Popiežių pasitiks ir Korbiko madona iš Sibiro

Popiežius Pranciškus šeštadienį malda pagerbs tremtinius Vilniaus arkikatedroje, šalia lietuvių kapinėse Sibire stovėjusios Švenčiausios Mergelės Marijos statulos. Ar šios relikvijos, vadinamos Korbiko madona, kopiją Šventasis Tėvas pasiims į Vatikaną?

Lietuvių kapinėse Sibire stovėjusią skulptūrą išdrožė tremtinys J.Maldutis.<br>K.Stoškaus nuotr.
Lietuvių kapinėse Sibire stovėjusią skulptūrą išdrožė tremtinys J.Maldutis.<br>K.Stoškaus nuotr.
R.Racėnas: „Žmonės prie šios statulos meldėsi: iš pradžių – tremtiniai lietuviai, vėliau – vietiniai rusai.“
R.Racėnas: „Žmonės prie šios statulos meldėsi: iš pradžių – tremtiniai lietuviai, vėliau – vietiniai rusai.“
 Vilniaus tremtinių bendrijos nariai R.Račėnas, Česlovas Mižutavičius ir Krasnojarsko lietuvių bendruomenės pirmininkas Antanas Rasiulis.<br> R.Danisevičiaus nuotr.
 Vilniaus tremtinių bendrijos nariai R.Račėnas, Česlovas Mižutavičius ir Krasnojarsko lietuvių bendruomenės pirmininkas Antanas Rasiulis.<br> R.Danisevičiaus nuotr.
 1955 metais Marijos statulą išdrožęs Jonas Maldutis dar spėjo ją išvysti 2011 metais  Vilniuje<br> R.Danisevičiaus nuotr.
 1955 metais Marijos statulą išdrožęs Jonas Maldutis dar spėjo ją išvysti 2011 metais  Vilniuje<br> R.Danisevičiaus nuotr.
 Lietuvių kapinėse Sibire stovinčią Marijos statulą rusai  pavadino Korbiko madona.<br> R.Danisevičiaus nuotr.
 Lietuvių kapinėse Sibire stovinčią Marijos statulą rusai  pavadino Korbiko madona.<br> R.Danisevičiaus nuotr.
 Lietuvių kapinėse Sibire stovinčią Marijos statulą rusai  pavadino Korbiko madona.<br> R.Danisevičiaus nuotr.
 Lietuvių kapinėse Sibire stovinčią Marijos statulą rusai  pavadino Korbiko madona.<br> R.Danisevičiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (6)

Lrytas.lt

Sep 22, 2018, 6:55 AM, atnaujinta Sep 22, 2018, 7:01 AM

Vilniaus politinių kalinių ir tremtinių bendrija jau prieš dvi savaites nuvežė į Šventojo Sosto nunciatūrą mažą Korbiko madonos kopiją prašydama perduoti popiežiui kaip dovaną.

„Pirma, ką pamatys popiežius, bus ši skulptūra vestibiulyje“, – pažadėjo nuncijus Pedro Lopezas Quintana.

Taigi Korbiko madona Pranciškų tarsi lydės per visą jo vizitą Baltijos šalyse.

Mat Šventasis Tėvas, apsistojęs nunciatūroje Vilniuje, čia nakvos ne tiktai lankydamas Lietuvą, bet ir Latviją bei Estiją.

Žmogaus ūgio statulą 1955 metais iš pušies išskaptavo politinis kalinys, o vėliau tremtinys Jonas Maldutis.

Sibire, Krasnojarsko krašte, lietuvių kapinėse apleistoje Korbiko gyvenvietėje, stovėjusią Marijos statulą tremtiniai pargabeno į Lietuvą prieš aštuonerius metus.

Čia ji buvo restauruota, o šiemet Sausio 13-ąją arkivyskupas Gintaras Grušas ją pašventino Vilniaus arkikatedroje, Tremtinių koplyčioje.

– Kodėl iš Sibiro į Lietuvą jūs parvežėte būtent šią statulą? – „Lietuvos rytas“ paklausė Rimvydo Racėno, kurio pastangomis Korbiko madona atsidūrė Vilniuje.

– Todėl, kad kitų panašių statulų lietuviškose tremtinių kapinėse daugiau nėra. Ši statula nėra antkapis. Žmonės prie jos meldėsi: iš pradžių – tremtiniai lietuviai, vėliau – vietiniai rusai.

– Kaip kilo sumanymas ją pargabenti?

– Pagailo. Skulptūra buvo tiek sunykusi, kad jau artimiausiu metu būtų nuvirtusi ir patvoryje supuvusi.

Ištremti lietuviai daug metų bandė Marijos statulą išgelbėti. Kuo išmanė, tuo tepė – kas cementu, kas dažais. Susidarė toks luobas, kokių 5 centimetrų storumo. Tokią ją ir parvežėme – vos gyvą.

Dabar Korbiko gyvenvietės nebėra, o kapinės išliko. 2010 m. tenykščiai gyventojai rusai mane tikino, kad tose kapinėse dar laidoja savo artimuosius. Jie irgi meldėsi prie Marijos skulptūros.

Todėl iš pradžių pasirūpinome nuvežti į Sibirą šios skulptūros ąžuolinę kopiją, o tik tada išsivežėme senąją.

– Ar buvo sudėtinga relikviją restauruoti?

– Statulą atidaviau Lietuvos nacionaliniam muziejui, ten ketverius metus su ja vargo. Mano manymu, restauratoriams pavyko.

– Ar skulptūrą tremtyje išdrožęs J.Maldutis matė ją parvežtą į Lietuvą?

– Jis savo kūrinį matė parodoje Nacionaliniame muziejuje 2011 metais. Tada atrodė santūrus ir jokių emocijų nereiškė.

– Kaip susiklostė J.Maldučio likimas? Ar jis yra išdrožęs daugiau skulptūrų?

– Jis kilęs iš Linkuvos apylinkių. Ten būdamas gimnazistas iliustravo pogrindinį laikraštėlį „Nepavergtos mintys“, už tai buvo nuteistas 10 metų lagerio ir 8 metams jam buvo atimtos pilietinės teisės.

Po tremties Sibire J.Maldutis iš pradžių sugrįžo į Karaliaučiaus kraštą, nes ten išsikeitė savo butą, kurį buvo gavęs Krasnojarske. Vėliau jam pavyko tą butą susikeisti su sovietų kariškiu į būstą Ukmergėje. Ir tik tada jis grįžo į Lietuvą.

Tėvynėje jis jokia drožyba nebeužsiėmė, gyveno su žmonele, turėjo dukterį, du anūkus. Bet duktė mirė, tai J.Maldutį labai sukrėtė, netrukus užgeso ir jis.

Vizito programa

Šeštadienis, rugsėjo 22 d.

11 val. 30 min. Oficiali popiežiaus Pranciškaus pasitikimo ceremonija Vilniaus oro uoste.

12 val. 10 min. Prezidentės D.Grybauskaitės susitikimas su popiežiumi Prezidentūroje.

12 val. 40 min. Popiežius susitiks su valstybės vadovais ir Lietuvos visuomenės atstovais S.Daukanto aikštėje.

16 val. 30 min. Popiežius lankysis Gailestingumo Motinos (Aušros Vartų) šventovėje.

17 val. 30 min. Popiežius susitiks su jaunimu Katedros aikštėje.

18 val. 40 min. Popiežius lankysis Vilniaus arkikatedroje bazilikoje.

Sekmadienis, rugsėjo 23 d.

10 val. Popiežius aukos šventąsias Mišias Kauno Santakos parke.

12 val. Malda „Viešpaties Angelas“ Kauno Santakos parke.

15 val. Kauno arkikatedroje bazilikoje popiežius susitiks su kunigais, vienuoliais, pašvęstaisiais ir seminaristais.

17 val. 15 min. Tyli popiežiaus malda prie paminklo Vilniaus geto aukoms atminti Genocido aukų aikštėje (Rūdninkų skvere), Vilniuje.

17 val. 30 min. Popiežius lankysis Okupacijų ir laisvės kovų muziejuje. Buvusiame KGB vidaus kalėjime jis sustos pasimelsti prie kelių kalinių kamerų, vėliau atvyks prie paminklo sovietinės okupacijos aukoms.

Pirmadienį ir antradienį, rugsėjo 24 ir 25 d., popiežius iš Vilniaus vyks į Latviją ir Estiją.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.