai yra konkretus kreipimasis, o VSD esą neprašė tirti savo vadovo asmeninės atsakomybės.
Žinoma, ir neprašys. Susidaro tarsi užburtas ratas, bet tik tada, kai nenorima nieko daryti.
Valstybės kontrolė sistemingai perduoda Generalinei prokuratūrai informaciją apie galimai pareigūnų padarytą žalą valstybei.
Nustatyta 12 atvejų, kai iš biudžeto teko atlyginti neteisėtai atleistiems asmenims.
Bet prokurorai viešojo intereso negina.
Kol kas tik iš vienintelio buvusio vidaus reikalų ministro R.Palaičio prokurorai siekia išieškoti 16 tūkst. eurų žalą, padarytą neteisėtai iš Valstybės tarnybos departamento direktoriaus pareigų atleidus O.Šarmavičių.
Brangiai valstybei kainuos neteisėti R.Palaičio sprendimai atleisti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos vadovą V.Gailių ir jo pavaduotoją V.Giržadą, bet dėl jų prokurorai paliko buvusį ministrą ramybėje.
Galbūt tam įtakos turėjo tai, kad pastaraisiais atvejais neapsieita be prezidentės įtakos.
Kai persekiojamas tik seniai politinės įtakos neturintis buvęs ministras, o įstatymų reikalavimų nepaisantiems dabartiniams institucijų vadovams prokurorai atlaidūs, sunku atsikratyti įspūdžio, kad taikomi dvejopi standartai.
Neseniai teismas paskelbė, kad neskaidriais ryšiais su koncernu „MG Baltic“ ir bendrove „Kauno tiltai“ įtartas Kelių direkcijos vadovo pavaduotojas D.Zabulionis buvo atleistas neteisėtai. Jam priteista 13,2 tūkst. eurų žalos atlyginimo. Anksčiau jis prisiteisė 30 tūkst. eurų.
Nuostolius padengė draudimo bendrovė, nes Kelių direkcija apsidraudė nuo materialinės atsakomybės. Bet tai atsieina 25 tūkst. eurų per metus.
Teismai pripažino, kad neteisėtai iš pareigų atleistas ir Karinių oro pajėgų vadas A.Navickas, ir Vilniaus savivaldybės įstaigos „Go Vilnius“ vadovas D.Udrys, kuriam priteista daugiau nei 17 tūkst. eurų.
Bet kol kas sunku prognozuoti, kada už vadovų ambicijas nustos mokėti visi mokesčių mokėtojai.
