– Neseniai pripažinote, kad švietimo ir mokslo ministrės įsakymas, numatantis pedagogų skaičiaus optimizavimą, diskriminuoja vyresnius mokytojus. Gal jums skundžiasi mokyklų reforma nepatenkintos profesinės sąjungos, ieškančios būdų, kaip sustabdyti pokyčius? – „Lietuvos rytas“ paklausė lygių galimybių kontrolierės Agnetos Skardžiuvienės.
– Ne, dėl šio tyrimo profesinės sąjungos niekuo dėtos. Mūsų darbuotojus pasiekė informacija apie šį įsakymą, jį panagrinėjus kilo abejonių, ar jis nėra diskriminacinis. Pradėjome tyrimą ir priėjome prie išvados, kad įsakymas diskriminuoja vyresnius mokytojus.
– Dabar ministrė Jurgita Petrauskienė privalės atšaukti įsakymą?
– Rekomendavome įsakymą, kuriuo nustatoma, kaip mokyklos gali gauti papildomų lėšų, pakeisti taip, kad nebūtų diskriminuojami vyresni mokytojai.
Švietimo ir mokslo ministerija per 30 dienų turi mums atsakyti, kaip įgyvendino mūsų sprendimą.
– Tačiau pedagogikos specialistai pripažįsta, kad Lietuvos mokyklos stokoja jaunų mokytojų ir manoma, kad pedagogų bendruomenės atjauninimas padėtų įveikti sustabarėjimą, gerintų mokymo lygį. Gal beatodairiškas lygių galimybių sergėjimas kartais stabdo pažangą?
– Pirmiausia specialisto kompetencija neturi nieko bendra su jo amžiumi. Teiginys, kad jaunesnių mokytojų darbo rezultatai geresni nei vyresnių, nepagrįstas ir diskriminacinis. Neabejotina, kad ir vyresni mokytojai gali puikiai dirbti ir labai gerai išmokyti mokinius.
Neturime išskirti pagal amžių, kurie pedagogai – geri specialistai, todėl ir tokios nuostatos, kuriomis pirmenybė teikiama jauniems, nepriimtinos.
Jau sulaukėme pranešimų apie darbo skelbimus, kad mokykla ieško mokytojų, kurių darbo stažas neviršija 19 metų, mat pagal ministrės įsakymą, padidinus tokių pedagogų skaičių galima tikėtis papildomų lėšų.
Vadinasi, net aukščiausios kvalifikacijos mokytojas, jei jo darbo stažas bus didesnis, negalės pretenduoti į tokią darbo vietą. Ar tai ne diskriminacija?
Kita vertus, ministrė įsakymu, nurodančiu, kad jei mokykloje sumažės didelį darbo stažą turinčių mokytojų, bus skiriama papildomų lėšų, tarsi siunčia jiems žinutę, jog švietimo sistemoje jie nepageidaujami.
Kiekviena mokykla turėtų siekti, kad joje dirbtų kompetentingi mokytojai, reikia pritraukti ir jaunų pedagogų, bet tik ne vyresnių kolegų sąskaita. Tai supriešina jaunesnių ir vyresnių žmonių kartas.
– Ar keičiasi Lietuvos žmonių požiūris į lygias galimybes ir daugėja nusiskundimų, kad pažeidžiamas lygiateisiškumo principas?
– Tikrai gauname daugiau tokių kreipimųsi, žmonės tampa aktyvesni, dažniau ne tik visuomeninės organizacijos, bet ir piliečiai atkreipia mūsų dėmesį į galimus diskriminacijos atvejus.
Neretai į mus kreipiamasi dar prieš priimant sprendimus ir klausiama, ar nebus nusižengta lygių galimybių teisei. Patariame, kaip to išvengti. Tai leidžia imtis prevencijos, užkertant kelią galimiems pažeidimams.
– Gal dabar Lietuvoje diskriminacija jau matoma ir tais atvejais, dėl kurių skųstis anksčiau niekam nė į galvą nebūtų šovę?
– Iš tiesų.
Pavyzdžiui, dabar skundžiamasi dėl neįgaliesiems nepritaikytos infrastruktūros, kuri būna įrengta iš tiesų visiškai apie juos negalvojant. Kartais taip nutinka tik todėl, kad paslaugų teikėjai nesusimąsto, kaip sudaryti sąlygas jomis naudotis ir neįgaliesiems. O juk visada galima rasti išeitį.
Kreipimųsi padaugėjo, manau, ir dėl mūsų tarnybos atvirumo. Juos galima pateikti ir elektronine forma, ir mūsų feisbuko paskyroje.
– Dabar neretai girdėti skundų dėl vieną ar kitą gyventojų grupę žeminančios reklamos. Neseniai kilo skandalas dėl Vilniaus, kaip Europos G taško, reklamos. Jūsų įstaiga taip pat turėjo ją vertinti.
Gal tapo savaip madinga visur įžvelgti diskriminaciją?
– Vilniaus, kaip G taško, reklama nepriskirtina mūsų tarnybos kompetencijai, nors ir gavome dėl jos nemažai paklausimų, ar ja nėra diskriminuojamos moterys.
Tačiau mes galime pareikšti nuomonę, jei kurią nors asmenų grupę įžeidžia prekių, gaminių ar paslaugų reklama, o ten buvo miesto reklamos kampanija, todėl to atvejo ir nenagrinėjome.
Iš tiesų augant žmonių sąmoningumui mums skundžiamasi ir dėl to, kas anksčiau būtų buvę nutylėta. Žinoma, kartais diskriminacija suvokiama pernelyg plačiai. Tokių skundų sulaukiame iš įkalinimo įstaigų.
