Šioje salėje D.Grybauskaitė popiežiui įteikė ir dovaną – Lietuvos Laisvės varpą – mūsų nepriklausomybės simbolį ir kūrinio „Gloria Lietuvai“ įrašą. Varpas, sukurtas pagal tą, kurį 1919 m. Amerikos lietuvių Seimas Čikagoje nusprendė padovanoti Lietuvai. Jis buvo nuliedintas 1920 m. už suaukotas lėšas.
Popiežius šalies vadovei įteikė Jėzaus Kristaus ikoną – mozaiką.
Dvišaliame Lietuvos vadovės ir Šventojo Sosto vadovo susitikime, kuris truks dešimt minučių, bus kalbama apie pasauliui ir Lietuvos žmonėms tenkančius iššūkius, geopolitinę padėtį, vertybių svarbą politikoje, būtinybę atsigręžti į žmogų, mažinti socialinę atskirtį, prisidėti sprendžiant Europos ir globalias problemas.
Prieš šį susitikimą į Prezidentūros Baltojoje salėje pontifikas taip pat pasirašė svečių knygoje.
Pasakė kalbą Daukanto aikštėje
Prezidentė pasveikino popiežių itališkai.
„Sveikinu Jus šalies, išlikusios dėl pasiaukojimo ir vilties, vardu, – kalbėjo D.Grybauskaitė. – Dėkoju, kad esate su mumis, kad pasaulio žemėlapyje matote mažesniuosius. Jūsų atvykimą priimame kaip labai lauktą dovaną mūsų valstybės atkūrimo šimtmečiui."
Lietuvos prezidentė padėkojo, kad popiežius pirmiausia mato mažesniuosius. Anot jos, popiežiaus vizitas yra ir dovana Lietuvos šimtmečio proga, tačiau teigė žinanti, kad jam žmonės yra svarbiau nei jubiliejai.
„Bet ši, mums brangi sukaktis, neatsiejama nuo Šventojo Sosto, visada rėmusio Lietuvos laisvės idėją. Kai iki mūsų Nepriklausomybės Akto buvo likę daugiau nei metai, popiežius Benediktas XV paskelbė Lietuvos dieną ir pakvietė pasaulio katalikus rinkti jai aukas.
Vatikanas vienas pirmųjų pripažino mūsų nepriklausomybę ir tam paskatino kitas valstybes. O vėliau, okupacijos metais, išsaugojo nepriklausomos Lietuvos ambasadą – kaip viltingą laisvė pažadą ir jis išsipildė“, – sakė prezidentė D.Grybauskaitė.
Kurį laiką itališkai popiežių pasveikinusios, o vėliau lietuviškai kalbėjusios šalies vadovės kalba popiežiui nebuvo verčiama, tik vėliau prie jo prisėdo vertėjas. Po prezidentės į žmones itališkai kreipėsi ir pats pontifikas.
Priminė skaudžią istoriją
„Gerbiamoji prezidente, tai, kad šią piligrimystę po Baltijos šalis pradedu Lietuvoje, kuri, kaip mėgdavo sakyti šventasis Jonas Paulius II, yra “tyli karštos meilės tikėjimo laisvei liudytoja”, mane be galo džiugina ir teikia vilties”, – sako kalbą pradėjo popiežius Pranciškus.
„Kreipdamasis į Jus, noriu pasveikinti visus Lietuvos žmones, kurie šiandien man atveria savo namų ir savo tėvynės duris. Visiems Jums reiškiu savo meilę ir nuoširdžią padėką“, – S.Daukanto aikštėje kalbėjo jis.
„Šis šimtmetis Jums buvo paženklintas daugybe išbandymų ir kančių: kalinimų, trėmimų, net kankinystės. Nepriklausomybės šimtmečio minėjimas – tai proga stabtelti ir prisiminti visas šias patirtis, atgaivinti ryšį su tuo, kas ugdė Jūsų valstybę, rasti sprendimų šiandienos iššūkiams ir žvelgti š ateitį dialogo ir vienybės su visais čia gyvenančiais dvasioje, stengiantis, kad nė vienas jų nesijaustų atstumtas“, – kalbėjo popiežius.
Popiežius didelį dėmesį skyrė įvairovei, ragino plačiau atverti duris.
„Nežinome, kas bus rytoj, tačiau žinome, kad kiekviena karta privalo puoselėti ją subrandinusi „sielą“, padėjusią kiekvieną akistatą su skausmu ar neteisybe paversti galimybe. Tik taip šaknys, padėjusios subrandinti vaisius, kuriais mėgaujamės šiandien, išliks gyvybingos ir sveikos. O ši tauta iš tiesų turi tvirtą „sielą“, kuri jai padėjo nepalūžti ir nuolat kurti! Štai jūsų himno eilutė: „Iš praeities tavo sūnūs te stiprybę semia“, kad drąsiai žvelgti dabarčiai į akis“, – kalbėjo jis.
„Per visą savo istoriją Lietuva sugebėjo priglausti, suburti ir priimti įvairiausių tautybių ir religijų žmones.
Šiose žemėse visi rado savo namus – totoriai, lenkai, rusai, baltarusiai, ukrainiečiai, armėnai ir vokiečiai, katalikai, stačiatikiai, protestantai, sentikiai, musulmonai ir žydai – visi taikiai gyveno drauge, kol įsigalėjo totalitarinės ideologijos, kurios sėdamos smurtą ir nepasitikėjimą pakirto gebėjimą priimti kitą ir nesureikšminti skirtumų.
Semdamiesi stiprybės iš praeities iš naujo atrandate tas šaknis ir atgaivinate tai, kuo esate išskirtiniai ir saviti, tai, kas padėjo jūsų valstybei augti ir nepalūžti – toleranciją, svetingumą, pagarbą ir solidarumą.
Žvelgdami į šių dienų pasaulį, kai girdėti daugiau balsų, kurie pasinaudodami nesaugumu ar kylančiai konfliktais sėja susiskaldymą ar susipriešinimą, ar kurie tvirtina, kad saugumą užtikrinsime ar kultūrą apsaugosime tik bandydami atsikratyti kitais, juos sutrypti ar išguiti, jūs, lietuviai turite tarti savo žodį – priimti skirtumus, megzdami dialogą, būdami atviri ir supratingi, galite tapti tiltu tarp rytų ir vakarų Europoje.
Tai brandžios istorijos vaisius, kurį jūsų tauta gali pasiūlyti pasaulio bendruomenei.
Jūs savo kailiu patyrėte bandymus primesti vieną modelį visiems, pagal kurį visi buvo sulyginti, siekiant įteikti, kad mažumos privilegijos yra svarbesnės nei kitų orumas ar bendras gėris.
Visiems šiandienos konfliktams bus rasti ilgalaikiai sprendimai, jei jie bus grindžiami dėmesiu asmeniui, ypač labiausiai pažeidžiamiems ir suvokimu, kad esame kviečiami praplėsti žvilgsnį“, – teigė pontifikas.
Jis prisiminė ir ilgą Lietuvos istoriją, gyrė norą „priglausti, suburti ir priimti įvairiausių tautybių ir religijų žmonės“.
„Gerbiamoji prezidente, galite būti tikra, kad Katalikų bažnyčia, kaip ir iki šiol, negailės pastangų ir visokeriopai prisidės, kad ši šalis galėtų išpildyti savo pašaukimą – tapti bendrystės ir vilties tiltu“, – savo kalbą baigė popiežius.
Laukė Lietuvos tikintieji
Pakeliui iš oro uosto pontifikas iš automobilio sveikino jį pasitinkančius žmones.
Po maždaug pusvalandį truksiančio pokalbio su D. Grybauskaite Šventasis Tėvas išėjo į Daukanto aikštę, čia vyko susitikimas su valdžios, visuomenės atstovais, diplomatais.
Popiežių prezidentė kartu su Lietuvos katalikų bažnyčios vadovais, maldininkais, pasitiko prie lėktuvo Vilniaus oro uoste.
Vėliau šeštadienį popiežius Vilniuje melsis Aušros Vartuose, su jaunimu bendraus Katedros aikštėje.
Sekmadienį Šventasis Tėvas aukos Šv. Mišias Kauno Santakos parke, o popiet grįš į Vilnių ir apsilankys prie paminklo Vilniaus geto aukoms atminti bei pagerbs sovietų aukas Okupacijų ir laisvės kovų muziejuje.
Tai antrasis Šventojo Tėvo vizitas per atkurtos mūsų valstybės istoriją. Šalies vadovės teigimu, tai ypatinga žinia ir dovana šimtmetį mininčiai Lietuvai bei išskirtinis Šventojo Sosto draugystės ir palaikymo ženklas. Pasaulyje yra tik nedaugelis šalių, kuriose popiežius lankosi antrą kartą per tokį trumpą laikotarpį.
Vėliau Prezidentė ir popiežius Pranciškus kreipsis į Lietuvos visuomenę S. Daukanto aikštėje. Būtent ši Šventojo Tėvo kalba bus pagrindinė ir pirmoji žinia Lietuvos valstybei bei jos žmonėms.
Pasiruošimo darbai S.Daukanto aikštėje vyko nuo šeštadienio ryto. Žmonės, norintis pamatyti pontifiką taip pat užsiėmė vietas. Ir net lietus, merkiantys sostinę, to neužkliudė.
Susitikime taip pat dalyvaus šalies vadovai, dvasininkai, signatarai, diplomatai, tradicinių religinių ir tautinių bendruomenių, savivaldos atstovai, ateitininkai, skautai, šauliai, jaunimo, neįgaliųjų, labdaros ir verslo organizacijų, medikų, švietimo, mokslo, kultūros, sporto ir kitų susivienijimų nariai.
