Referendumą dėl lito sugrąžinimo siūlantis surengti europarlamentaras R.Paksas kalbėdamas su „Lietuvos rytu“ sakė dar neapsisprendęs, ar sieks vėl tapti partijos vadovu, bet tokios galimybės neatmetė ir žėrė kritiką dabartinei jos vadovybei.
Dėl lyderystės „tvarkiečių“ gretose šiuo metu vyksta įnirtingos grumtynės.
Jose aktyviai dalyvauja ir partiją įkūrusio europarlamentaro šalininkai, vėl siekiantys jam sugrąžinti lyderio postą.
Ar suspės į rinkimus?
R.Paksas nusiteikęs dalyvauti ir pavasarį vyksiančiuose prezidento rinkimuose. Apkaltos būdu iš šalies vadovo posto pašalintas politikas nepraranda vilties, kad Seimas jam atkurs šią teisę.
Nors dabartinis „tvarkiečių“ lyderis R.Žemaitaitis tokia galimybe abejoja, valdantieji šį klausimą ketvirtadienį vėl grąžino į Seimo darbotvarkę.
R.Paksui palankioms Konstitucijos pataisoms po svarstymo pritarė 63 Seimo nariai, prieš buvo 21, o 16 parlamentarų susilaikė.
Tačiau norint pakeisti Konstituciją siūlomoms jos pataisoms turi pritarti ne mažiau kaip 94 parlamentarai. Jie turi balsuoti dukart, o tarp balsavimų būtina trijų mėnesių pertrauka.
Ankstesni bandymai pakeisti pagrindinį šalies įstatymą ir atverti R.Paksui kelią į rinkimus nebuvo sėkmingi.
Kviečiamas gelbėti partiją
R.Paksas iš partijos vadovų pasitraukė netrukus po 2016 metų Seimo rinkimų.
Europarlamentaras naujuoju „tvarkiečių“ vedliu tada pasiūlė rinkti R.Žemaitaitį, bet neatmestina, kad rugsėjo pabaigoje vyksiančiame kongrese turėtą postą bandys susigrąžinti.
Išgirdęs „Lietuvos ryto“ klausimą, ar dalyvaus partijos pirmininko rinkimuose, R.Paksas ilgai kvatojosi, po to atsakė: „Sprendžiu, galvoju, matyt, apsispręsiu iki rugsėjo 29-osios. Kol kas dar nesu apsisprendęs.“
– O nuo ko priklausys vienoks ar kitoks jūsų apsisprendimas? – paklausėme R.Pakso.
– Yra argumentų ir už, ir prieš. Stabdo tai, kad nuo to, kai prieš dvejus metus atsistatydinau iš partijos vadovų, niekas nepasikeitė – nepakeista Konstitucija, neįgyvendintas Europos žmogaus teisių teismo sprendimas ir neatkurtas teisingumas.
Aš vis dar neturiu teisės dalyvauti rinkimuose, todėl negaliu dalyvauti politiniame procese.
Man ilgą laiką teko partijai vadovauti nuo galinių vežėčių.
Vis dėlto, norint vadovauti partijai, reikia savo rankose turėti ir tam tikras galias – ar premjero, ar Seimo pirmininko postą.
Tik taip gali daryti įtaką valstybėje vykstantiems procesams ir tiems patiems partijos nariams, kurie – atsiprašau, kad taip sakau, – kartais pabyra kaip žydo bitės.
Kita vertus, manęs netenkina ir dabartinė situacija partijoje. Ji visomis prasmėmis daug blogesnė, nei buvo, kai aš ją perdaviau.
Partija faktiškai yra suskaldyta. Aš matau, kad ji tuoj sėkmingai tėkšis į asfaltą.
Jeigu nebus pokyčių, partija po savivaldos rinkimų gali išnykti. Galėčiau išsakyti ir daugiau motyvų, kurie mane verčia galvoti apie dalyvavimą šiuose rinkimuose.
Aš apie tai mąstau. Taip pat žinau, kad šešiasdešimt ar daugiau partijos tarybos narių man yra pareiškę palaikymą ir prašo dalyvauti pirmininko rinkimuose ir, kaip jie pasakė, gelbėti partiją. Bet lazda visada turi du galus, todėl neskubu – gal apsispręsiu paskutinę minutę.
– O kaip dėl jūsų dalyvavimo prezidento rinkimuose?
Antai R.Žemaitaitis abejoja, ar bus toks Seimas, kuris išdrįs pakeisti Konstituciją, jums užkertančią kelią siekti aukščiausio posto.
– Negali žinoti, kas gali nutikti. Taip, laiko iki rinkimų liko nedaug, bet procesas vyksta.
– Jūsų šalininkai kalba siūlysią partijai iškelti jūsų kandidatūrą būsimuose prezidento rinkimuose. Kaip tai vertinate?
– Ar partija kels mano kandidatūrą į prezidentus, ar ne, aš bet kokiu atveju pats išsikelsiu.
Nes man vis dėlto atrodo, kad mūsų valstybė pernelyg ilgai ignoruoja tarptautinių institucijų sprendimus.
Manau, kad atsiras 10, 20 ar 50 tūkstančių žmonių, kurie iškels mano kandidatūrą į prezidentus, ir jeigu jų valia balsuoti už norimą kandidatą nebus patenkinta, tokie rinkimai gali būti laikomi neteisėtais.
Aš labiau negu kiti iš arti matau ir girdžiu, kaip Europos Sąjungos ministrų taryboje vertinama ši situacija, todėl manau, kad Lietuva jau neturi kur dingti – ratas mažėja.
Jei vis dėlto keliasdešimt tūkstančių Lietuvos piliečių išreikš norą balsuoti už mane ir tas noras, nepaisant pasirašytų įvairių konvencijų ir sprendimų, kurie įsakmiai nurodo man sugrąžinti teisę dalyvauti rinkimuose, nebus įgyvendintas, manau, šitie rinkimai nebus teisėti.
Tai, kas buvo prieš ketverius ar penkerius metus, skiriasi nuo dabartinės situacijos – pasekmės gali būti visai kitos.
Tačiau gali būti, kad viskas pasikeis.
Atrodo, Seimas imasi spręsti šią problemą ir gal ji bus išspręsta labai greitai.
Žinau, kad ir Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komitetas nurodė Konstituciniam teismui persvarstyti savo sprendimą, nes būtent ten buvo padaryta klaida. Galbūt jis artimiausiomis dienomis savo sprendimą pakeis?
Nežinau, kas gali įvykti, tačiau kol esu gyvas, sieksiu, kad teisingumas būtų atkurtas.
– Kaip vertinate R.Žemaitaičio galimybes išsaugoti partijos vadovo postą?
– Nežinau. Aš ne kartą viešai sakiau, taip pat ir laišku kreipiausi į partijos kolegas, kad dabartinis pirmininkas turi pakeisti savo poziciją ir suvienyti partiją. Jei jis to nepadaro, turi trauktis. Esu tai pasakęs.
Ar partija mane išgirdo? Nežinau, galbūt. R.Žemaitaitis, atrodo, neišgirdo – jis sieks būti perrinktas. O savo sprendimą aš pasakysiu prieš kongresą.
– Jūs pats R.Žemaitaitį siūlėte į pirmininkus. Kas pasikeitė?
– Tada aš neįžvelgiau kai kurių niuansų, visų jo charakterio subtilybių. Jis gabus, energingas ir iškalbingas žmogus, bet skaldo komandą – renkasi tiktai savus, netoleruoja kitų nuomonių.
Tai toli neveda.
Matau daug nepadarytų darbų, bet tai yra tik mano nuomonė. Manau, kad turiu nemažai vadovavimo ir buvimo politikoje patirties, tačiau kongresas – ne vien R.Paksas. Bet jei situacija nepasikeis, partija ištirps, ir man dėl to labai gaila. Norėčiau padaryti viską, kad tai neįvyktų.
– Kalbama, kad prie valdančiosios koalicijos R.Žemaitaitis prisišliejo tikėdamasis sau palankių balsų kongrese. Ar ši sąjunga su valdančiaisiais jam ir partijai padės, ar pakenks?
– Žengtas teisingas žingsnis. Tai buvo viena mano iniciatyvų. Frakcija ilgą laiką tam priešinosi, ir man teko nemažai prisidėti, kad tai įvyktų.
Tik matau, kad šis procesas dar nebaigtas. Kol kas yra susitarimas tik tarp frakcijų.
Tai nėra geras dalykas Lietuvos politiniame gyvenime – jeigu valstiečiams nekyla ranka pasirašyti susitarimo tarp partijų, šiam frakcijų susitarimui turėtų bent jau pritarti „tvarkiečių“ taryba. Nes partinėje struktūroje negali būti dviejų institucijų.
Ragino sugrįžti į realybę
Išgirdęs R.Pakso teiginius, kad jis esą stūmė „tvarkiečius“ į valstiečių pusę, o Seimo frakcija tam priešgyniavo, R.Žemaitaitis buvusį partijos lyderį apkaltino praradus atmintį.
„Jeigu R.Paksui grįžtų atmintis ar jis pasiskaitytų tai, ką kalbėjo prieš metus, nebūtų sunku įsitikinti, kad jis buvo už partijų koaliciją.
Bet tada Ramūnas Karbauskis juk aiškiai pasakė, kad su teisėsaugos įtarimų sulaukusia partija ir teisiamais jos vadovais jis nenori turėti nieko bendra.
Gal R.Paksas pamiršo, kad būtent jis vaikšto į teismus, o įtarimai partijai buvo pareikšti, kai jai vadovavo R.Paksas.
Niekas mums neliepė remti valdančiųjų, taip nutarė pati frakcija“, – partijos įkūrėjui atkirto R.Žemaitaitis.
Be to, „tvarkiečių“ vedlys neigė, kad su valstiečiais yra pasiektas susitarimas dėl R.Pakso teisių atkūrimo, ir toliau skeptiškai vertino jo galimybes dalyvauti prezidento rinkimuose.
R.Žemaitaitis itin kritiškai vertino ir R.Pakso kalbas, kad jis kels savo kandidatūrą nepaisydamas to, koks bus Seimo sprendimas: „Jis gali sakyti bet ką, tačiau yra Konstitucija.
Gyvename teisinėje, o ne bananų respublikoje – norėti gali daug ko, bet kaip gali siekti prezidento posto, jeigu suvoki, kad įstatymai to neleidžia?“
R.Žemaitaitis tikino nežinąs, ar R.Paksas taikosi į partijos pirmininkus.
Tačiau Seimo narys mano, kad link to europarlamentarą gali stumti kai kurie dabartine padėtimi partijoje nepatenkinti asmenys, tokie kaip Petras Gražulis.
„Prie R.Pakso jie galėjo elgtis ir daryti, ką nori. Tai, matyt, tų laikų kai kas jau ilgisi“, – svarstė „tvarkiečių“ lyderis.
