Nors Lietuva tikina, kad bendradarbiauja su Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komitetu, per keletą metų taip ir neįgyvendino jo rekomendacijų.
Tokias išvadas pateikęs Jungtinių tautų Žmogaus teisių komitetas atkreipė dėmesį, jog Lietuva niekaip nepriima sprendimo dėl iš R.Pakso atimtos teisės dalyvauti prezidento rinkimuose. Rekomendacijas dėl tokio leidimo šis komitetas buvo parengęs dar 2014 metais.
– Ką Lietuvai reiškia toks Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komiteto sprendimas? – „Lietuvos rytas“ paklausė advokatės Aušros Ručienės.
– Aš noriu pasakyti, kad šiandien Lietuva nėra teisinė valstybė. Kai kurie veiksmai leidžia daryti išvadą, kad Lietuvoje nesilaikoma teisės aktų, ypač tų, kurie susiję su R.Paksu.
Europos žmogaus teisių teismas (EŽTT) ir Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komitetas yra pasisakę, kad žmogui, kuriam teisme atimta teisė būti Lietuvos prezidentu ir įvykdyta apkalta, negalima visam gyvenimui uždrausti būti renkamam į šį postą.
Tai per griežta bausmė dėl jo padarytų pažeidimų.
Kadangi tai yra pripažinusios tarptautinės institucijos, Lietuvai gresia baudos, todėl sunku suprasti, kodėl jų nebandoma išvengti.
Dabar šis procesas šiek tiek pajudėjo, bet tam reikėjo daug metų – pirmąją bylą EŽTT šis politikas laimėjo 2011 metais.
– Gali būti, kad Seimas atkurs galimybę R.Paksui kandidatuoti į prezidentus. Tačiau parlamentarai turi balsuoti dukart, o tarp balsavimų būtina trijų mėnesių pertrauka. Ar pakeitus Konstituciją jis spėtų į būsimus prezidento rinkimus?
– Per pirmąjį balsavimą 63 Seimo nariai pritarė, kad R.Paksui būtų leista kandidatuoti į prezidentus.
Laukia dar vienas balsavimas, kuriam reikės jau 94 Seimo narių balsų.
Jei tam nepritars konservatoriai ir kiti opozicijos nariai, aš labai abejoju, ar Lietuvoje pavyks įgyvendinti teisingumą.
Manau, kad Seimo nariai, kurie yra išrinkti tiesioginiuose rinkimuose, negali veikti prieš tautą. Jie turi laikytis Konstitucijos, Seimo statuto, bet yra teisės aktai, kurie įpareigoja Lietuvą svarstyti Seime, kad R.Paksui būtų leidžiama pretenduoti ir į prezidentus, ir į parlamentarus.
– Manote, jog balsavimas prieš R.Paksui palankias pataisas – veikimas prieš tautą?
– Seimo nariai, kurie pasisako prieš tokias pataisas, turėtų pagalvoti, ar jie neveiks prieš Lietuvos piliečių interesus.
Jeigu dėl tokio Seimo neveikimo bus imtasi drastiškų priemonių – skiriamos didelės baudos, kentės kiekvienas Lietuvos gyventojas.
Juk tie pinigai per mokesčius bus išieškomi iš kiekvieno mūsų. Valstybė neteks pajamų, kurios gali pagerinti kiekvieno gyventojo socialinę padėtį.
Tie pinigai privalės būti sumokėti kaip sankcija už neteisėtus veiksmus.
Todėl labai tikiuosi, kad Seime į tai bus pažiūrėta atsakingai, kad kiekvienas parlamentaras suvoks, kodėl jis yra šiame Seime, dar kartą pasiskaitys Konstituciją, Seimo statutą ir neveiks prieš rinkėjų interesus ir teisinės valstybės principus.
– Neseniai pats R.Paksas teigė, jog jei jo kandidatūrą iškels 20 ar 50 tūkstančių žmonių ir jų valia balsuoti už norimą kandidatą nebus patenkinta, rinkimai gali būti laikomi neteisėtais. Ar taip gali būti?
– Konstitucijoje numatyta, jog kiekvienas Lietuvos pilietis, jeigu atitinka nurodytus reikalavimus, gali būti keliamas kandidatu į Lietuvos prezidentus, Seimo narius ir kitas renkamas institucijas.
Tarptautinės institucijos jau yra pasisakiusios, kad Lietuva veikė neteisėtai ir taip pažeidė R.Pakso teises, kurios numatytos ne tik nacionaliniuose teisės aktuose, bet ir Europos žmogaus teisių konvencijoje.
Aš manau, kad, jei R.Paksas dar kartą kreipsis į tarptautines institucijas, ten Lietuvos prezidento rinkimai gali būti vertinami kaip neteisėti, nes politikas juose negalėjo dalyvauti dėl neteisėtų Seimo veiksmų.
– Kiek bylų prieš Lietuvą tarptautinėse institucijoje jau yra laimėjęs R.Paksas?
– Konkrečiai nežinau, tačiau tiek Jungtinių Tautų institucijos, tiek EŽTT yra konstatavę, kad negali būti iki begalybės atimta teisė jam dalyvauti rinkimuose.
Iš tiesų nereikia laimėti daug bylų, užtenka vieno EŽTT konstatavimo, o kitos institucijos, vykdydamos šio teismo sprendimą, tiesiog įvertina Lietuvos, kaip ES narės, veiksmus.
EŽTT sprendimai turi veikti visoje ES. Juos privalo vykdyti ir Lietuva, tačiau piktybiškai jų nevykdo.
Reikėtų pagalvoti ir apie tai, kaip mes nuvertiname valstybės ES narės įvaizdį, kai elgiamės priešingai, nei numato tarptautinės institucijos.
– Per kiek laiko ir kokio dydžio baudos gali būti skiriamos už tarptautinių teismų sprendimų nevykdymą?
– Vienas terminas jau buvo suėjęs. Kiek aš žinau, ta laiko riba nėra didelė – arba Seimas priima sprendimą, arba bus taikomos sankcijos.
Manau, kad bauda tikrai bus labai didelė.
– Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komiteto rekomendacijose nurodyta, jog tarptautinius susitarimus pažeidusi valstybė turėtų informuoti ir šviesti visuomenę, teisininkus, prokurorus ir teisėjus, kaip turi būti ginamos nukentėjusiųjų teisės. Ar ką nors girdėjote apie tokius mokymus?
– To tikrai nėra, bet jau ilgą laiką rezgamos politinės ir teisinės intrigos prieš R.Paksą.
Aš nesuprantu, kodėl jam neleidžiama kandidatuoti. Tai rodo, jog kažkas bijo, kad R.Paksas netaptų kandidatu į prezidentus.
Kai kurie didieji politikai bando sakyti, kad tas žmogus jiems nepavojingas, tačiau kodėl jie kelia rankas prieš leidimą jam kandidatuoti?
Gal kai kuriems politikams baisu, jog leidus R.Paksui dalyvauti prezidento rinkimuose jis juos gali laimėti.
Juk rinkėjai balsuotų už tą, kuris, jų manymu, pateisintų jų lūkesčius ir viltis.
Dabar Lietuvoje tikrai jaučiamas didelis pasipriešinimas tam, kad R.Paksas galėtų dalyvauti prezidento rinkimuose. Ta nepamatuota baimė kelia tam tikrų abejonių.
Iš tiesų Seimas jau seniai galėjo nustatyti tam tikrą terminą, kiek metų jam neleisti dalyvauti rinkimuose. Jis būtų jau pasibaigęs ir politikas turėtų galimybę tapti kandidatu į Lietuvos prezidentus.
Taip Lietuva pasitikrintų, ar teisūs buvo politikai, surengdami R.Paksui apkaltą, ar rinkėjai, kurie jį vis dar nori matyti prezidento poste.
