Buvęs Liberalų sąjūdžio pirmininkas, Vilniaus meras Remigijus Šimašius socialiniuose tinkluose ragina savivaldos rinkimuose partijos skyriams leisti išbandyti visus receptus, kurie atvestų į pergalę.
„Liberalai turi labai didelę ir galingą idėją ir ne pačius geriausius struktūrai laikus. Tai akivaizdu, kad esant ir finansiniams ribotuvams, ir struktūriniams iššūkiams, ir, apskritai, dalies žmonių pasitikėjimo deficitui, akivaizdu, kad savivaldos rinkimai turi būti savivaldos ir vietos lygiu, o Liberalų sąjūdis turi susitelkti į Europos Parlamento rinkimus ir 2020 metų rinkimus“, – sako R. Šimašius.
Jis pats neneigia, kad savivaldos rinkimuose dalyvaus ne su partija, bet su įsteigtu visuomeniniu rinkimų komitetu.
„Visi keliai, kurie veda į klestinčius miestus ir miestelius, ir klestinčią Lietuvą, ir atsilaikymą prieš tą baudžiavinės politikos stūmimą, visi keliai yra geri. Natūralu, kad žmonės turi svarstyti, jei nesvarstys, tai jie nebus homo sapiens. <...> Jei pats nesvarstyčiau, tai nepriklausyčiau homo sapiens kategorijai. Aišku, kad variantai visi yra svarstomi“, – sako R. Šimašius.
Liberalų sąjūdžio vadovas Eugenijus Gentvilas sako, kad partija vieningai turi dalyvauti savivaldos rinkimuose, o apie R. Šimašiaus svarstymus tai daryti be partijos – žinojęs jau ankščiau, tačiau iki šiol neišgirdęs, ar po rinkimų atskilėliai kaip nors bendradarbiautų su partija.
„Mes eisim komitetu, o paskui žiūrėsime, kaip nors, ką padaryti su partija. Aš sutinku, kad galima ir po to sukonstruoti, bet gal racionaliau sutarti, ką mes darome ilgalaikėje perspektyvoje ir kurti strategiją. Kol kas aš tos strategijos nesu išgirdęs. Mano manymu, toks Remigijaus Šimašiaus apsisprendimas būtų klaida“, – sako E. Gentvilas.
Liberalams galvos skausmu gali tapti ne tik sostinės, bet ir uostamiesčio skyrius, kuris jau išsirinko kandidatą į merus. Šešių balsų skirtumas lėmė, kad juo tapo ne dabartinis meras liberalas Vytautas Grubliauskas, o parlamentaras Simonas Gentvilas. Jis V. Grubliauską vadina politiniu mokytoju, vis dėlto vardija vadovavimo miestui trūkumus.
„Klaipėda yra kaip suspausta spiralė su savo potencialu, kur reikia dažniau išmokti sakyti „taip“ viskam: ir meniškoms iniciatyvoms, ir verslo planams, ir tam reikia rimtų pokyčių savivaldybės administracijoje, puikaus bendradarbiavimo su uostu ir uosto įmonėmis“, – sako S. Gentvilas.
Nors S. Gentvilas teigia, kad išsirinkę kandidatą į merus Klaipėdos liberalai tapo stipresniais, dabartinis meras V. Grubliauskas neatmeta, kad savivaldos rinkimuose šio posto gali siekti ir be partijos, o su komitetu, kuriame gali būti ir dalis dabartinių skyriaus liberalų.
„Aš, kaip politikas, svarstau visus variantus, jų ten turbūt galima suskaičiuoti kokius penkis ar šešis. Galima suskaičiuoti ir kuris iš jų bus, tai tikrai, kaip jūs matote, aš nedarau jokių karštligiškų sprendimų. <...> Aš turbūt būčiau nieko vertas politikas, jei nesvarstyčiau visų galimybių bet kurioje situacijoje. Natūralu, svarstau visus variantus, kol esu politikoje, kol dirbu tą darbą“, – sako V. Grubliauskas.
S. Gentvilas sako, atskilusiems nuo partijos rinkimuose gali būti sunku.
„Tarp liberalų čia jokia paslaptis, kad visur buvo kalbos apie komitetus. Ir visi galvojo, tai yra planas B. Yra valdybos formalus sprendimas, kuris pasako – visose 60-yje savivaldybių Liberalų sąjūdis dalyvaus kaip partija. Tai iš esmės užkerta kelią, jeigu kelsis komitetas, tai jam bus konkurentas iš mūsų pačios partijos. Komitetas nei gaus paramos, nei pinigų iš partijos“, – sako S. Gentvilas.
Liberalų sąjūdžio vadovas E.Gentvilas teigia, kad yra ir daugiau skyrių ar jų narių, kurie ateitį mato be partijos. Utenos skyrius siekia rinkimuose dalyvauti kaip komitetas, apie tai svarsto Varėnos skyrius, taip pat dalis Pagėgių skyriaus narių.
Politologė Rima Urbonaitė sako, akivaizdu, kad partijoje krizė tęsiasi, o sprendimų, kaip iš jos išeiti ir toliau nėra.
„Liberalai, norėdami išlikti vandens paviršiuje, galvos apie visus įmanomus variantus. Nes komitetai suteikia vieną galimybę, tai truputėlį atsiriboti nuo pačios partijos ir pradėti nuo naujo lapo. Nes į tokią partiją šiandien, pavyzdžiui, ir naujų žmonių pritraukti tikrai yra sudėtinga. Bet ar jie tokiu būdu savęs neįsivarys į kampą, čia yra kitas klausimas, nes kartais taip manipuliuodamas gali nebesuvaldyti situacijos, jeigu vis dėlto yra tikslas išlaikyti partiją, kuri bus tas pats pagrindinis branduolys. Tie komitetai, beje, gali būti netgi skaldančiu veiksniu. Kitaip tariant, gali pabirti partija“, – mano R. Urbonaitė.
Pasak jos, Vilniaus ir Klaipėdos merams nusprendus į savivaldos rinkimus eiti su komitetais – gali būti blogas ženklas partijai, kuriai reikalingi lyderiai. O konfliktai partijoje tik labiau gilina krizę.
