Iš pradžių Registrų centras ir jam vadovaujanti Susisiekimo ministerija kalbėjo tik apie vykstantį auditą, tačiau po trečiadienio „Lietuvos ryto” straipsnio skubiai pasitelkta ir STT. Kažkodėl į šią tarnybą nebuvo kreiptasi mažiausiai porą savaičių – būtent prieš tiek laiko rimtus kaltinimus viešai pažėrė susisiekimo ministras Rokas Masiulis ir S.Urbanavičius.
Tačiau ar bus ką STT tirti, jei paties Registrų centro, kuriam dabar vadovauja S.Urbanavičius, atstovai pripažino, kad dalis tų sutarčių atitiko teisės aktų reikalavimus? Be to, duomenis pirkę vieni verslininkai jau sudarė naujas sutartis, o kiti tvirtina, kad ir senosios sudarytos teisėtai.
Pasak STT išplatino pranešimo, ikiteisminis tyrimas pradėtas gavus Registrų centro pranešimą apie sudarytas išskirtines sąlygas privačioms bendrovėms gauti Lietuvos Respublikos gyventojų registro duomenis.
Įtariama, kad Registrų centro pasirašytomis duomenų teikimo sutartimis galimai neteisėtai, piktnaudžiaujant užimamomis pareigomis, buvo sudarytos galimybės privačioms bendrovėms gauti duomenis už kelis kartus mažesnę kainą negu kitiems duomenų gavėjams. Tokiu būdu galimai buvo padaryta didelė žala valstybei, nes nebuvo gautos numatytos pajamos.
„Specialiųjų tyrimų tarnyboje kasmet pradedama vis daugiau ikiteisminių tyrimų pagal gautus pranešimus. Ši tendencija rodo, kad tiek valstybės institucijos, tiek visa visuomenė tampa nepakantesnė korupcijos apraiškoms ir yra pajėgi kurti korupcijai atsparią aplinką bei ją palaikyti“, – sako STT direktorius Žydrūnas Bartkus.
Ikiteisminį tyrimą kontroliuoja ir jam vadovauja Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras.
Kaip trečiadienį rašė dienraštis „Lietuvos rytas“, save teisuoliu laikantis R.Masiulis apdrabstė verslininkus purvais, nors iki galo dar niekas nėra aišku.
Susisiekimo ministras R.Masiulis vasarą šiurpino visuomenę aiškindamas, kad kelius tiesiančios bendrovės darbus atlieka nekokybiškai, taupo klodamos mažesnį asfalto sluoksnį, o dėl to valstybė jau patyrė 16 mln. eurų nuostolių. O neseniai užsimota ir prieš įmones, kurios iš Susisiekimo ministerijai pavaldaus Registrų centro perka įvairius duomenis.
Bandė priblokšti skaičiais
Prieš porą savaičių R.Masiulis, lydimas liepą Registrų centrui pradėjusio vadovauti buvusio Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus Sauliaus Urbanavičiaus, paskelbė, kad iš valstybės galbūt nugvelbta pora šimtų milijonų eurų.
„Žinoma, kad per tarpininkus buvo perparduodami centro duomenys ūkio subjektams. Duomenys turėjo kainuoti 0,27 cento už vienetą, o pardavinėjama už 0,06 cento. Valstybė galimai suteikė duomenų už šimtus milijonų eurų, o valstybei buvo sumokėta tik keli šimtai tūkstančių per kelerius metus“, – grėsmingai aiškino susisiekimo ministras.
S.Urbanavičius tuomet žadėjo, kad auditas turės atsakyti į klausimus, kokia žala padaryta ir kiek valstybė neteko duomenų: „Šiuo metu sutartys su ūkio objektais stabdomos. Jei bus nustatyta žala bendrovei, bus siekiama išieškoti jos atlyginimą.“
Sutartys – teisėtos
Tada buvo apkaltintos trys neįvardytos įmonės, didžiuliais kiekiais pirkusios duomenis iš Registrų centro.
Tačiau jau tuomet rinkos dalyviams tapo aišku, kad tai – kreditų riziką vertinančios bendrovės, kurių paslaugomis masiškai naudojasi finansų įstaigos, telekomunikacijų ir kitos įmonės.
Tarpininkavimu užsiimančių bendrovių vadovams kalbos apie šimtus milijonų eurų pasirodė visiškai laužtos iš piršto – mat Vyriausybės nutarime patvirtinta standartinė vienos užklausos Registrų centrui kaina – 27 euro centai. Bet taip pat buvo leista daug duomenų perkančioms įmonėms taikyti nuolaidas.
„Jau kreipėsi susirūpinę klientai ir klausė, kaip mes užtikrinsime tolesnį paslaugų teikimą. Atsakėme, kad turime galiojančias sutartis. Jos yra sudarytos teisėtai. Taip, kainodara kitokia, tačiau jeigu ministerija aiškina, kad kažkas kažką vagia, tai reikia apkaltinti ir Vyriausybę, priėmusią tokį nutarimą, pagal kurį ir sudarytos sutartys“, – kalbėjo bendrovės „Creditinfo Lietuva“ vadovas Andrius Bogdanovičius.
Plačiau apie tai skaitykite čia.
