Mečys Laurinkus. Bręsta įvykiai, kuriuos bijome net įvardyti: karnavalas prieš katastrofą

Kuri grėsmių Europos Sąjungai yra didesnė – Rusijos ar „Brexit“? Mano manymu, Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš ES sukels Bendrijai daug daugiau problemų (ir pirmiausia – ne ekonominių), nei jų galėtų kilti dėl Rusijos siekių, planų, veiksmų.

Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Sep 24, 2018, 6:51 AM

Su Rusija gal ir tikėtinas, garantuotai ne dabar, koks nors fizinis, lokalinis karinis susidūrimas, bet tokio pobūdžio grėsmė jau įveikiama kolektyviniu pasipriešinimu, nacionaliniu susitelkimu, todėl nėra jokių šansų, kad pasikartotų praėjusio šimtmečio istorija.

Visiškai aišku – karo tarp branduolinių valstybių nebus. Neįsižiebs ir didesnio masto karai. Būtent karai, ne konfliktai. Akivaizdus pavyzdys – karšti įvykiai Sirijoje. Nepaisant dvejų metų intensyvios informacinės kanonados apie karinius iššūkius ir atitinkamus atsakus, konkreti tragedija su rusų žvalgybiniu lėktuvu IL-20 sudėjo beveik visus taškus ant i.

Rytą paleidusi grėsmingą pareiškimą Izraelio atžvilgiu po pietų išties pavojingą incidentą Rusija įžemino V.Putino fraze, jog tai buvo „virtinės tragiškų atsitiktinių aplinkybių“ pasekmė.

Objektyviai kitokios reakcijos ir negalėjo būti. Rusija pradės karą su Izraeliu, nors ir ne NATO nare? O kas po to? Įsivelti į atvirą mūšį su JAV? Ką jau kalbėti apie kurią nors NATO valstybę. Nepaisant propagandinės isterijos, kai net aršūs V.Putino kritikai reikalavo kruvino atsako Izraeliui, konkretaus pavojaus atveju Kremliaus sprendimas buvo kitoks.

Tai reiškia, jog ribinėse situacijose netgi blogiukų valstybių elgesys dažniausiai būna racionalus ir pasvertas savo galimybių. Šiaurės Korėja vis dėlto neperžengė raudonosios linijos.

Atidžiau žvelgiant į karus Sirijoje taip pat matyti juose dalyvaujančių valstybių pastangos, nors ir ne tokios, kokių norėtųsi, pereiti į diplomatinį susikirtusių interesų sprendimo kelią. Jei pavyks, visame pasaulyje nusileis vis dar aukštai kylanti grėsmių kreivė.

Noras žeminti kalbėjimo karinių grėsmių tema toną jaučiamas ne tik karštuosiuose taškuose. Dar vienas pavyzdys – jau greta mūsų valstybės. Po ilgo pokalbio Sočyje su V.Putinu Suomijos prezidentas S.Niisto pareiškė neįžvelgiąs Rusijos grėsmės nei savo valstybei, nei Baltijos šalims. Galima Suomijos vadovą pavadinti naiviu, tačiau galvojantys supras, kodėl taip buvo pasakyta.

Kad ir kaip susiklostytų ES ir Rusijos santykiai ateityje, nemanau, jog juos tektų aiškintis kraujo balose.

Kur kas pavojingesnės ES yra jos vidinės grėsmės. Viena ryškiausių – „Brexit“. Šio proceso pavojus nėra ekonominis. Daug yra ne ES narių, su kuriomis be didelių problemų bendraujama. Grėsmė ir ne Europos saugumo galios galimas mažėjimas. Jungtinė Karalystė yra ir liks aktyvi NATO narė.

Brexit“ grėsmė – psichologinė. Užkratas, kuris pamažu bręsta kitų ES narių valstybių pasąmonėje ir nežinia, kada viešai pasireikš. O kas slypi pasąmonėje? Europos istorija, kuri, deja, ne tik nebuvo vieninga, bet dar sukėlė milžiniškus religinius, politinius, ekonominius ir pasaulinius karus.

Visi žinome kilnų Europos bendrijos ir ES tikslą įveikti blogą tradiciją.

Iki „Brexit“ atrodė, kad viskas klostosi gerai. O dabar daug pesimistinių abejonių lenda į galvą. Jų neužgoši pigiu propagandiniu optimizmu ar nuorodomis į „kosminį“ blogį – Rusiją, kuri ir „suorganizavo“ „Brexit“ rezultatus.

Tikrovė paprastesnė: vėl lenda į paviršių egoizmas, individualizmas, pranašumo ir išskirtinumo prieš kitus jausmas. Žinoma, pastarasis, tiesa, nebe toks, kokį britai demonstravo kadaise Indijoje, transformavosi, bet nepradingo.

Kas gi iš tikrųjų yra imigracijos problema? Ne per seniausiai Europa be jokio sąžinės graužimo engė už save mažesnius visose keturiose pasaulio pusėse. Prasidėjus procesui „atgal“, jau daug kam tai nebepatinka. Kita vertus, reikalinga pigi darbo jėga. Plyšta galva, nežinant, ką daryti. Šizofrenija. Ką atskleidžia „Brexit“? Neįveikiamą egoizmą ir prigimtinį negebėjimą susitarti.

Pasidėkime ant stalo punktus, dėl kurių Jungtinė Karalystė galėjo būti nepatenkinta buvimu ES. Nėra nė vieno, dėl kurio nebūtų buvę galima rasti sutarimo. Nesurado. Atvirai sakant, nelabai to ir norėjo. Prigimtis stipresnė.

Prezidentė D.Grybauskaitė mini du iššūkius ES: imigraciją ir sklandų Jungtinės Karalystės pasitraukimą.

Gal ir įmanoma sklandžiai išsiskirti, bet Briuselis ir Londonas kalba tik apie turto dalybas, taigi visiškai nesunku atspėti, kuo tai baigsis – panieka ir nepasitikėjimu.

Ateinantį pavasarį už Lamanšo bus kita valstybė, su kuria visoms likusios ES valstybėms teks spręsti daugybę ekonominių, socialinių, teisinių, netgi buitinių problemų. Imigrantai iš ES reikalaus savo valstybių paramos, gynimo, tad neatmestina, jog prireiks griežtų diplomatinių pareiškimų.

Nė viena galima konfliktine tema kol kas nėra aiškios Londono pozicijos. Dar blogiau – likus pusmečiui iki lemtingo momento viena įtakingiausių pasaulio valstybių neturi ką pasakyti nei dėl derybų, nei dėl savo ateities. Jos vadovai atrodo sutrikę ir jau net gėda klausytis, ką jie kalba.

Dienos bėga, o nuojauta sako, jog bręsta įvykiai, kuriuos bijome net įvardyti. Verčiau pasirenkame juodojo humoro temas. Nenoriu detalizuoti. Karnavalas prieš katastrofą.

Prisiminiau F.Fellini filmą „Orkestras“. Tas geležinis statybinio krano kamuolys, iš išorės daužantis išsiderinusių orkestrantų patalpą, ir yra „Brexit“.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.