Nuotrauka

Iš Rusijos pabėgęs milijardierius apie tai, kas laukia šios šalies ekonomikos: ateina sunkūs laikai

Į Lietuvą žengiančios finansinių paslaugų bendrovės „Freedom Holding“ įkūrėjas ir vadovas Timūras Turlovas įsitikinęs, jog karui pasibaigus Rusijos ekonomikos laukia sunkūs laikai. „Pasibaigus karui daugelio karių, darbininkų, dirbančių karo pramonėje, tiesiog nebereikės, jie taps nebereikalingi ekonomikai. Ir kuo ilgiau šis karas truks, tuo sąskaita Rusijai bus didesnė“, – mano Rusijos pilietybės atsisakęs kazachų milijardierius, kurio turtas, „Forbes“ vertinimu, siekia 2,9 mlrd. JAV dolerių. Kazachstane įsikūrusios bendrovės „Freedom Holding“ vadovas atskleidė, jog dar iki šių metų pabaigos jie ketina atidaryti biurą Vilniuje. Iki šiol daugiausia verslo veiklos jie vykdė Kazachstane, tuo metu Europoje teikia prekybos akcijų biržoje ir kitas finansines paslaugas. Iš viso „Freedom Finance Europe“, kuri yra „Freedom Holding Corp.“ dukterinė įmonė, jau veikia 10 ES šalių. Bendrovės klientai turi tiesioginę prieigą prie 15 pasaulinių akcijų biržų, įskaitant NYSE, „Nasdaq“, LSE, „Euronext“ ir kitas.  „Tikiuosi, kad mums pagaliau pavyks gauti banko licenciją Europoje ir taip pradėti kelią į ekosistemą. Šiuo metu esame vieni perspektyviausių skaitmeninių bankų Kazachstane, antri po „Kaspi Bank“. Teikiame draudimo, prekybos renginių, lėktuvų bilietais paslaugas, turime internetinę maisto parduotuvę ir kt. Tikiu, kad daug ką galime nuveikti ir Europos šalyse“, – vardijo T.Turlovas. Iš viso bendrovė darbuojasi keliolikoje pasaulio šalių, yra listinguojami Niujorko akcijų biržoje. Būtent čia, Niujorke,  lrytas.lt  turėjo galimybę pasikalbėti su verslininku T.Turlovu.

NEPRALEISK
Daugiau
 Po Irano atakos – ekspertų perspėjimai: „blogio ašies“ valstybės mokysis iš savo klaidų.

Po Irano atakos – ekspertų perspėjimai: „blogio ašies“ valstybės mokysis iš savo klaidų

Naktį iš šeštadienio į sekmadienį Iranas pradėjo precendento neturinčią oro ataką nukreiptą į Izraelio teritoriją. Smūgį sudarė kelias valandas Izraelio oro erdvės link skridę „Shahed“ tipo bepiločiai orlaiviai ir vėliau paleistos raketos. Nepaisant atakos masto ir naudojamų Rusijos taktikų, Izraelis ir jo sąjungininkės sugebėjo atsilaikyti prieš šį antpuolį ir sunaikinti beveik visus dronus ir raketas, tačiau apžvalgininkai perspėja – atakos metu įgyta metodika dalinsis Vakarams priešiškos valstybės. Iranas į Izraelio teritoriją paleido 170 bepiločių orlaivių, 30 sparnuotųjų raketų ir 120 balistinių raketų, rašo JAV įsikūręs Karo studijų institutas (ISW). Iš jų savo taikinį pasiekė tik kelios raketos, kurios pataikė į Nevatimo karinę oro bazę. Šį išpuolį Iranas surengė atsakydamas į dar mėnesio pradžioje įvykusį įtariamą Izraelio smūgį Irano konsulatui Damaske, kurio metu žuvo du Islamo Revoliucinės Gvardijos (IRGC) generolai. Teheranas šį smūgi grindė gynybos principu, kritikavo Izraelio režimą ir tikino, kad „Izraelio režimui padarius dar vieną klaidą“ Irano atsakas bus dar griežtesnis. Savo ruožtu po išpuolio Izraelio vadovybė atsargiai vertino savo tolimesnius veiksmus. Sekmadienį Izraelio karo kabinetas susirinko planuotam posėdžiui. Vienas iš jo narių Benny Gantzas prieš susitikimą rėžė, kad Izraelis „išsireikalaus iš Irano kainos mums tinkamu būdu ir laiku“, tačiau po kelias valandas trukusio susitarimo Izraelis nenusprendė dėl tikslaus šalies žingsnio, rašo CNN. Irano kariuomenės vadovybės vertinimu, plataus masto antpuolis prieš Izraelį buvo sėkmingas. Generalinio štabo viršininkas generolas Mohammadas Bagheri teigė, kad Iranas pataikė į Izraelio žvalgybos centrą netoli Sirijos sienos ir oro pajėgų bazę, jos nebegali funkcionuoti. Tačiau anot D. Hagario, atakos metu padaryta „minimali žala“ Nevatimo oro bazei, o Izraelio gynybos pajėgos paskelbė vaizdo įrašą, kaip po smūgio jame nusileidžia naikintuvas. Anot Lietuvos kariuomenės atsargos majoro ir karybos eksperto Dariaus Antanaičio, Teheranas ataką įvykdė naudojant rusų taktiką, kurią Kremlius naudoja siekdamas veikti Ukrainos oro gynybos sistemas, o Irano karinės vadovybės pasisakymai neatitinka realybės. „Iranas naudojo rusų taktiką, kurią jie naudoja Ukrainoje ir tikėjosi, kad jiems pavyks lygiai taip pat, kaip pavyksta Rusijai. Tačiau atsakas nebuvo ukrainietiškas, tai buvo NATO oro gynybos klasikinis atsakas. Nežiūrint į tai, kad iraniečiai sako, kad viskas pavyko taip, kaip jie planavo, tačiau ne – tu nešaudai vien tam, kad perimtų tavo raketas, tu šaudai tam, kad sunaikinti taikinį“, – portalui  lrytas.lt  aiškino D. Antanaitis. Rusų taktika

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.