Kulminacija: 1) 16 tūkst. piliečių parašų Seimui vadovaujantiems pranckiečiams, kad jie nedelsiant išmestų kapitoną „Užlietuvąvyrai“ iš komiteto; 2) ŽTK esančių dviejų konservatorių ir vienos liberalės ultimatumas nebegrįžti į komitetą, kol ten bus tas veikėjas.
Taip, iš šio galo žiūrint, P.Gražulis ŽTK – lyg ir pasityčiojimas iš žmogaus teisių.
Negana to, opozicija šaukia, jog statute numatyta paisyti ir į komitetus deleguojamų politikų „kompetencijos“. Bet štai retorinis klausimas: ar, pavyzdžiui, Ekonomikos, Biudžeto ir finansų arba Kultūros komitetuose susibūrę vien kompetencijos pritvinkę profesionalai? Tylite.
Taigi kaskart tai prisiminus ar reikėtų visomis jėgomis pulti kai kuriuos iš ten išvaryti?
Aišku, P.Gražulis Žmogaus teisių komitete – tarsi H.Daktaras Teisės ir teisėtvarkos komitete. Tačiau jeigu pastarasis būtų teisėtai ir demokratiškai išrinktas parlamentaru, kokiu pagrindu būtų galima reikalauti Seimo pirmininko ar kokios kitos instancijos, kad aną išmestų ar priverstų geruoju išeiti?
Štai čia ir yra tas antras galas, atsiprašau už pasakymą, kuris ir yra svarbiausias. P.Gražulis – lygiai toks pat tautos išrinktasis kaip ir kiti. Nors jo supratimas apie žmogaus teises savotiškas.
Taigi keistai atrodo V.Pranckietis, užuot tai visiems priminęs, kažką mykiantis apie tai, kad Seimo dauguma gal išmes tą P.Gražulį iš to komiteto. Kaip ir liberalė (!) V.Čmilytė-Nielsen, iš Seimo pirmininko reikalaujanti tai padaryti.
