Antradienį apklausę Viešųjų pirkimų tarnybos ir Specialijų tyrimų tarnybos atstovus, trečiadienį jie į posėdį kvietėsi dabartinę LRT vadovę Moniką Garbačiauskaitę-Budrienę, naujienų portalo lrt.lt vyriausiajį redaktorių Vladimirą Laučių ir Administravimo ir veiklos vystymo departamento vadovą Tomą Rytel. Jie parlamentarams pasakojo apie LRT veiklos pokyčius.
Naujoji LRT vadovybė džiaugėsi nuveiktais darbais, apie juos noriai pasakojo.
„Ar tai į gerą, ar į blogą?“ – susirinkusiųjų klausė komisijos pirmininkas A.Nekrošius.
„Mes jaučiamės per 5 mėnesius nuveikę nemažai darbų. Tai yra tiek turinio prasme, tiek organizacijos efektyvinimo prasme“, – atsakė LRT vadovė M.Garbačiauskaitė-Budrienė, vardindama nuveiktus darbus ir pokyčius.
Apie pokyčius organizacijoje parlamentarams papasakojo T.Rytel. „Ką mes padarėme – suformavome labai aiškius tikslus. Didelis darbas, kurį mes dabar įgyvendiname tai yra organizacinės struktūros pertvarka. Atsižvelgiant ir į patvirtintą LRT strategiją 2018-2020 metams, bei vidinius ir išorinius auditus. Planuojama iki metų pabaigos šį procesą baigti“, – pasakojo T.Rytel.
Jis taip pat pasakojo, kad vertina darbuotojų poreikius, jų atliekamas funkcijas, kurios yra reikalingos, o kurios „vertės nekuria“.
„Atnaujinti Korupcijos prevencijos programa, radome sprendimus, kaip užtikrinti anonimiškumą darbuotojų. Greitu metu planuojame darbuotojų mokymus šia tema“, – ateities planais dalijosi LRT atstovas.
Atlygis dar kelia klausimų
LRT vadovė pasakojo, kad rado ir gana keistų momentų, susijusių su darbuotojų algomis.
„Atlygio prasme labiausiai kukliai atrodo portalo redakcijos darbuotojų žurnalistų atlyginimai. Tas darbo užmokesčio klausimas ir autorinių ir įvairiausių priedų prie darbo užmokesčio etatiniams darbuotojams mes norime spręsti iš esmės. Nes esame radę, kad ir patys vadovai nežino darbuotojų atlyginimų, kiek jis turi gauti algos, jei dirba ir su radiju ir su televizija. Radome net tokių atvejų, kad atlygis yra tam tikra dalis, o honoraras dar tris kart tiek. Tada kyla klausimas, ką jis veikia darbo metu, kiek valandų per parą jis dirba“, – pasakojo M.Garbačiauskaitė-Budrienė.
„Autorinės darbuotojų sutartys yra peržiūrimos bent keleto asmenų. Vienas iš metinių tikslas yra visos atlygio sistemos peržiūra“, – pasakojo LRT atstovas T.Rytel.
Jis taip apt teigė, kad šiuo metu yra apie 20 procentų pakeltos algos naujienų portalo lrt.lt darbuotojams. „Pati portalo redakciją, planuojame iškelti į kitą pastatą“, – pasakojo T.Rytel.
Būtent šio tyrimo metu pasikeitė LRT vadovybė: pasibaigus ankstesnio LRT vadovo Audriaus Siaurusevičiaus antrajai kadencijai, generaline direktore kovo mėnesį buvo išrinkta M.Garbačiauskaitė-Budrienė.
Mažina skolas
A.Širinskienė klausė dėl nuomos sutarčių ir gautų skolų.
„Mes apie 77 procentus turto nuomojame, ir su skolomis, kurias radome, metų pradžioje turėjome 86 tūkstančius eurus skolos, šiuo metu – 20 tūkstančių eurų skolos“, – aiškino T.Rytel.
„Į skolininkus mes žiūrime lanksčiai. Turėjome ir ilgalaikių įsiskolinimų, kartais net su 5 metų trukmės įsiskolinimais“, – pasakojo jis.
„Ką mes padarėme – atnaujinome vidinę viešųjų pirkimų procedūrą. Kai pirkimo suma viršija 1000 eurų, tada reikia apklausti bent 3 tiekėjus. Nes buvo tendencija pirkti tik iš vieno, tai ta tendencija yra mažėjanti“, – pasakojo jis.
„Kitas dalykas, turi ir neigiamą aspektą, prailgėja pirkimo procedūra, kai reikia pateikti daugiau, nei kelis tiekėjus, atsiranda kažkas naujo, ilgina pačius terminus. Atsiranda anksčiau pradėti planuoti pirkimus. Įvedėme labai aiškų planavimą, kad turime planuotis, o ne daryti viską spontaniškai“, – pasakojo T.Rytel.
Pridurdamas, kad apie viešuosius pirkimus yra mokomi ir darbuotojai.
„Dar viena naujovė – abejonių keliančiuose pirkimuose, samdome išorinės ekspertą“, – teigė jis.
Siūlo pratęsti laiką
Siūloma dar dviem savaitėms, iki šių metų spalio 8 d., pratęsti Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) veiklą tiriančios komisijos darbą.
Tokį nutarimo projektą Seimo posėdžių sekretoriate įregistravo šios komisijos pirmininkas Seimo vicepirmininkas Arvydas Nekrošius.
Seimo sprendimu, Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos veiklą tirianti komisija turėjo atlikti tyrimą ir pateikti Seimui išvadą iki šių metų rugsėjo 24 d.
Laikinąją tyrimo komisiją Seime nuspręsta įkurti šių metų sausį ir pavedė jai atlikti Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) valdymo, finansinės bei ūkinės veiklos parlamentinį tyrimą.
Komisija įpareigota ištirti 12 klausimų dėl racionalaus valstybės biudžeto lėšų naudojimo, palyginimo su nacionaliniams transliuotojams taikoma europine praktika, LRT veiklos atskaitingumo, viešumo garantijos, viešųjų pirkimų ir kt.
