Zitai nebūtų šovę į galvą taip prasisukti – kitų pastangomis, už fondų ir programų pinigus tapti mecenate ir dar tuo girtis.
Zita kartu su kitais naisiškiais rašė projektus, juos įgyvendino, mokė gitaromis groti jaunimą, o valstiečių vedlys pirmas pasitikdavo ekskursijas ir rodydavo, kaip gražiai gyvena kaimo žmonės. Niekas nedrįsdavo suabejoti, kad tai pasiekta ne tiktai jo dėka.
Ir į Naisių kultūros namų atidarymą sugužėję garbūs svečiai žavėjosi, kaip gražiai mecenatas varvantį stogą ir perpučiamus langus suremontavo.
R.Karbauskis šypsojosi ir nesigyrė, kad rūmai iš tiesų priklauso jo Agrokoncernui, kuris tik panaudos sutartimi leido naudotis bendruomenei.
Ji projektą parašė ir gavo per 78 tūkst. eurų iš europinių aruodų rūmams atnaujinti.
Parašė kitą projektą – pritraukė beveik 3 tūkst. eurų kompiuterinei įrangai.
Už trečią projektą gavo dar per 4 tūkst. eurų kėdėms, sekcijai, konferencijų stalui ir seifui.
Kam seifas? O kur dar saugosi mecenato ir kitų rėmėjų aukas? Kai teisėjai surengė sambūrį Naisiuose, 100 eurų paramos atseikėjo.
Tokia mada Naisiuose – būti rėmėju garbingiau nei už paslaugas susimokėti.
Mecenato vardas, matyt, dar ilgokai Naisiuose skambės, nes pinigų iš fondų turėtų ir toliau byrėti. Kad tik į tą seifą tilptų.
Pavyzdžiui, Užgavėnėms jau paprašyta kone 5 tūkst. eurų, už kuriuos žadama pirkti keptuvių.
Kai vienas projekto vertintojų suabejojo, kam tiek daug brangių keptuvių Naisiams prireikė, jam buvo atsakyta, kad paprastos pigios ant laužo ten netinka.
Gal galėtų jų mecenatas nupirkti? Galbūt, bet už fondų lėšas.