Šią iniciatyvą remia daugiausia valdantieji „valstiečiai“, socialdarbiečiai, „tvarkiečiai“. Jai pritaria ir keli Lenkų rinkimų adekcijos nariai.
Seimas po balsavimo pritarė tyrimo komisijos sudarymui, už balsavo 67, prieš 28, susilaikė 3 parlamentarai.
Naują tyrimą inicijavo valdančiųjų Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis. Jo teigimu, praėjusią sesiją atliktas Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) tyrimas iš esmės dėl tų pačių dalykų parodė, kad tyrimą reikia tęsti.
Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis pavardes parlamentarų, kurie bus komisijos sudėtyje. Rimas Andrikis, Valius Ąžuolas, Dainius Gaižauskas, Eugenijus Gentvilas, Jonas Jarutis, Michal Mackevič, Kęstutis Mažeika, Aušrinė Norkienė, Virgilijus Poderys, Artūras Skardžius, Irena Šiaulienė ir Agnė Širinskienė.
Pagal pateiktą planą, laikinojoje komisijoje dirbs 5 valstiečių atstovai, 2 konservatoriai, po vieną liberalą, „socdemdarbietį“, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos atstovą.
Po 5 minučių pertraukos, išvardinti parlamentarai pirmininke išsirinko valstietę A.Širinskienę. Tam Seimas pritarė, už pasisakė 60, prieš 9 parlamentarai.
Mindaugas Puidokas, ragindamas palaikyti komisijos idėją, sakė, kad nesutinka su opozicijos noru netirti nesenos praeities veiksmus. „Tą reikia tirti svarbiausia, norint išvengti ateityje tokių veiksmų. Tų politikų, kurie prisidėjo prie korupcinių veikų, neturi likti Seime“, – sakė M.Puidokas.
Prieš pasisakydamas Mykolas Majauskas teigė, kad šia komisija parodomas nepasitikėjimas valstybės institucijomis, kurios užtikrina šalies saugumą. „Seimas imasi jų veiklos ir atsakomybės. Jei yra tokia iniciatyva, tai noriu klausti, ar jūs dar jomis pasitikite“, – Seimo salėje klausė jis.
Jis taip pat teigė, kad vienintelį motyvą šiai komisijai pradėti mato kerštą ir neapykantą.
J.Džiugelis pabrėžė, kad tyrimo komisijos išvados turi būti parengiamos prieš pat kitų metų prezidento rinkimus. Ir tai gali tapti paprasčiausiu politiniu įrankiu, o gal net ir ginklu.
Pagal nutarimo projektą, specialiai sudaryta parlamentarų komisija turėtų aiškintis suinteresuotų asmenų ar jų grupių galbūt neteisėtą įtaką, poveikį rinkimų eigai, koalicijų formavimui, parlamentinių frakcijų, atskirų politikų darbui, partijų ir visuomeninių judėjimų veiklai bei finansavimui, teisėkūros procesams, valstybės valdomų įmonių, viešųjų įstaigų vadovų, valdymo ar priežiūros organų narių rinkimui, skyrimui.
Taip pat siūloma pasidomėti, kokią informaciją teisėsaugos ir žvalgybos institucijos teikė kompetentingoms institucijoms, kaip į ją reaguota.
Siūloma tirti 2008 – 2016 metų laikotarpį.
Savo išvadas tyrėjai turėtų pateikti iki kitų metų gegužės 1 dienos. Tuo metu vyks prezidento, Europos Parlamento rinkimų kampanija.
Seimas birželio pradžioje patvirtino NSGK parlamentinio tyrimo išvadas. Jomis grėsme valstybės sąrangai ir nacionaliniam saugumui pripažintas neteisėtas Rusijos energetikos bendrovės „Rosatom“ ir lietuviško koncerno „MG Baltic“ veikimas. Konstatuota, kad „MG Baltic“ vadovai įgyvendino politinį scenarijų, pagal kurį siekta įkurti naują, koncerno interesus tenkinančią liberalų partiją. Įsteigus su koncerno vadovais artimai susijusį Liberalų sąjūdį, per mažiau nei 10 metų „MG Baltic“ tapo įtakingiausia Lietuvos verslo ir įtakos grupe.
Taip pat konstatuota, kad politikai, verslininkai ir žiniasklaidos atstovai siekia apeiti draudimą juridiniams asmenims finansiškai remti partijas. Tokiu atveju remiama grynaisiais pinigais, suteikiant nuolaidas, per įvairius fondus apmokant sąskaitas, užslėptą reklamą.
