Surinkęs 20 proc. rinkėjų balsų jis pateko į antrąjį rinkimų turą. Pirmauja konservatorių atstovė, bet nėra jokių garantijų, kad ne M.Bastys vėl įžengs į Seimą.
Likęs trečias valstiečių atstovas žemės ūkio ministras G.Surplys nedelsdamas paragino savo rėmėjus balsuoti už konservatorę I.Haase, nors ši partija – pagrindinis valdančiųjų konkurentas ir jiems visiškai nenaudinga, kad opozicijos gretos pagausėtų vienu parlamentaru. Matyt, M.Basčio grįžimas laikomas baisesne blogybe už konservatorius.
Premjeras S.Skvernelis irgi prisipažino, kad M.Basčio sėkmė jį nustebino, o Seimo pirmininkas V.Pranckietis, paraginęs rinkėjus nesiųsti į parlamentą M.Basčio, šia proga netgi viešai nusišnekėjo: pareiškė, kad nežino, kaip jam reikėtų priimti tokio parlamentaro priesaiką, nes jaustųsi nepatogiai.
Gal V.Pranckietis pernelyg įsijautė į savo, kaip vieno valstybės vadovų, vaidmenį, nes pamiršo, kad ne Seimo, o KT pirmininkas prisaikdina parlamentarus. Jeigu V.Pranckiečiui bus nepakeliamai sunku matyti, kaip prisiekia M.Bastys, jis galės išeiti iš salės. Juk Konstitucija čia nenumato Seimo pirmininkui jokio vaidmens.
Į šią klaidą verta atkreipti dėmesį, nes ji savotiškai signalizuoja, kodėl rinkėjai neretai eina priešingu keliu, nei juos ragina politikai. Gerėdamiesi savimi, apsvaigę nuo savo galios jie tarsi nemato, kaip gyvena žmonės, kas jiems iš tikrųjų rūpi.
Juk KT sprendimas pripažinti pažeidus Konstituciją pasirėmus Valstybės saugumo departamento informacija apie esą nuslėptus jo ryšius su buvusiu KGB darbuotoju P.Vojeika gerokai kvepia politika.
Seimas M.Basčiui apkaltą inicijavo ir dėl neskaidrių jo ryšių su Rusijos atominės energetikos korporacijos „Rosatom“ atstovu laikomu J.Kostinu, rusų valstybinio televizijos kanalo RTR, kurio transliacijos uždraustos Lietuvoje, žurnalistu E.Mackevičiumi, buvusiu Kauno mafijos autoritetu vadinamu S.Dubininku, neteisėta veikla įtariamu verslininku V.Pachomovu.
Šių ryšių KT nė nevertino, nes su jais siejami faktai ankstesni nei 2016 metų M.Basčio priesaika pradedant naują parlamentaro kadenciją.
Tai, kad balsuojant dėl apkaltos neužteko Seimo narių balsų, lėmė ne vien vidinės rietenos parlamente ar politiniai interesai. Dalies parlamentarų, matyt, neįtikino ir KT argumentai.
Kad ir kaip būtų, neįvykusi apkalta leido M.Basčiui atsisakyti mandato pačiam, o tai sudarė jam galimybę dalyvauti naujo Seimo nario rinkimuose ir pasirodyti visai sėkmingai.
Vadinasi, nemaža dalis Zanavykų apygardos rinkėjų labiau patikėjo M.Basčiu, aiškinančiu, kad prieš jį surengtas sąmokslas, o ne jo oponentais Seime ar Konstituciniu teismu.
Žinoma, jei M.Bastys sugrįžtų į parlamentą, dirbti jam greičiausiai būtų sunkiau, jo darbas liktų labiau simbolinis, bet, šiaip ar kitaip, jo mandatas vis dėlto būtų teisėtas.
Nėra jokia naujiena, kad didelė dalis žmonių nepasitiki partijomis, Seimu.
Vis dėlto rinkimų Zanavykų apygardoje rezultatai – rimtas perspėjimas vadinamajam politiniam elitui apie šalį skaldančią ne vieną takoskyrą.
Gali būti, kad dalis rinkėjų nusprendė balsuoti už M.Bastį paskatinti tiesiog protesto prieš Seimą ir apskritai valdžią jausmo.
Jų nesustabdė ir tai, kad politiką šiurkščiai pažeidus Konstituciją pripažino iš autoritetingų teisės specialistų sudarytas KT.
Vadinasi, nepakankamai tikima ir šio teismo sprendimais. Ko gero, dėl to nereikėtų kaltinti visuomenės. Regis, ir pačiam KT verta susimąstyti, kodėl ne visi jo sprendimai atrodo įtikinami.
Prie KT autoriteto silpninimo prisidėjo ir kai kurie politikai, nekart kritikavę jiems nepatikusius šio teismo sprendimus. Bet būta ir tokių aiškinimo atvejų, pavyzdžiui, kad Konstitucija neleidžia mažinti teisėjų algų. Tai atrodė kaip savo kastos interesų gynimas.
Abejotinas buvo ir KT sprendimas iš prezidento posto pašalintam R.Paksui uždrausti iki gyvos galvos eiti bet kokias priesaikos reikalaujančias pareigas.
Europos žmogaus teisių teismas (EŽTT) pripažino, kad tai neproporcinga bausmė, bet KT niekada nepersvarsto savo sprendimų – neva tokį draudimą numato Konstitucija.
Todėl jau ne vienus metus mėginama pagrindinį šalies įstatymą keisti. Naujausias bandymas – vakar parlamentarai po pateikimo pritarė Konstitucijos pataisai, kuri leistų R.Paksui kandidatuoti ir į Seimo narius, ir į prezidento postą.
Vis dėlto daug metų trunkantys ginčai, kaip įvykdyti EŽTT sprendimą, ar KT išaiškinimas, kad dviguba pilietybė – reta išimtis, nors ją turi tūkstančiai pokario išeivių, sudarė žmonėms įspūdį, kad teismas Konstituciją minko kaip tešlą pagal savo ar įtakingų politikų norus.
Rinkimai Zanavykų apygardoje parodė, kad sostinė gyvena ir jaučia vienaip, o paprasti piliečiai – kitaip.
Toks Lietuvos susiskaldymas, nepasitikėjimas šalies politine ir teisine sistema turėtų kelti didesnį nerimą nei M.Basčio sėkmė.
