Diskusijoje dėl A. Ramanausko-Vanago paskelbimo prezidentu nuskambėjo ir V. Landsbergio pavardė

Ketvirtadienio Seimo posėdyje aptariamas Lietuvos valstiečių ir žaliųjų frakcijos seniūno Ramūno Karbauskio projektas, kuriuo siekiama Adolfą Ramanauską-Vanagą pripažinti Lietuvos valstybės vadovu, sukėlė daug aistrų. Seimo salėje buvo minėta ir profesoriaus Vytauto Landsbergio pavardė.

Seimas ketvirtadienį pradėjo diskusijas dėl partizanų vado A.Ramanausko-Vanago paskelbimo Lietuvos prezidentu. <br> R.Danisevičiaus nuotr. 
Seimas ketvirtadienį pradėjo diskusijas dėl partizanų vado A.Ramanausko-Vanago paskelbimo Lietuvos prezidentu. <br> R.Danisevičiaus nuotr. 
Seimas ketvirtadienį pradėjo diskusijas dėl partizanų vado A.Ramanausko-Vanago paskelbimo Lietuvos prezidentu. <br>M.Ambrazo nuotr. 
Seimas ketvirtadienį pradėjo diskusijas dėl partizanų vado A.Ramanausko-Vanago paskelbimo Lietuvos prezidentu. <br>M.Ambrazo nuotr. 
Seimas ketvirtadienį pradėjo diskusijas dėl partizanų vado A.Ramanausko-Vanago paskelbimo Lietuvos prezidentu. <br>J.Stacevičiaus nuotr.
Seimas ketvirtadienį pradėjo diskusijas dėl partizanų vado A.Ramanausko-Vanago paskelbimo Lietuvos prezidentu. <br>J.Stacevičiaus nuotr.
Seimas ketvirtadienį pradėjo diskusijas dėl partizanų vado A.Ramanausko-Vanago paskelbimo Lietuvos prezidentu. <br>J.Stacevičiaus nuotr.
Seimas ketvirtadienį pradėjo diskusijas dėl partizanų vado A.Ramanausko-Vanago paskelbimo Lietuvos prezidentu. <br>J.Stacevičiaus nuotr.
Seimas ketvirtadienį pradėjo diskusijas dėl partizanų vado A.Ramanausko-Vanago paskelbimo Lietuvos prezidentu. <br>M.Patašiaus nuotr.
Seimas ketvirtadienį pradėjo diskusijas dėl partizanų vado A.Ramanausko-Vanago paskelbimo Lietuvos prezidentu. <br>M.Patašiaus nuotr.
Seimas ketvirtadienį pradėjo diskusijas dėl partizanų vado A.Ramanausko-Vanago paskelbimo Lietuvos prezidentu. <br>R.Danisevičiaus nuotr.
Seimas ketvirtadienį pradėjo diskusijas dėl partizanų vado A.Ramanausko-Vanago paskelbimo Lietuvos prezidentu. <br>R.Danisevičiaus nuotr.
Seimas ketvirtadienį pradėjo diskusijas dėl partizanų vado A.Ramanausko-Vanago paskelbimo Lietuvos prezidentu. <br> R.Danisevičiaus nuotr. 
Seimas ketvirtadienį pradėjo diskusijas dėl partizanų vado A.Ramanausko-Vanago paskelbimo Lietuvos prezidentu. <br> R.Danisevičiaus nuotr. 
Seimas ketvirtadienį pradėjo diskusijas dėl partizanų vado A.Ramanausko-Vanago paskelbimo Lietuvos prezidentu. <br> R.Danisevičiaus nuotr. 
Seimas ketvirtadienį pradėjo diskusijas dėl partizanų vado A.Ramanausko-Vanago paskelbimo Lietuvos prezidentu. <br> R.Danisevičiaus nuotr. 
Daugiau nuotraukų (8)

Lrytas.lt

Oct 11, 2018, 11:02 AM, atnaujinta Oct 11, 2018, 12:19 PM

Parlamentarai projektui pritarė ir toliau planuoja diskusiją. 

Į Seimo tribūną stojęs R.Karbauskis priminė istorines aplinkybes.

„Lietuvos laisvės kovos Sąjūdžio tarybos 1949 metų vasario 16-osios deklaracija – pamatinis, Konstitucijos lygmens, okupuotos Lietuvos valstybės dokumentas, kuris kartu su kitais 1949 metų vasario 16-osios dienos Lietuvos partizanų suvažiavime priimtais dokumentais sudarė teisinį Lietuvos ginkluotojo pasipriešinimo pagrindą.

Deklaracijoje yra konstatuojama, kad Lietuvos laisvės kovos Sąjūdžio taryba buvo aukščiausia politinė, karinė struktūra, veikusi ir vadovavusi kovai kaip vienintelė teisėta valdžia okupuotos Lietuvos teritorijoje. Seimas 2009 metais yra pripažinęs, kad Lietuvos laisvės kovos Sąjūdžio tarybos prezidiumo pirmininkas J.Žemaitis-Vytautas iki savo mirties buvo valstybės vadovas, ėjęs prezidento pareigas“, – kalbėjo politikas.

„Reikia pripažinti, kad po J.Žemaičio-Vytauto mirties A.Ramanauskas-Vanagas buvo aukščiausias tuo metu likęs gyvas valstybės pareigūnas. Ir faktinis kovojančios Lietuvos vadovas“, – pabrėžė R.Karbauskis.

Jis pasakojo, kad viešojoje erdvėje daug kalbama apie tai, ar pats A.Ramanauskas-Vanagas tai pripažino, politikas teigė, kad faktą, kad jis save suvokė kaip valstybės vadovą, rodo jo pasirašyti dokumentai, kuriais A.Ramanauskas-Vanagas nurodo partizanus slėpusią šeimą apdovanoti valstybiniais apdovanojimais.

„Kitaip sakant, vienas iš teiginių, kad pats A.Ramanauskas-Vanagas savęs nepripažino kaip vadovo, neturi pagrindo, – Seime kalbėjo R.Karbauskis. – Siūlau, kad ši deklaracija paskatintų istorikų, teisininkų ir politikų dialogą, kad mes galėtume priimti sprendimą dėl Adolfo Ramanausko-Vanago pripažinimo Lietuvos valstybės vadovu.“

Gal laikas išspręsti ir V.Landsbergio klausimą?

Prasidėjus klausimams R.Karbauskiui, Lietuvos liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas klausė pranešėjo, ar negalima išspręsti ir kito klausimo.

„Ar šitoje deklaracijoje mes negalėtume spręsti ir kito klausimo? Formaliai po 1990 metų kovo 11 dienos teigiama, kad valstybė vadovo neturėjo. Koks jūsų vertinamas, gal verta užpildyti visas spragas?“ – konkrečiai apie profesorių V.Landsbergį klausė liberalas.

Atsakydamas į klausimą, R.Karbauskis citavo Konstitucinio teismo sprendimą, kuris nurodo, kad nerinktas vadovas negali būti prilygintas prezidentui. „Dabartiniai išaiškinimai neleidžia mums priimti sprendimo, kad Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas būtų laikomas ėjęs Lietuvos prezidento pareigas“, – kalbėjo politikas.

Panašus klausimas kilo ir konservatorei Rasai Juknevičienei.

„Jei priimsime šį projektą, tai spraga nuo 1990 iki 1992 metų bus akivaizdi. Todėl noriu paklausti, ar inicijuosite, kad visas Seimas kreiptųsi į Konstitucinį teismą dar kartą dėl visiškai nelogiškos spragos. Jau dabar pripažintas J.Žemaitis-Vytautas, kai pripažinsime ir A.Ramanauską-Vanagą, tai bus naujos aplinkybes, kurios galėtų leisti Konstituciniam teismui apsvarstyti iš naujo šitą gėdingą situaciją“, – sakė politikė.

Šią mintį palaikė ir valstietis Robertas Šraknickas. Jis pabrėžė, kad gal jau laikas pamiršti politinius nesutarimus. 

R.Karbauskis teigė, kad „kito kelio nėra“. „Įsivaizduoju, kad mes inicijuotume tokį kreipimąsi, manau, kad pasirašyčiau, jei jūs tai paruoštumėte. Jei KT sprendimas bus kitoks nei anie du, tada tokį sprendimą galėsime priimti“, – kalbėjo R.Karbauskis.

Į tribūną stojęs E.Gentvilas teigė, kad šitas dokumentas yra geras pagrindas pereiti prie diskusijos, ar Lietuva 1990 – 1992 metais turėjo vadovą.

„A. Ramanausko-Vanago atveju yra sakoma, kad jis pats jautėsi kaip valstybės vadovas, davė nurodymus ir jo paliktų įrašų tai galima įvertinti, ir su tuo sutinku ir balsuosiu už šitą dokumentą. Tai dabar žiūrėkime, ką veikė 1990 – 1992 metų laikotarpiu V. Landsbergis, ar jis pasirašinėjo ką nors? Pasirašinėjo. Ar jis pats save laikė valstybės vadovu? Manau, laikė. Ar tautoje jis buvo suprantamas, kaip valstybės vadovas? Neabejotinai. Ar valstybių vadovai kitose šalyse manė, kad Lietuva turi valstybės vadovą? Neabejotinai manė, kad turi“, – lygino E. Gentvilas.

Tikisi priimti iki lapkričio 29 dienos

Valstietė A.Širinskienė gyrė iniciatyvą ir klausė, kada galima tikėtis šios deklaracijos priėmimo.

R.Karbauskis išsakė norą deklaraciją priimti iki šių metų lapkričio 29 dienos, A.Ramanausko-Vanago mirties datos.

Teisininkai abejoja

BNS, pranešdami naujieną apie projektą, rašė, kad kai kurie teisininkai sako, kad A.Ramanauską-Vanagą valstybės vadovu būtų galima pripažinti tik radus duomenų, kad po J.Žemaičio-Vytauto mirties jis vykdė pirmininko pareigas.

O opozicija klausė, kodėl pats projekto teikėjas R.Karbauskis nesudalyvavo jo laidotuvėse, vykusiose šį šeštadienį. Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos pirmininko Gabrieliaus Landsbergio teigimu, nuoširdumo trūksta. R.Karbauskis teigė, kad dalyvauti negalėjo dėl ligos.

Seimo deklaracijos projekte rašoma, kad „kad nuo 1954 m. lapkričio 26 d., Prezidiumo pirmininko J.Žemaičio-Vytauto mirties priešo nelaisvėje, iki savo mirties 1957 m. lapkričio 29 d. Lietuvos laisvės kovos Sąjūdžio tarybos Prezidiumo pirmininko pavaduotojas Adolfas Ramanauskas-Vanagas buvo aukščiausias tuo metu likęs gyvas Lietuvos valstybės pareigūnas ir faktinis kovojančios su okupacija Lietuvos valstybės vadovas“.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
„Nauja diena“: kodėl iškrėsta Darbo partijos būstinė?