Ramūnas Gerbutavičius. Apie sei(s)minę pornografiją

„Žinai, mane dviratis partrenkė“, – telefonu pasiguodė bičiulis. „Ar tik ne pats po tuo dviračiu šokai?“ – pabandžiau pajuokauti. „Taip, šokas buvo, bet pamažu praeina“, – atsakė bičiulis, o aš supratau, kad nelaimės epicentre kilusios seisminės bangos jį tebeveikė.

 R.Gerbutavičius.
 R.Gerbutavičius.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Oct 9, 2018, 7:54 AM

Gyvename ne seisminėje juostoje. Istoriniai šaltiniai suskaičiavo, kad nuo 1616 iki 1987 metų Baltijos šalių ir Baltarusijos teritorijose užfiksuoti 45 nedideli ir vidutiniai žemės drebėjimai. Prisiminus, kad pasaulyje kasmet įvyksta 14–23 žemės drebėjimai, šiuo požiūriu mes galime jaustis visiškai saugūs.

Tačiau ar tai reiškia, kad trečiadienį mes neturėtume minėti Tarptautinės dienos prieš stichines nelaimes? Anaiptol. Gamtoje tuščios vietos nebūna, tad jausdami stichinių nelaimių trūkumą jų, tų stichinių nelaimių, prisikeliame patys.

Kai Jungtinės Tautos 2001 metais antrąjį spalio mėnesio trečiadienį paskelbė Tarptautine diena prieš stichines nelaimes, ji paminėjo ir tai, kad stichinės nelaimės vyksta vis dažniau ir sukelia vis sunkesnių padarinių.

Sunku būtų paneigti, kad Lietuvoje tautinės stichinės nelaimės pastaruoju metu vyksta vis dažniau ir sukelia vis sunkesnių padarinių, tad į jas išties verta atkreipti dėmesį ir joms tinkamai ruoštis.

Mūsų šalyje daugiausia seisminių bangų sukelia reformos, įstatymai, pasiūlymai, kylantys iš epicentrų, esančių keliose Vilniaus vietose: Seime, Vyriausybėje ir visose 14 ministerijų, kuriose tautos išrinkti profesionalai užsiima tos pačios tautos auklėjimu, proto jaukimu ir darbo imitavimu.

Kaip kitaip nei stichine nelaime pavadinti Švietimo ir mokslo ministerijos reformą, susijusią su nauju etatinio mokytojų darbo apmokėjimo modeliu.

Kone trisdešimt metų reformuojama šalies švietimo sistema priėjo liepto galą. Bent jau taip atrodo klausantis inteligentiško mokytojų švilpimo ir skaitant jų pesimistines mintis.

Vilniaus licėjaus direktorius Saulius Jurkevičius reformą pavadino „kompleksiniais sovietiniais pietumis“ ir tikrai ne viltingai pažvelgė į ateitį: „Ateitis miglota. Tai ne stiprios, o silpnos valstybės ateitis, nes tik stiprus švietimas gali sukurti tvirtą valstybę.“ O Vilniaus kolegijos dėstytoja E.Banytė pačią švietimo sistemą apibūdino vienu žodžiu: „Liūnas.“

Panašu, kad tai nėra tik perdėta reakcija į permainas ir naujoves, kaip šią reformą pavadino ministrė J.Petrauskienė, pastaruoju metu nevaldanti situacijos ir neturinti idėjų, kaip išbristi iš to liūno. Tai stichinė nelaimė, kurios seismines bangas sustabdytų tik valdžios draudimas piktintis profesionalais save vadinančiųjų veiksmais.

Kita vertus, atrodo, kad patiems valdantiesiems grėsmingiausia stichinė nelaimė yra tauta, kurios atstovai nemoka pereiti per gatvę, kolektyviniuose soduose kažkodėl neužsiima daržininkyste, balkonuose dūmais nuodija paukščius, kaimynus ir ozono sluoksnį.

Negana to, suaugusieji piktnaudžiauja kompensuojamaisiais vaistais, o vaikai – nekompensuojamuoju sviestu. Žodžiu, visi elgiasi laisvai, o ne taip, kaip norėtų sei(s)minė valdžia.

Ką daryti? Aišku, uždrausti. Priimi įstatymą, kad draudžiama pereiti gatvę su telefonu rankoje (įdomu, o jei neštumeisi laidinį?), ir jau vaizduojiesi, kad valdymo procesas vyksta, – pėsčiųjų perėjose visi jaučiasi saugūs.

Niekam net nešauna, kad čia beveik tas pats, kas uždrausti pornografiją.

Tiesa, Lietuvoje ji jau uždrausta, bet paklauskite paauglių, ar sunku jos rasti? O jei šalyje pornografija lengvai prieinama, vadinasi, valstybė nieko prieš, kad ji prieinama. Jei taip nėra, gal pornografiją vertėtų darsyk uždrausti. Bent jau kol tauta nepareikalavo priimti įstatymo, draudžiančio valdžiai tiražuoti neįgyvendinamus draudimus.

Kartais atrodo, kad geriau gyventume tikroje seisminėje juostoje. Jeigu valdžia būtų priversta mokytis, kaip po stalu slėptis nuo žemės drebėjimo, jai liktų mažiau laiko pačiai kelti seismines bangas. Jeigu mes nuolat lauktume sirenos, kviečiančios palikti pastatą, matyt, greičiau atsigautume nuo politinių žemės drebėjimų šoko.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.