VDU ir LEU jungtuvės kelerius metus kėlė didžiulių aistrų, jos nerimsta aukštosioms mokykloms susijungus. Padus kutena sostinės Žvėryno mikrorajone, ant Neries kranto, vos porą minučių pėsčiomis iki Seimo stūksantys LEU pastatai – centriniai rūmai, atnaujinta biblioteka ir penki bendrabučiai.
Ne universitetų pertvarka, o nekilnojamojo turto projektu viešojoje erdvėje vadinamas susijungimas kursto ir mokslo institutų darbuotojų aistras. Lietuvių kalbos, Istorijos ir Kultūros tyrimų institutus ketinama perkelti į LEU biblioteką, kur anksčiau buvo biblioteka.
Dar vienas variantas – iš įvairių Vilniaus vietų į LEU patalpas Žvėryne, Studentų gatvėje, sukelti Vilniaus kolegijos fakultetus.
Patalpas – ant prekystalio
Kaip sakė Vyriausybės kancleris Algirdas Stončaitis, dėl LEU numatyti trys variantai, dėl kurių turės nuspręsti Vyriausybė.
Vienas iš siūlymų – teritoriją Žvėryne su visais pastatais (centriniai rūmai, bendrabučiai, sporto salė, laboratorijos, biblioteka) paleisti į nekilnojamojo turto rinką įjungiant privatizavimo mechanizmą.
„Viskas galėtų būti parduota ir gautos lėšos būtų panaudojamos pirmiausia universitetų jungimo procesui, mokslui finansuoti“, – sakė A.Stončaitis.
Kancleris kol kas negalėjo pasakyti, kiek galėtų kainuoti šis valstybės turtas, valdytas LEU.
„Kol nėra sprendimo, neatliktas turto vertinimas. Tai kainuoja“, – sakė A.Stončaitis.
Sukeltų institutus
Realesnis, anot A.Stončaičio, kitas LEU pastatų panaudojimo planas.
„Vieną iš pastatų – kelių aukštų biblioteką, kuri yra visiškai renovuota pagal šiandieninius reikalavimus, panaudodami galėtų pasigerinti sąlygas institutai, kaip antai Lietuvių kalbos, Istorijos, Kultūros. Jie galėtų ten susikelti ir gyvuoti nebe tokiose apgailėtinose patalpose, kokiose šiandien yra.
Tai būtų racionalu. Dabar tie institutai įsikūrę atskirose, visiškai jų veiklai nepritaikytose patalpose. Jose aibė bendrųjų erdvių, kurios nepanaudojamos, o kabinetų, kurių rekia dirbti, nėra“, – kalbėjo kancleris.
Prieštarauja Vyriausybės planui
Tiesa, su kancleriu nesutinka išvardytų mokslo institutų bendruomenės. Jų vadovai, kaip sakė Lietuvių kalbos instituto direktorė Albina Auksoriūtė, buvo nuvykę į LEU biblioteką, ją apžiūrėjo ir surašė raštus ir Vyriausybei, ir Švietimo ir mokslo ministerijai.
„LEU patalpos, infrastruktūra visiškai nepritaikyta mokslo tiriamajai veiklai“, – kategorišką nuomonę persakė A.Butnoriūtė.
Ji pabrėžė, kad ten kaip tik viskas pritaikyta bibliotekai, nėra kabinetų, kurių reikia mokslininkams. Be to, pastate nebaigtas remontas.
Anot A.Butnoriūtės, reikėtų daug investicijų, kad jis, kuriame anksčiau buvo valgykla, būtų pritaikytas mokslo veiklai.
Ar instituto patalpos tokios prastos, kaip kad apibūdino kancleris? „Mes daug metų ten dirbame ir galėtume dirbti toliau. Žinoma, remonto reikėtų“, – sakė A.Butnoriūtė.
Rankų ir sąnarių nesukios
Vyriausybės kancleris jau yra susipažinęs su socialiniuose tinkluose pasirodžiusia kritiška nuomone, kad tai ne mokslo įstaigų pertvarka, o nekilnojamo turto projektas.
„Man keistokai atrodo tokių rimtų žmonių tokio rimto klausimo susiejimas – mokslo reformos ir nekilnojamojo turto projekto. Galiu kategoriškai paneigti, pasakyti, kad nieko bendra neturi šie veikslai. Tiesiog sutapo laikas.
Niekas rankų ir sąnarių nesukios. Jei tikrai nemato galimybės perkelti savo veiklos į Žvėryną, į šiuolaikiškiausius, europinius standartus atitinkančias patalpas, gink dieve, įmanomas variantas likti savo patalpose. Bet supraskite teisingai.
Vyriausybė laikysis koncepcijos peržiūrėti valstybinį nekilnojamąjį turtą, ir jei bus perteklinio turto, nebus skiriamas biudžetinis išlaikymas. Tad turės pasirinkti įstaigos, ar tas lėšas skirti nereikalingoms patalpoms išlaikyti, ar veiklai ir darbuotojams“, – kalbėjo A.Stončaitis.
Kaip sakė kancleris, institutų pastatai greičiausia taip pat būtų parduodami, jei valstybei jų neprireiktų kitoms reikmėms.
Perkels Vilniaus kolegiją
Dar vienas siūlymas – į LEU centrinius rūmus iš įvairių Vilniaus vietų sukelti Vilniaus kolegijos fakultetus.
„Ir taip racionaliai panaudoti mokslui pritaikytas patalpas. Atsilaisvinę pastatai būtų parduodami, privatizuojami, o gauti pinigai panaudoti studentų bendrabučiams renovuoti, aukštųjų mokyklų jungimuisi finansuoti.
LEU bendrabučiai kelia klausimų. Vienas iš penkių bendrabučių yra beveik visas privatizuotas, kitas – iš dalies.
Sunku pasakyti, kaip per trisdešimt metų tie procesai vyko, bet galėtume Vilniaus kolegijos studentus apgyvendinti vienoje vietoje“, – planą perpasakojo kancleris.
Jis sakė, kad už centrinių rūmų įsikūrusias laboratorijas, kitus pastatus būtų siūloma prduoti.
„Tai neracionalūs pastatai, neturime pasiūlymų juos pritaikyti mokslo reikmėms. Ten būtų galima suformuoti sklypus, valstybė juos parduotų, pinigėliai būtų skirti aukštajam mokslui“, – sakė A.Stončaitis.
Dėl LEU pastatų Švitrigailos ir Ševčenkos gatvėse, kur iki šiol buvo įsikūrę Lituanistikos ir Istorijos fakultetai bei yra bendrabučiai, penkerius metus lieka VDU reikmėms.
„Turėsime apsispręsti dėl jų ateityje, taip pat turėsime apsispręsti dėl polonistikos studijų galimo palikimo Vilniuje. Bet kol kas kas penkerių metų pereinamajam laikotarpiui jie paliekami VDU“, – sakė A.Stončaitis.
