Taip LRT RADIJUI sako politologas Lauras Bielinis. Anot LRT RADIJO kalbintų ekspertų, artėjantys rinkimai keblumų kelia ir kitoms politinėms jėgoms bei kandidatams. Pavyzdžiui, Gitanui Nausėdai būtina apsispręsti, ar jis galiausiai eis išvien su konservatoriais.
Pranešti apsisprendimą pasirinko simboliškas vietas?
Rugsėjį trys kandidatai paskelbė, kad jie dalyvaus prezidento rinkimuose: Vygaudas Ušackas Kaune prie Vyčio paminklo, Gitanas Nausėda Vilniuje prie Gyvybės mokslų centro, o Arvydas Juozaitis – Biržų pilyje.
Mykolo Romerio universiteto dėstytoja, politologė Rima Urbonaitė abejoja, ar patys kandidatai žino, kodėl pranešti apie savo kandidatavimą pasirinko būtent tokias vietas. Anot jos, būtų galima daryti prielaidą, kad kandidatai iš karto nori siųsti tam tikrą žinutę.
Politologė tvirtina – vis dėlto rinkėjams labiausiai rūpi, ką kandidatai mano apie užsienio politiką, kokios pozicijos laikosi vidaus klausimais.
„Kol kas dalis tų kandidatų yra labiau forma be didesnio turinio. Net nesu garantuota, ar tas turinys atsiras“, – daro išvadą R. Urbonaitė.
Jai antrina ir politologas L. Bielinis. Jo aiškinimu, pranešti apie apsisprendimą pasirinktos vietos turėtų kažką simbolizuoti, būti tapatinamos su kandidatu, tačiau taip nėra: „Turime suprasti – laiko be galo daug.
Mes nežinome, kaip pasikeis kandidatų pozicijos [...] Mes išvis net nežinome, kaip susidėlios pats kandidatų sąrašas, nes kol kas yra tik pirmieji. Galima nuspėti, kad didžiąja dalimi jie atstovauja centro dešinei.“
Kitokios nuomonės laikosi „Lietuvos ryto“ apžvalgininkas Vytautas Bruveris. Jo aiškinimu, visi kandidatai pasirinko jiems svarbias ir jų poziciją atspindinčias vietas: „V. Ušackas ypač stengiasi pabrėžti, kad jis yra Lietuvos princas ant balto žirgo, „raitelis šaunus“ [...], bet svarbiausia – jis atjoja išvyti visų negerovių ir išgelbėti Lietuvą.
Tai dar vienas naujas gelbėtojas. Man atrodo, ta Vyčio simbolika jau dabar atsispindi visoje jo rinkimų kampanijoje.“
V. Bruveris pabrėžia – čia kalbama ne apie idėjinį turinį, o apie patį įvaizdį. Apžvalgininko teigimu, toks įvaizdžio kūrimas būdingas ir kitiems kandidatams.
Pasak V. Bruverio, A. Juozaitis kalba apie strateginę Latvijos ir Lietuvos partnerystę, apie tautiškumą ir savo kandidatavimui pranešti pasirinko visai netoli Latvijos esančią Biržų pilį.
G. Nausėda savo ruožtu pasirinko Gyvybės mokslų institutą: „Jis demonstruoja būtent šiuolaikiško, modernaus, visus sutaikančio mokslininko, kandidato ir Lietuvos gelbėtojo įvaizdį. Reziumuojant, visos tos trys vietos gana aiškiai rodo ir signalizuoja jau esamus kandidatų įvaizdžius.“
Galvosūkis G. Nausėdai: reikalingi konservatorių balsai, bet nenori susisieti su partija
Politologų pastebėjimu, nors iki rinkimų dar liko daug laiko, į keblią situaciją yra patekusi ne viena partija. Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD), anot V. Bruverio, nebegali laukti, kol G. Nausėda apsispręs dėl savo santykių su partija. Dėl šios priežasties, tvirtina apžvalgininkas, ir pats G. Nausėda atsiduria sudėtingoje padėtyje.
„Jis nori būti tuo, kas politologijoje vadinama „catch all“ kandidatu [kandidatu, kuris orientuojasi ne į vienos partijos, o platesnį elektoratą – LRT.lt], kurį remia visi, kurį vienodai myli visi – ir kairė, ir dešinė, ir nusivylusios namų šeimininkės, ir didžiųjų miestų jaunimas.
Jis turi gerus šansus tuo būti. Žodžiu, jis nori būti naująja Grybauskaite. Bet akivaizdu, kad grynai grybauskaitišku būti jam nepavyks“, – sako V. Bruveris.
Jis daro išvadą, kad G. Nausėda labiau linkęs į centro dešinę, todėl jam itin reikalingi konservatorių elektorato balsai. Tačiau, atkreipia dėmesį V. Bruveris, jeigu G. Nausėda oficialiai taptų konservatorių kandidatu, jis save susaistytų su partija ir suteiktų galimybę konkurentams jį sukritikuoti.
TS-LKD pirmininkas Gabrielius Landsbergis neseniai kreipėsi į V. Ušacką, G. Nausėdą ir Seimo TS-LKD frakcijos narę Ingridą Šimonytę, kviesdamas juos dalyvauti partijos rinkimuose. Kandidatai į kvietimus kol kas neatsakė.
R. Urbonaitė atkreipia dėmesį – jeigu G. Nausėda apsispręs dalyvauti rinkimuose, jis bus susietas su partija. Be to, balsavimai rodo, kad patys partijos nariai vis dėlto labiau palaikytų I. Šimonytę: „Juk G. Nausėda puikiai supranta – jeigu jis dabar eina į šiuos vidinius rinkimus, bambagysle susisaisto ir faktiškai tampa grynuoju kandidatu, o ne tuo pseudo remiamu.
Bet jeigu eina I. Šimonytė, G. Nausėda ir V. Ušackas, sutikite, I. Šimonytės šansai didžiausi. Bet ką tada daryti G. Nausėdai? Pradėti rinkimų kampaniją pralaimėjimu? Tai užduoda labai nekokį toną.“
S. Skverneliui paskelbus apie kandidatūrą gali kilti vyriausybinė krizė
Keblioje padėtyje yra atsidūrusi ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS). Nors partija dar nėra paskelbusi kandidato, dauguma neabejoja, kad juo gali tapti ministras pirmininkas Saulius Skvernelis. Tačiau tokiu atveju kiltų klausimas – jeigu premjeras paskelbia apie savo kandidatūrą, kas jį pakeis dabartinėse pareigose.
R. Urbonaitės teigimu, „valstiečiai“ taip pat prognozuoja sėkmingus 2020 m. Seimo rinkimus: „Vadinasi, jiems reikia tokio kandidato, kuris nesugadintų gero valdžios įvaizdžio. Tai nėra taip paprasta.“
L. Bielinis atkreipia dėmesį, kad S. Skvernelis atstovauja valdančiajai daugumai, o būtent ji kontroliuoja viešąją nuomonę, kuria remiantis „valstiečiai“ yra lyderiai. Todėl tai iš dalies S. Skverneliui gali turėti naudos.
Tačiau politologas pabrėžia – per septynis mėnesius, kurie liko iki rinkimų, S. Skvernelis gali būti labai stipriai kritikuojamas dėl negebėjimo susitvarkyti su dabar vyraujančiomis problemomis.
„Pavyzdžiui, miškų kirtimas iš tikrųjų yra ne tik konkreti aplinkos ministro problema. Tai ir paties S. Skvernelio, kaip premjero ir kaip galimo kandidato, problema, nes tokiu būdu ekstrapoliuojama, kad jis nesugeba suvaldyti situacijos ir pridaroma tokių bėdų“, – sako L. Bielinis.
Jis daro išvadą – buvimas ministru pirmininku, S. Skverneliui nusprendus kandidatuoti, gali ir padėti, ir pakenkti. L. Bielinio nuomone, bene didžiausias minusas vis dėlto yra tai, kad S. Skverneliui pasitraukus iš premjero pareigų, gali kilti krizė.
„Paprasčiausiai kils vyriausybinė krizė [...] Visi supranta, bet valdžioje esantys nutyli – kai tik S. Skvernelis oficialiai pasiskelbs kandidatu, jis turės išeiti iš vyriausybės. Premjero išėjimas iš vyriausybės uždengs rinkimus, uždengs patį S. Skvernelį, sukels daug aistrų ir iškels į paviršių daug visokių problemų.
Kas tada įvyks ir su „valstiečių“ partija, ir su S. Skverneliu? Ar iš tikrųjų reikia eiti S. Skverneliui, ar dar kam nors? [...] Manau, jie dar turėtų galvoti“, – sako L. Bielinis.
Dėl kitų kandidatų patekimo į antrą turą abejoja
Be minėtų kandidatų apie savo kandidatūrą jau yra paskelbusi Seimo nariai Aušra Maldeikienė, Naglis Puteikis ir Valentinas Mazuronis. Savo kandidatu Lietuvos liberalų sąjunga paskelbė Petrą Auštrevičių. Vis dėlto pašnekovai abejoja, ar šie kandidatai galėtų atsidurti antrajame prezidento rinkimų ture.
„Dėl antro turo gerokai abejoju. Tiesą sakant, kai pasakėte V. Mazuronio pavardę, prisiminiau, kad buvo oficialus pristatymas su tam tikromis tezėmis. Mes jį pamiršome ir viešoje erdvėje jo tarsi nebeliko. Jis tiesiog padarė tą žingsnį ir turbūt ir pats pamiršo“, – tvirtina R. Urbonaitė.
