Kur popiežius, ten pasaulio centras
Negalių turintiems žmonėms skirtame specialiame sektoriuje žmonių nebuvo gausu, nors visi, turintys negalią, galėjo užsisakyti kvietimus internetu sau ir lydinčiam asmeniui. Organizatoriai pasistengė, kad sektorius būtų įrengtas patogioje vietoje, visiems parūpintos sulankstomos kėdės. Viename iš sektorių visą renginį dirbo gestų kalbos vertėja. Džiugu, kad visos popiežiaus vizitą nušviečiančios „LRT Kultūros“ laidos buvo verčiamos į gestų kalbą.
Katedros aikštėje laukiantys popiežiaus buvo nusiteikę pakiliai. Užkalbinta judėjimo negalią turinti Danguolė sako, kad labai laukė šio vizito ir užsiregistravo iš karto, kai prasidėjo registracija internetu. Danguolė prisimena prieš 25-erius metus buvusį popiežiaus Jono Pauliaus II vizitą Lietuvoje, kuriame ji irgi dalyvavo. Paklausta, ko tikisi iš susitikimo, atsakė: „Man labai labai gera čia būti, tiesiog esu laiminga.“
Edmundas ir Marius prisistato esantys iš vyrų maldos grupės ir filosofiškai svarsto apie popiežiaus atvykimą. Edmundui imponuoja popiežiaus kvietimas išeiti iš patogumo, asmeninis tokio išėjimo pavyzdys, gyvumas, džiaugsmo ir gyvenimo Šventojoje Dvasioje pavyzdys. „Popiežius Pranciškus spinduliuoja besąlygišką džiaugsmą. Taip pat manau, kad jis atlieka daug nematomos tarnystės, reikalingos visam pasauliui – jis yra taikos nešėjas, bet to, ką daro, nereklamuoja“, – sako Edmundas.
Marius prisimena šviesaus atminimo brolį pranciškoną Vilių Orvidą, sakiusį, kad popiežius yra kaip tėvas. „Grįždamas mintimis, prisimenu šiuos brolio Viliaus žodžius „kaip tėvas“ – tai labai paprastas, aiškus santykis, – sako Marius. – Šventasis Tėvas Pranciškus iš karto patraukė visų širdis, savo buvimu labai aiškiai pasakė, ką reiškia būti krikščionimi pasaulyje. Patekus į Romą, Vatikaną, gali sugluminti juose esantis turtas, o štai atsiranda žmogus, sakantis, kad Bažnyčia yra paprasta“. Marius žavisi, kad popiežius prašo melstis už jį ir skleidžia džiaugsmą. „Toks jausmas, kad ten, kur popiežius, ten ir Žemės centras, tad ir mes dabar esame Žemės centre“, – tvirtina pašnekovas. Matydamas Katedros aikštėje gausiai susirinkusį ir entuziastingai popiežių pasitikusį jaunimą, šiais žodžiais negalėjai abejoti.
Ragino nepasiduoti sunkumams
Katedros aikštėje pasirodęs popiežius papamobiliu suko ratus, nuoširdžiai džiaugdamasis jo laukiančiu jaunimu.
Susitikimo programa buvo labai turininga, gausi giesmių, maldų, liudijimų. Donoro laukiantis ir reguliariai dializes atliekantis Jonas pasakojo prieš 11 metų su žmona tuokęsis bažnyčioje daugiau iš tradicijos. Tik susirgęs sunkia liga suprato, ką iš tikrųjų reiškia bažnyčioje ištartos priesaikos žodžiai, kaip svarbu lydėti artimą kelionėje per negandas ir pačiam būti lydimam. Jonas pasakojo apie tikėjimą, viltį, gyvenant su Dievu. „Viskas nutinka ne be Dievo valios, tik reikia bandyti atpažinti tuos Dievo pasireiškimus ir pasitikėti Jo veikimu, – liudijo Jonas. – Labai drąsiai galiu pasakyti, kad dabar gyvenu geriausiai nei bet kada anksčiau. Tai nereiškia, kad man ar mums nebūna sunku, kad kartais nenusvyra rankos ir nepasidaro savęs gaila, bet pasitikiu Dievu ir jo numatytu planu man. Tikiuosi geriausio, bet priimu bet kokį scenarijų, jo numatytą man. Dievas ir šeima yra mano uola, ramstis ir viltis.“
Išklausęs sunkios ligos užklupto Jono ir skausmingų patirčių kupiną vaikystę išgyvenusios Monikos liudijimų, popiežius Pranciškus juos palaimino ir drąsino visus, kurie išgyvena sunkumus. „Jūs, kaip ir ši arkikatedra, esate patyrę situacijų, kurios jus visiškai sužlugdė, išgyvenę gaisrų, po kurių atrodė, kad nepajėgsite pakilti. Ši šventovė ne kartą buvo praryta liepsnų, sugriauta, ir vis dėlto visada atsirasdavo žmonių, kurie ryždavosi ją atstatyti iš naujo, kurie nepasiduodavo sunkumams, nenuleisdavo rankų“, – kalbėjo popiežius Pranciškus.
Svarbu matyti tuos, kuriems reikia pagalbos
Popiežius jaunus žmones ragino nebūti individualistais, besirūpinančiais tik savo įvaizdžiu ir vien savo gerove. „Negražus gyvenimas stovint priešais veidrodį. Bet gražus gyvenimas su kitais – šeimoje, su draugais, kovojant kartu su tauta“, – sakė popiežius, pabrėždamas, kaip svarbu matyti, kad šalia mūsų yra žmonių, kuriems negera, dar blogiau negu mums.
„Monika, tu pasakojai apie savo darbą su neįgaliais vaikais. Matydami kitų trapumą, esame grąžinami į tikrovę ir tai neleidžia mums gyventi vien tik laižantis savo žaizdas. Kiek jaunų žmonių palieka savo šalį nerasdami tinkamų galimybių. Kiek yra depresijos, alkoholio ir narkotikų aukų! Kiek garbaus amžiaus vienišų žmonių, neturinčių su kuo pasidalyti, kas išgyventa, ir bijančių, kad grįš praėję laikai. Jūs galite atsiliepti į šiuos iššūkius tiesiog būdami šalia, susitikdami su kitais. Jėzus kviečia mus išeiti iš savęs, rizikuoti susitikti veidas į veidą su kitais“, – susirinkusiems kalbėjo popiežius Pranciškus.
